Pamažu rajone pradeda startuoti vadinamieji miestelių projektai, kur, pritraukus didžiules Europos Sąjungos investicijas, gražinama seniūnijų aplinka, tvarkomos gatvės, viešosios erdvės, šaligatviai, apšvietimas ir t.t. Pradėjus rengti projektus išlindo papildomų kaštų, kurie sustabdytų projektų įgyvendinimą dėl lėšų stygiaus, jeigu ne iniciatyvūs ir veiklūs patys bendruomenių žmonės.

Miestelių projektai jau seniai paruošti, o pirmasis realių darbų startas prasidėjo Gelgaudiškyje pagal projektą „Gelgaudiškio gyvenamosios vietos atnaujinimas“, kur tvarkomas pats miesto centras – turgaus aikštė. Čia jau nuo praėjusios savaitės atvykusi UAB „Dengsta“ technika ruošiasi ją asfaltuoti. Kitas netrukus startuosiantis projektas bus „Kudirkos Naumiesčio gyvenamosios vietovės atnaujinimas“. Savivaldybė jau nupirko rangos darbus ir netrukus ne pagrindines miesto gatves pradės tvarkyti UAB „Undraitis ir Ko“ darbuotojai, o pagrindinė Tilto gatvė vis dar projektuojama. Abiejų miestų, tiek Gelgaudiškio, tiek Kudirkos Naumiesčio, projektų vertė panaši – apie 429 tūkst. eurų. Pradėjus projektuoti objektus Kudirkos Naumiestyje, paaiškėjo, kad čia pinigų reikės investuoti žymiai daugiau negu numatyta projektinėje paraiškoje. Kaštus išaugina tai, kad miestas įtrauktas į saugotino kultūros paveldo sąrašus ir tvarkant bet kokius objektus galioja tam tikri reikalavimai. Pagal šį projektą numatyta pagrindinės Tilto gatvės rekonstrukcija atsieis kur kas brangiau, nes ji yra ne tik saugotinoje teritorijoje, bet pagal nuosavybės teisę priklauso Kelių direkcijai, o ši irgi turi tam tikrų reikalavimų – turi būti įrengta lietaus nubėgimo sistema, tam tikri šviestuvai, saugumo salelės ir kiti dalykai. Suskaičiavus tiek Tilto gatvės, tiek kitų pagal projektą numatytų tvarkyti objektų sąmatas, visas papildomas, nenumatytas projektinėje paraiškoje lėšas, paaiškėjo, kad savivaldybei Kudirkos Naumiesčio projektas atsieitų kone dvigubai – papildomai reikėtų dar 400 tūkst. eurų. Tiesa, dėl papildomų reikalavimų Tilto gatvės projektavimas dar vyksta.

Kaip sako savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Aurimas Staugaitis, šiuo metu ieškoma, kaip būtų galima sutaupyti pinigų ar jų papildomai rasti, kad projektas ne tik startuotų, bet ir būtų įgyvendintas iki galo. Vienas iš tokių faktorių – seniūno Algimanto Baubonio iniciatyva: seniūnijos darbuotojai atliko daug antraeilių, paruošiamųjų darbų ir ketina dar daugiau prisidėti – patys atsodinti veją ir atlikti kitus smulkius, bet pinigus kainuojančius darbus. Seniūnijos darbuotojų pastangomis buvo nuardytos senos šaligatvių plytelės (kurios dar bus panaudotos kapinėse ar kitur) Vytauto, Bažnyčios, S. Dariaus ir S. Girėno, V. Kudirkos gatvių dalyse, kur numatyta iškloti naujus šaligatvius, pašalinti projektui įgyvendinti trukdę medžiai. Ir dabar Kudirkos Naumiestis atrodo kaip po karo – išraustose gatvėse seniūnijos darbuotojai paruošė dirvą, kur netrukus bus vedžiojama elektros instaliacija, klojamos plytelės, dedami šaligatvių borteliai. Prie Tilto gatvės sutvarkymo žada finansiškai prisidėti ir Kelių direkcija – tam tikrus inžinerinius įrenginius žada įrengti savo pastangomis, kadangi ši gatvė, kaip minėta, yra jos nuosavybė.

Projektas Kudirkos Naumiestyje yra iš tiesų grandiozinis ir apima daug objektų. Čia numatyta sutvarkyti ne tik Vytauto, Tilto, Bažnyčios, V. Kudirkos, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių šaligatvius, bet ir įrengti visų amžiaus grupių užimtumui skirtą aikštyną, kur būtų galima žaisti ir krepšinį, ir futbolą, ir lauko tenisą. Šalia šios zonos dar turėtų būti įrengta ir lauko treniruoklių aikštelė bei žaidimų aikštelė patiems mažiausiems. Taip pat šalia šios sporto ir laisvalaikio zonos mieste turėtų būti įrengti ir poilsio suoleliai, šiukšlinės – viskas dėl žmonių gerovės ir komforto. Įgyvendinant projektą, anksčiau naumiestiečiai išreiškė norą sutvarkyti ir vieną pastatą, esantį S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, bei pritaikyti jį komerciniams tikslams, kur galbūt kada nors įsikurtų jauki, maža kepyklėlė. Dabar šiose patalpose yra įsikūręs paštas ir Širvintos muziejus, tačiau pastatas reikalauja remonto, nutriušęs ir tikrai miesto įvaizdžiui solidumo nesuteikia.

Nenuostabu, kad naumiestiečiams, užsikėlus tokią pageidavimų kartelę, į numatytas projekte lėšas sutilpti neįmanoma ir nepadės čia nei Europos Sąjungos skiriamos lėšos, nei valstybės prisidėjimas (7,5 proc.), nei savivaldybės privalomas prisidėjimas prie bendros projektinės vertės (ne mažiau kaip 7,5 proc.). Todėl, kaip minėta, seniūno iniciatyva paruoštas pagrindas plytelių klojimui, asfaltavimui, o vėliau sugadintos aplinkos atstatymas yra tas veiksnys, kuris leis sutaupyti.

Tiesa, A. Baubonis iniciatyvos imasi jau ne pirmą kartą. Dar pernai kapinėse buvo įrengti nauji takeliai, apšvietimas – visus darbus atliko seniūnijos darbuotojai.  Taip pat pernai rugsėjo 18 d. rašėme apie tai, kad pasienyje su Rusijos Federacija prie Širvintos pėsčiųjų tilto rugpjūčio viduryje nebeliko informacinio ženklo, žyminčio Lietuvos Respubliką. Tada bendruomenei ženklą žadėjo pastatyti vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Galima sakyti, kad ministrui už akių užbėgo seniūnas, savo iniciatyva pastatęs pasienyje ženklą, ir bendruomenės žmonėms vėl ne gėda turistams parodyti – žiūrėkit, čia prasideda Lietuvos Respublika.