Nuo liepos 12 d. laivas-keltas „Bisena“ iš Pilies prieplaukos Nemunu pradėjo ilgai lauktą pirmąjį eksperimentinį sezoną. Kadangi Gelgaudiškio paplūdimyje nebuvo suskubta pastatyti prieplaukos, kuri šiemet dėl nusekusio upės vandens liko tysoti ant kranto, keleiviai tiesiog praplaukia pro šalį.

Pasak laivo-kelto savininko – jurbarkiečio verslininko Antano Grumuldžio, jo puoselėta idėja plukdyti turistus nepasiteisino – mokėti 10 eurų vienam žmogui už valandą trunkančią kelionę upe pasirodė per brangu ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos turistams.

Pašnekovas tvirtino, kad 10 eurų už plaukimą, jiems jau „zu viel“, t.y. per daug, „tai ką kalbėti apie mūsų krašto žmones, kurie gyvena taip, kad pinigų pramogoms visai nebelieka“... Jurbarkiečio teigimu, vien iš turistų šis verslas tikrai neišgyventų. Mat darbo dienomis – nuo trečiadienio iki penktadienio – keleivių „Bisena“ sulaukia nedaug, o kad būtų galima plaukti, reikia bent 10-ties. Kitas reikalas savaitgaliai. Kas vestuves, mergvakarį ar gimtadienį švenčia, o kas ramiai  su sava kompanija pasiplaukioti nori. Progos įvairios. Galbūt todėl visi savaitgaliai iki lapkričio 1d. jau rezervuoti.

A. Grumuldis džiaugiasi, kad šiais metais katastrofiškai nusekęs upės vanduo jų pasiplaukiojimams netrukdo, tokiam pantoniniam laiveliui užtektų ir 40 cm gylio, „tad plaukia atsipūtęs“. Pasak verslininko, neitų plaukti tik tokiu atveju, jei Nemune liktų vandens iki kelių.

„O štai į Nidą iš Kauno keleivius vietoj „Raketos“ plukdantis laivas „Deima“ sėdo į seklumą ties Skirsnemune. Gerai, kad netoli dirbo žemsiurbė, tai jiems išsikapstyti padėjo. Kažin kaip bus, jei Nemunas ir toliau taip drastiškai seks?“ – svarstė pašnekovas, neslėpdamas, kad kai kur ir jam tenka upės vaga vinguriuoti, nes dėl sausros iškilo daug salų.

Tačiau keleiviams dėl to tik įdomiau plaukti. Pasirodo, populiariausi plaukimai 19 val., kai galima laive palydėti saulėlydį. Iš tiesų, A. Grumuldžio manymu, saulėtekiai yra dar gražesni – saulė pakyla virš Nemuno kaip virš jūros. Nepaisant viso grožio, tokiu laiku plaukti nėra nė vieno norinčio. Matyt, visi dar miega.

Laivo savininkas pasakojo, kad plaukimo metu jis keleivius supažindina su lankytinais ne tik Jurbarko, bet ir mūsų krašto objektais. Stabteli ir ties Gelgaudiškiu. Čia per medžių tankmę su žiūronais galima įžiūrėti dvaro kolonas ir apžvalgos bokštelį. Beje, žmonių akį traukia ir keramikos gamyklos likučiai, kurie panemunėje stūkso lyg kokio seniai negyvenamo miesto griuvėsiai.

Pasak Šakių turizmo informacijos centro vadovės Ievos Bernotaitės, pasinaudojant laivo-kelto paslaugomis, ji mato galimybę tiek vietiniams, tiek ir mūsų krašto svečiams pasiūlyti naują maršrutą, kurį būtų galima įveikti vieną atkarpą keliaujant pėsčiomis, antrą – pravažiuojant autobusu, o trečią – praplaukiant upe. Šiuo metu dar ieškoma, tariamasi, kas galėtų jį organizuoti nuo kito sezono, nes šio jau kiek ir beliko, reikia susėsti ir apie ateinančius metus kalbėti.

„Gaila, kad tai Jurbarko, o ne Šakių idėja. Mano žiniomis, Jurbarke ir toliau vykdomi panašūs projektai, yra ieškoma lėšų dar vienam tokiam, tik šiek tiek didesniam laivui pagaminti“, – apgailestavo I. Bernotaitė.

A. Grumuldis stebėjosi, kad naujieji Gelgaudiškio dvaro šeimininkai neskuba įrengti nei viešbučio, nei restorano. Mat šiuo metu visi naudojasi tik Panemunės pilies viešbučiu, kuris savaitgaliais būna pilnutėlis, žmonės ieško, kur dar galėtų pernakvoti. Verslininko teigimu, jam turistus perkelti į kitą krantą būtų vienas juokas, tik kad nėra kur prisišvartuoti. Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dabravolskis paantrino, kad dvare, be kultūros centro renginių, daugiau absoliučiai niekas nevyksta, tad turistai nei kur apsistoti, nei kur užkąsti čia nerastų. O prieplauką jis planuoja į Nemuną nuleisti tik ateinantį pavasarį. Tad nuo kitų metų norintiems pasiplaukioti laivu jau tikriausiai nebereikės į kitą upės pusę automobiliu lėkti...