Gelgaudiškyje gyvenanti Alfredo ir Ingos Pedzevičių šeimyna su nekantrumu laukia į šeimą atvyksiančio šešetuko, kuriems neseniai šeimos įsigytas būstas bus tikrieji namai. Rajone tai bus ketvirtoji šeimyna, globojanti be tėvų priežiūros likusius vaikus. I. Pedzevičienė pripažįsta, kad šeimos laukia iššūkis, bet ji jau turi patirties – yra trijų vaikų mama, be to, prieš septynerius metus tapo ir savo brolio bei sesers globėja, tad žino, kas laukia, prie vaikiško šurmulio yra įpratusi. „Jie verti šeimos“, – apie būsimus globotinius sako pašnekovė.

Iš buto – į namą

Nors pokalbį pradedame nuo to, kad steigti šeimyną jai „pasiūlė iš savivaldybės“, tačiau pirmasis žingsnis, ko gero, buvo žengtas prieš septynerius metus, kai per tris mėnesius mirė abu tėvai, našlaičiais liko jos brolis su seserim, o ji nusprendė tapti jų globėja, kad tik jie nepatektų į valdiškus namus. Sesuo jau gyvena savarankiškai, o kartu gyvenantis brolis – ant pilnametystės slenksčio. Moteris yra ir trijų vaikų biologinė mama, tad ir dabar šeima ne pati mažiausia. Gelgaudiškietė pasakoja, kad iš pradžių gyveno dviejų kambarių bute, paskui keturių kambarių, o nusprendus steigti šeimyną teko ieškotis namo. Tad įsigijo, visą žiemą jį remontavo ir dar tik porą savaičių jame gyvena. Dabar moteris pripažįsta nemaniusi, jog teks susidurti su tiek iššūkių, sutvarkyti tiek įvairiausių dokumentų, išleisti visas santaupas, paimti paskolą, o dalį pinigų ir pasiskolinti...

Tiesa, čia pagalbos ranką ištiesė vyro darbdavys UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ vadovas Edmundas Rinkevičius, suteikęs šeimai beprocentę paskolą, bet norint pilnai įsikurti neužteko ir tų pinigų.

„Čia viskas buvo plika, tik betonas, antrame aukšte vos du kambariai, o iš pradžių net nežinojau, kad norint gauti licenciją ir atitinkama kvadratūra kambarių turi būti, ir kad antros vonios reikės...“ – prisimena I. Pedzevičienė, pasakojanti, kad didžiąją dalį darbų atliko jos sutuoktinis Alfredas.

Tad tvarkydama įsigytą namą šeima stengėsi kuo geriau viską apgalvoti bei išplanuoti ir juokiasi, kad antrame aukšte ne tik keturis kambarius bei tualetą įrengė, bet ir dušą sutalpino. Reikėjo ir nedidelio priestato, ir naujos elektros instaliacijos, ir daugybę kitų darbų atlikti. Tačiau akivaizdu, kad šeima iššūkių ir darbo nebijo.

Priglaus šešis vaikučius

Sutvarkytas patalpas aprodydama I. Pedzevičienė pasakoja, kas kuriam kambary gyvens, kas su kuo miegos, nes iš viso šeima priglaus šešis vienos šeimos vaikučius, kuriuos vadina tiesiog šešetuku (keturios mergytės nuo nepilnai dvejų metukų iki šešerių bei du septynerių ir aštuonerių metų berniukai), o Pedzevičių šeima išaugs iki 12 asmenų.

„Matote, jau ir stalą su 12 kėdžių nusipirkome, kad visi normaliai susėsti galėtume“, – demonstruoja šeimininkė, juokaudama, kad ir didesnių puodų maisto gaminimui reikės.

Tiesa, dar laukiama dviejų teismo sprendimų, mat tėvų valdžia vaikučiams apribota neterminuotai, todėl reikia teismo sprendimo šeimą paskirti šešetuko globėjais. Tad kol kas neaišku, kada vaikai galės šeimoje apsigyventi – gal po mėnesio, gal po pusantro.

„Jau mes tai laukiam nesulaukiam, kada viskas stos į vėžes“, – sako pašnekovė, kuri taps šešių vaikučių nuolatine globėja ir viliasi vaikus užauginti dorais žmonėmis.

Tiesa, nuo to laiko, kai nusprendė steigti šeimyną, tai yra nuo pernai vasaros, šeima nuolat su vaikais palaiko ryšį, bendrauja. Kartais parsiveža į Gelgaudiškį, kartais vyksta į Vaikų globos namus. Su vaikais šeima jau kalbėjo ir apie tai, kad jų namais taps Pedzevičių namai, tačiau vaikai, sako Inga, sureagavo gana santūriai, o mažosios mergytės, ko gero, nelabai ir suprato. Tiesa, jie vis prisimena ir tikruosius tėvus, tačiau I. Pedzevičienė sako, kad tai natūralu, nes tėvai, kokie bebūtų, yra tėvai.

Gąsdina ne bemiegės naktys

Ar negąsdina didelė šeima bei laukiantys iššūkiai? Galų gale ir vaikai nedideli, pametinukai. Tačiau I. Pedzevičienė ryžtingai sako, kad tikrai ne.

„Nebijau bemiegių naktų, nes ir prie savo trimečio dar tenka lig šiol keltis, suprantu, kad bus ir sunkumų, ir visko, tik labiausiai gąsdina, kad pinigų viskam užtektų“, – pripažįsta šeimynos motina.

Sako paskaičiuoja, kiek pinigų dabar maistui išleidžia, svarsto, kiek šios išlaidos padidės, o pinigų ne tik maistui reikės.

Moteris pasakoja, kad veiklos licencija išduota, tačiau tam tikri reikalavimai turės būti įgyvendinti. Prioritetas – kad visa teritorija būtų aptverta tvora, kad kieme būtų įrengta žaidimų aikštelė. Šeima jau pagalvoja, kad ir automobilio didesnio reikės... Tad sukaupusi visą ryžtą paramos ji paprašė socialiniame tinkle „Facebook“, mat šeimyna turi paramos gavėjo statusą ir jai galima skirti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

„Tie pinigai mums labai padėtų vaikų gerovei ir sveikatinimui bei reikiamiausiems darbams pabaigti dėl mažylių saugumo“, – tikina moteris.

Ji sako su dėkingumu priimtų ir kitų vaikučių išaugtus daiktus, pavyzdžiui, žaislus, dviratukus ar sūpynes. Be to, ją žavi ir žmonių gerumas, mat viena moteris visiems vaikams nupirko ir paaukojo patalynės komplektus.

„Bendrauju feisbuke su šeimynomis specialioje grupėje, kur labai drąsina ir palaiko“, – tikina pašnekovė, mat iš aplinkinių tenka išgirsti visokių komentarų, tačiau stengiasi į juos nekreipti dėmesio.

Svarbiausia, kad palaiko vyras ir vaikai, nes moteris įsitikinusi, kad visi vaikai verti augti šeimose.