Prieš 30 metų viename didingiausių istorijos įvykių, gyvoje grandinėje, dalyvavo daugybė žmonių iš visos Lietuvos. Nuotraukoje – lukšiečiai. Algimantos Korsakienės archyvo nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
1989 m. rugpjūčio 23-iąją, lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtai tūkstančių žmonių, grandine nusidriekusių nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje iki Hermano bokšto Taline, susikibo už rankų. Šiandien, minint „Baltijos kelio“ 30-ies metų jubiliejų, jis pasitinkamas šūkiu „Baltijos kelias – tai mes“, simbolizuojančiu tautos vienybę ir valstybės tęstinumą, bei gausybe renginių.
Prieš trisdešimtmetį žmonės iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, kurių, spėjama, buvo iki 2,5 mln., susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę (apie 650 km) per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvi. Tie, kurie neįstengė patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.
Ši taiki akcija akimirksniu plačiai pasklido po visą pasaulį ir net tą pačią dieną įgavo savų atspalvių: per Pasaulio jaunimo kongresą Paryžiuje lietuviai, latviai ir estai surengė demonstraciją-eiseną nuo Triumfo arkos iki Laisvės paminklo. Vyko mitingai Ukrainoje ir Rusijoje. Vašingtone, prie TSRS pasiuntinybės, vyko solidarumo su Baltijos kraštais demonstracija. Po šio įvykio Lietuvos išeiviai pradėjo aktyviau remti Sąjūdžio poziciją ir veiklą atkuriant nepriklausomą valstybę.
Baltijos kelias, kaip ilgiausia žmonių grandinė, buvo įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą, o 2009 m. UNESCO įtraukė į „Pasaulio atminties“ sąrašą.
Minint vieno didingiausių istorijos įvykių 30-metį visoje šalyje organizuojama įvairiausių renginių. Kulminaciniu momentu laikomas akcentas, kai šiandien 17 val. Lietuvos ir Latvijos pasienyje prie atminimo ženklo, skirto Baltijos keliui, įvyks susitikimas „Baltijos kelias – tai mes“, kuriame dalyvaus Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Latvijos Respublikos Prezidentas Egilis Levitas.
Lietuvos miestų ir rajonų atstovų susibūrimai organizuojami prie savo rajonų ir miestų atminimo ženklų Baltijos kelyje (Vilnius–Saločiai). Štai šakiečiai kviečiami burtis prie magistralės Vilnius–Panevėžys (A2) 69,1 km ir atkartoti prieš 30 metų vykusią akciją „Baltijos kelio sąšauka“.
Nemokamą pavėžėjimą iki šios vietos organizuoja Šakių rajono savivaldybė ir, kaip sako mero patarėja Violeta Simonavičienė, tikrai nesitikėjo tokio žmonių susidomėjimo.
„Iš pradžių užsakėm 50 vietų autobusą, bet jis gana greitai buvo pilnas. Tada užsakėme dar vieną, 32 vietų, bet jau pilnas ir jis. Važiuoja ir jaunų žmonių, ir šaulių, ir savivaldybės darbuotojų, ir miestelėnų. Žmonės neabejingi šiam renginiui. Ir ne tik tie, kurie prieš 30 m. dalyvavo“, – sako V. Simonavičienė.
Ji pasakoja sulaukusi ir Bliuviškiuose šiuo metu artimųjų sodyboje apsistojusio užsienio lietuvio skambučio, kuris panoro dalyvauti akcijoje perskaitęs žinutę laikraštyje. Visi važiuojantys raginami turėti po kardelį, nes tuomet iš lėktuvų buvo mėtomos būtent šios gėlės, planuojama vežtis ne tik Lietuvos, bet ir Šakių vėliavas, ir taip atkartoti išskirtinę akciją. Neabejojama, kad atsiras tokių, kurie prie Šakių ženklo atvyks ir savo transportu, tad ir jie raginami turėti lietuviškos atributikos ar gėlės žiedą.
„Tai buvo ypatinga dvasia, žmonių bendrystė, artumas, pakylėjimas. Rodės, visi esame lyg viena šeima. Nežinau, ar įmanoma tai atkartoti, bet smagu, kad tokie renginiai vyksta“, – sako prieš 30 metų akcijoje dalyvavusi šakietė.
Įvairios akcijos šiam žygiui paminėti vysta ne tik šiandien, tačiau svarbiausi akcentai numatyti tikrąją dieną, nuo pat ryto. Bene daugiausiai jų planuojama Katedros aikštėje, Vilniuje. Gyva grandinė „Baltijos kelias – tai mes“ numatyta ir nuo Gedimino bokšto link Ukmergės plento Vilniuje. Štai automobilių ir motociklų kolonos išvyks pakartoti istorinę Baltijos kelio trasą iki Latvijos sienos, išlydėtuvės iš Katedros aikštės prieigų, Arsenalo, T. Kosciuškos gatvių. Čia bus ir koncertas, numatyta ne vienas fotoreportažas, tiesioginės transliacijos per LRT.