Už seniūną mūru stoja bendruomenių žmonės

cikana luksiuose1
Lukšių seniūnas Vidas Cikana nesupranta, kodėl savivaldybės administracija nubraukė jo per tris dešimtis seniūnavimo metų padarytus darbus. Toks administracijos požiūris nepatinka ir vietos bendruomenių nariams. D. Pavalkio nuotr.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Po to, kai Lukšių seniūnui Vidui Cikanai buvo skirtas savivaldybės administracijos direktoriaus Dainiaus Grincevičiaus papeikimas už tarnybinį nusižengimą, ant kojų sukilo visos Lukšių seniūnijos bendruomenės. Žmonės sako netylės ir gins seniūną, o tokį valdininkų poelgį vadina kaip akivaizdų norą susidoroti su seniūnu.
 
Už nusižengimą skyrė papeikimą

V. Cikanai papeikimą už tarnybinį nusižengimą administracijos direktorius skyrė, kai specialiai sudaryta komisija ištyrė, kad seniūnas viename iš dvaro pastatų neteisėtai apgyvendino įmonės darbininkus. Tiesa, tuomet buvome rašę, jog seniūnui V. Cikanai skirta nuobauda – griežtas papeikimas. Būtent tokią nuobaudą rekomendavo skirti komisija, o „Draugui“ komentuodamas situaciją administracijos direktorius D. Grincevičius sakė, kad ja ir vadovausis. Mes taip ir parašėme, tik, pasirodo, per savaitgalį administracijos direktorius nuomonę pakeitė, o kadangi viešai sprendimas neskelbiamas, kurį laiką net nebuvo aišku, kad įsivėlė klaida.

„Rezoliuciją buvau uždėjęs dėl griežto papeikimo, bet pakeičiau nuomonę. Rezoliucijos pasirašymas nereiškia įsakymo“, – komentavo D. Grincevičius, kuris tiksliai negalėjo įvardyti persigalvojimo priežasties, tik pridūrė, kad, ko gero, suveikė žmogiškumas, be to, skirti švelnesnę nuobaudą prašė ir pats seniūnas. Kita vertus, svarsto jis, nesvarbu, kokia nuobauda, pasekmės panašios.

Bendruomenių nariai pasiruošę ginti seniūną

Lukšių bendruomenės idėją palaikyti, jų manymu, neteisingai puolamą seniūną remia ir Lepšių, ir Liepalotų bendruomenių nariai. Lukšių bendruomenės centro narė Rima Bendorienė sako, kad po šio incidento žmonės ėmė skambinti ir klausti: „Ar nieko nedarysime, negi taip ir tylėsime, leisime, kad visi žemintų mūsų seniūną?“ Anot moters, žmonės patys ėmė kreiptis į bendruomenės centro pirmininką Sigitą Bendorių ir kitus narius, prašydami sušaukti susirinkimą bei siūlydami rinkti parašus. Paklausta, kokiu tikslu žmonės žada pasirašinėti ir ko jie prašys iš rajono savivaldybės administracijos bei tarybos narių, R. Bendorienė sako, jog žmonės ketina surašyti prašymą, pasirašyti ir prašyti valdžios, jog ši liautųsi vykdžiusi susidorojimą su seniūnu V. Cikana.

„Tai, ką mes šiandien Lukšiuose turime, tai yra tik seniūno dėka – ir tas dvaras atstatytas tik jo iniciatyva, ir iš visos šalies turistus traukiantis miestelio vaizdas tik jo dėka, ir sutvarkyta aplinka. Mes nesakome, kad viską padarė pats seniūnas, tačiau jis yra mus telkianti, vienijanti, organizuojanti jėga, nuo jo viskas ir prasideda. Be to, jis viską daro ne dėl savęs, o dėl mūsų, dėl žmonių“, – sako R. Bendorienė.

Bendruomenės centro pirmininko žmona pabrėžia, kad seniūnas visada žiūri į savo seniūniją ir planuoja strategiškai – jam rūpi ne tik Lukšių centras, dvaras, bet ir Lepšių, Liepalotų, Plynių gyvenvietės.

„Dabar per bendruomenę rašėme porą projektų, kur seniūnas patarė, kad finansavimą geriau nukreipti į mažus kaimelius, nes jiems ten niekas iš niekur neduos niekada nei krepšinio aikštelių, nei apšvietimų, o mes čia centrui gal dar pritrauksime iš kitur lėšų. Tokia seniūno vizija, kad visiems būtų gerai, ne tik seniūnijos centrui“, – pasakojo R. Bendorienė ir apgailestavo, kad dabar niekas nerengia piketų prie rajono savivaldybės, nes, ko gero, lukšiečiai būtų pirmieji, kurie ten stovėtų parodydami nepasitenkinimą tokiu požiūriu į žmogų, kuris Lukšius ne tik garsina ir gražina, bet ir „pastatė ant kojų“.

Moteris mano, kad seniūnui suklydus būtų užtekę tik žmogiško pokalbio, pabarimo ar patarimo, o ne iš karto papeikimo skyrimo.

Kad valdininkams reikėtų susėdus tarpusavyje tiesiog pasikabėti, pritaria ir Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenės pirmininkė Ona Baltrušaitienė, kuri tokį administracijos akibrokštą seniūnui V. Cikanai vertina labai neigiamai.

„Reikėjo tik pasikalbėti, gal kokią pastabą pareikšti. Bet jie šitaip darydami užsidėjo sau neigiamų taškų – juk seniūno padarytų darbų niekas nepamirš“, – sako O. Baltrušaitienė.

Kad V. Cikana daug daro dėl žmonių kaimiškose seniūnijos vietovėse, patvirtina ir Liepalotų kaimo bendruomenės centro „Tėviškė“ pirmininkė Alvyra Janavičienė.

„Seniūnas daug dėjo pastangų, kad mes turėtume krepšinio aikštelę, apšvietimą, vasarą suorganizavo, pastatė sceną kapelos jubiliejui. Visada ir visur, kur tik reikia, žmonės prašo jo pagalbos ir visada jos sulaukia“, – teigė A. Janavičienė.

Moteris sako, kad ir dabartinis tarybos įsakymas nugriauti Liepalotuose esantį seną mokyklos bendrabutį yra priimtas neatsižvelgiant į bendruomenės žmonių norus. Vienintelis žmogus, tų norų dar paisantis ir pastato negriaunantis, yra seniūnas V. Cikana.

„Gerai, mes dabar pasidėję tuos daiktus privačiam pastate, bet kas žino, kada tas privatus žmogus persigalvos, juk jokio raštiško pasižadėjimo neturime, kur mes tada dėsimės? O čia yra pastatas dar ant valstybinės žemės, kodėl mes negalime juo naudotis? Gerai, kad nors seniūnas girdi mūsų norus, nors turbūt dėl jo paties ramybės reikės nugriauti tą pastatą Liepalotuose“, – sako  A. Janavičienė.

Kadaise turėta vizija po truputį griūva

V. Cikana Lukšiuose seniūnauja nuo 1990 m., 1997 m. buvo tapęs ir rajono meru, o Zyplių dvaru, jo atkūrimu seniūnas rūpinasi jau nuo 1981 m.

„Jeigu ne mano noras ten kasinėti, raustis, ieškoti dvaro šaknų, autentikos, kažin ar turėtume tokį Zyplių dvarą, kokį jį turime dabar. Aš tai dariau su idėja atkurti visą dvaro ansamblį, kuris taptų Lukšių kultūros židiniu, menininkų buveine, kur rastų sau užsiėmimą tiek senas, tiek jaunas lankytojas, o lukšiečiai galėtų didžiuotis dvaru ir jame vykstančia veikla bei gauti iš to realią naudą. Ne dėl savęs aš tai dariau, ne man to reikia. Juk aš nenusinešiu nei to dvaro, nei to kapinėse įvesto vandens krano, nei Liepalotų bendrabučio pasato, viskas liks žmonėms“, – sako pats seniūnas.

To, kas vyksta dabar su Zyplių dvaru, kaip atiduodami kitiems savininkams dvaro ansamblio pastatai, seniūnas sako, niekad net mintyse neturėjo – priešingai, jis dvaro sodybą įsivaizdavo kaip vientisą ansamblį, kur ras vietos rajono skulptorių, tautodailininkų darbai, jų ekspozicijos, kur bursis menininkai, kultūros veikėjai. Deja, pastaraisiais metais dvaro sodybos pastatai vienas po kito perleidžiami skirtingiems šeimininkams, o tautodailininkams su savo darbais vietos dvare taip ir neatsirado.

„Kažkada mačiau šitą dvarą kaip objektą, kuris ne tik trauktų žmones, bet ir neštų lukšiečiams pridėtinę vertę iš įvairių veiklų. Dabar mano svajonės atsimuša į sieną. Maža to, pastaruoju metu apskritai yra nubrauktas 40 metų įdėtas mano darbas. Matoma bei viešai eskaluojama tik tai, kas neva neteisėta, negerai ir t. t. Manęs niekas neklausia, nei tarybos nariai, nei kiti, kodėl aš taip darau, ko nori vietos gyventojai? Kaip turėčiau suprasti tokį elgesį – kaip norą susidoroti?“ – svarsto seniūnas.

Pasiilgsta savarankiško seniūnijos modelio

Seniūnas, skulptorius, Šakių tautodailininkų draugijos „Dailius“ pirmininkas V. Cikana sako, kad miestelis geriausiai klestėjo, kai tik buvo atgauta Nepriklausomybė, formavosi seniūnijos ir Lukšiai buvo viena iš pirmųjų savarankiškų seniūnijų Lietuvoje. Į Lukšius iš visos šalies atvažiuodavo pasimokyti, kaip čia viskas vyksta. Tada vietos seniūnas galėjo daugiausia nuveikti čia gyvenančių žmonių labui, nes jis ne tik žinojo, ko trūksta vietiniams, bet ir turėjo savo rankose visą valdymo mechanizmą, o svarbiausia – tuos pačius žmones, kurių dėka ir rankomis viskas buvo miestelyje ir padaryta, atstatyta, sukurta, o pats seniūnas buvo tik tas „prievaizdas“, kuris juos sutelkdavo.

V. Cikana sako, kad yra labai nusivylęs dėl tokio valdžios požiūrio į jo darbą ir veiklą, taip pat jam labai gaila dėl dabar viešumoje formuojamos nuomonės apie jį kaip apie kokį nusikaltėlį. Anot seniūno, gal reikėjo iš tiesų vietoj papeikimų skyrimo tiesiog susėsti ir padiskutuoti, pasikalbėti, pabarti, patarti – juk visi klysta, seniūnas taip pat ne išimtis. V. Cikana nerimauja ir dėl viešumoje paskleistos informacijos, kad neva žadama Lukšių kultūros centrą iškelti į kitas patalpas, o dvaro pastatus perleisti kitiems šeimininkams. Jis sako, kad taip būtų padaryta žala žmonėms, dėl kurių tas dvaras ir atstatytas.

Kalbos, kad dar daugiau Zyplių dvaro pastatų, kuriuos dabar naudoja kultūros centras, reiktų perleisti į kitų savininkų rankas, nėra iš piršto laužtos – administracijos direktorius D. Grincevičius viename posėdyje apie tai yra užsiminęs.

„Dabar, kai ant kiemo yra keli šeimininkai, sunku susitarti, kas už ką atsakingas ir kas ką turi daryti. Geriausia būtų, kad pastatai priklausytų vienam šeimininkui. Tačiau kol kas tokio pasiūlymo tarybai dar niekas neteikia, tad apie tai kalbėti yra dar anksti“, – sako D. Grincevičius.

Tačiau, anot seniūno, tokius sprendimus tarybos nariai turėtų priiminėti pasitarę su vietos „vietininku“, kuris geriausiai žino, kas iš tikrųjų būtų naudingiausia patiems vietos žmonėms. Taip pat V. Cikana sako nesuprantantis, kodėl viešai paskleistas gandas esą seniūnija nesutaria su restorano „Kuchmistrai“ personalu.

„Su darbuotojais mes sutariam puikiai ir jokių pykčių, nesusipratimų nėra“, – sako pašnekovas.

Kol rajono savivaldybė toliau strateguoja, ką daryti su Zyplių dvaru, žmonės kuria savo strategiją, kaip valdininkams paaiškinti, kad Lukšių seniūnijos seniūnas nieko nedaro, kas būtų nenaudinga ar kenktų vietos žmonėms.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.