Šakių 205 pėstininkų kuopos kariai savanoriai pratybas vykdė miške, kur kažkada kovojo partizanai. Organizatorių nuotr.
Rugsėjo 21–22 dienomis vyko Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės Šakių 205 pėstininkų kuopos lauko pratybos, kuriose dalyvavo 40 kuopos karių savanorių. Jiems šios pratybos svarbios, nes joms paskutinį kartą vadovavo kuopos vadė vyr. leitn. Elmyra Baljanaitė-Stanevičienė, taip pat prisimintas ir pagerbtas Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas.
Jau šeštadienio dieną Šakių 205 pėstininkų kuopos kariai savanoriai pradėjo rengtis pratyboms: nuvykę į Girinių Šunkarių kaimą (Kazlų Rūdos sav.), vykdė žvalgybą ir planavo užėmimo ir gynybos operacijas.
O sekmadienį apie vidudienį, prieš prasidedant pratyboms, kariai sustojo rikiuotėje. Buvo prisimintas Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas (1920–1949). Jis dalyvavo kuriant Tauro apygardos Žalgirio rinktinę, dirbo jos štabe.
Po trumpos istorijos pamokos kariai savanoriai garbingai sustojo, atvaizduodami Gediminaičių stulpus. Šią mintį įgyvendinti pasiūliusi kuopos vadė vyr. leitn. E. Baljanaitė-Stanevičienė kalbėjo, kad Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vėliavos viduryje – geltonos spalvos Gediminaičių stulpai.
„Kadangi savanorių pajėgos yra Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dalis, mes atkartojame tą ženklą, nes jis istoriškai yra svarbus. Gediminaičių stulpai simbolizuoja galingą Gedimino palikuonių dinastiją“, – kalbėjo kuopos vadė.
Pratybų metu kariai savanoriai treniravosi vykdyti slaptą taktinį judėjimą, susitikimo operacijas, veikti iš dalies apgyvendintoje vietovėje bei vykdė reido užduotis.
Kariai treniravosi istoriškai svarbioje vietovėje – Šunkarių miške, kur prie Vilužių kaimo Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas buvo įsirengęs bunkerį, pateko į pasalą ir žuvo. Kariai savanoriai buvo plačiau supažindinti su šia istoriškai svarbia vietove: Šunkarių kaime 1951 m. balandžio 19 d. nusileido du desantininkai – partizanai Jonas Kutauskas-Gardenis ir Julijonas Būtėnas-Strėva, kuriuos priglaudė partizanų ryšininkas Juozas Viržaitis ir įkurdino slėptuvėje, vėliau jie persikėlė į žeminę Rūdšilyje, prie Lekėčių.
„Draugo“ inf.
Dalė iš Griškabūdžio:
