Ekstremalių situacijų rajone nelaukiama, bet joms ruošiamasi

grincevicius rekesius
Administracijos direktorius Dainius Grincevičius (kairėje) teiravosi Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Virginijaus Rekešiaus, kaip mūsų rajonas susitvarkytų su panašia situacija kaip Alytuje. D. Pavalkio nuotr.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Spalio 30 d. savivaldybėje posėdžiavo administracijos direktoriaus Dainiaus Grincevičiaus vadovaujama Ekstremalių situacijų komisija. Pagrindinis komisijos darbotvarkės klausimas – kaip savivaldybės įmonės ir atsakingos institucijos yra pasiruošusios artėjančiam žiemos sezonui ir reagavimui į ekstremalias situacijas.
 
Alytaus gaisras liečia ir Šakius

Apie ekstremalios situacijos padarinius, kurie liestų mūsų rajoną dėl gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje, kalbėjo Šakių maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Artūras Šimkus. Viršininkas mano, kad pieno iš Alytaus regiono į mūsų rajoną atvežta nebuvo, tačiau dar kol kas nėra gavęs informacijos dėl įmonės „Lukšių pieninė“ produkcijos. Nėra informacijos, ar į jų gamyklą nebuvo atvežta pieno iš užkrėstų Alytaus rajono teritorijų. Jeigu įmonė „Samsonas“ skerstų gyvulius iš užkrėsto Alytaus regiono, tai įmonės skerdimo veikla būtų sustabdyta, nes gyvulius reikėtų pirmiau ištirti dėl toksinų, sunkiųjų metalų ir kitų medžiagų likučių. Tik nustačius leistinas jų normas, produkciją būtų galima realizuoti. Anot A. Šimkaus, įmonė turi pati priimti sprendimą, ar skersti iš Alytaus rajono atvežtus gyvulius, ar ne.

Per posėdį Alytaus padangų gamyklos gaisras buvo minimas ne vieną kartą. Administracijos direktorius teiravosi Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Virginijaus Rekešiaus, ar mūsų rajone galėtų įvykti panaši situacija? Šis atsakė labai diplomatiškai – gaisras visada gali kilti, nors tokių kaip Alytuje padangų įmonių mes rajone neturime, tačiau yra baldų gamyklų ir kitų stambių įmonių, kur, įvykus nelaimei, pasekmes tektų šalinti ilgai ir sunkiai.

Anot V. Rekešiaus, sunku kalbėti apie gaisrą ir situaciją Alytuje, kai jau viskas post factum, nes dabar pasisakyti norinčių yra daug, tačiau ar visi gerai žino priežastis ir aplinkybes?

„Sunku kažką vertinti iš šalies, turėtume klausti jų miesto tarnybų atsakingų asmenų, kas ir kaip ten vyko“, – kalbėjo viršininkas apie Alytuje įvykusią nelaimę.

Kelininkai neteko savivarčio

Žiemos sezonui reikia ruošti ne tik kaminus ar krosnis, bet ir automobilių padangas bei kelius. Anot VĮ „Kelių priežiūra“ Šakių tarnybos vadovo Antano Pauliukevičiaus, Šakių kelininkai žiemos sezonui jau pasiruošę – šiuo metu sandėlyje yra 1 tūkst. su viršum tonų smėlio ir druskos mišinio bei apie 600 tonų druskos.

„Turime 14 vienetų kelių valymo technikos, iš kurių trys yra greideriai, penki traktoriai, šeši barstytuvai. Anksčiau turėjome septynis, tačiau dėl skaudaus eismo įvykio, kai žuvo žmogus su savivarčiu susidūrus automobiliui, netekome ir vienos transporto priemonės. Tai mums didelis apsunkinimas, kai eina kalba apie žiemos darbus keliuose. Kol vyksta tyrimas, savivartis yra saugomas, o po tyrimo žiūrėsime, ar tą mašiną mums apsimokės remontuoti“, – kalbėjo A. Pauliukevičius.
D. Grincevičius teiravosi, kokiu eiliškumu žiemą prižiūrimi keliai, nes vis dar pasigirsta kaltinimų, kad kai kurie keliai žiemą yra nevalomi. Tarnybos vadovo teigimu, jie prižiūri visus rajono kelius, o eiliškumo laikosi pagal numatytas taisykles: pirmiausiai yra valomi krašto keliai, kurie veda į Kauną, Jurbarką, Pilviškius, Kudirkos Naumiestį, po jų – rajono keliai, tačiau ir čia žiūrima eiliškumo pagal eismo intensyvumą. Į šią kategoriją papuola kelias Pajotijai–Gelgaudiškis bei visi kiti, kurie veda į Šakių miestą. Nuvalius ir pabarsčius šiuos kelius, kelininkai skuba į tokius rajoninius kelius, kaip Šakiai–Slavikai, Šakiai–Plokščiai, Šakiai–Kriūkai ir kt.

Blogybė, pasak A. Pauliukevičiaus, yra ta, kad tarnyba į šiuos kelius atvyksta jau nuvaliusi pirmo būtinumo priežiūros kelius, bet ganėtinai vėlai, nes kai žmonėms reikia važiuoti į darbus, keliai dar būna nevalyti. Šįmet kelininkai turi naują nurodymą – pabarstyti visas rajone esančias asfalto dangas. Žvyrkeliai įeina į trečią priežiūros lygį. Jų dangą kelininkai privalo tik pašiurkštinti, o esant lijundrai ir pabarstyti.

Įspėja sodybų šeimininkus

Apie tai, kad šildymo sezoną kasmet su nerimu pasitinka ugniagesiai gelbėtojai ir prieš jį jau kone visus metus atlieka paruošiamuosius darbus, kalbėjo V. Rekešius. Jis apgailestavo, kad ir kaip gausiai ugniagesiai vykdo prevencines priemones, tačiau kasmet gaisrų, kilusių dėl neatsargumo, nepasiruošimo šildymo sezonui, deja, neišvengiama.

„Pernai turėjome 20 atvejų, kai gaisrai kilo dėl krosnių eksploatavimo pažeidimų, o šįmet jau nuo sausio 1 d. turime 13 atvejų. Dažnai dega kaminų suodžiai, o tai jau yra signalas, kad įranga nėra tinkamai prižiūrėta ir sezonui nepasiruošta“, – konstatavo V. Rekešius, primindamas, kad ugniagesiai kasmet vykdo akciją „Gyvenkime saugiai“, kurios metu inspektoriai tikrina krosnis, ar tvarkingos, pataria žmonėms, kaip saugiai jas kūrenti, tačiau ugniagesių pajėgos nėra tokios gausios, kad būtų patikrintos visos rajono sodybos.

Šaltajam metų periodui pasiruošę

Ekstremalioms situacijoms ir šildymo sezonui visiškai pasirengusi UAB „Šakių šilumos tinklai“. Jos direktorius Raimundas Rauckis sako, kad įmonė turi pasiruošusi įrangą,  su kuria, šaltukui paspaudus, nedelsiant galėtų likviduoti gedimus. Visos įmonės katilinės turi užtektinai kuro atsargų ir, kaip juokauja direktorius, šilumininkai laukia šalčių. Direktorius prašo daugiabučių namų gyventojus būti atidesnius – patikrinti, ar yra užsandarinti, neišdaužyti rūsių langai, kad neleistų šilumos į orą.

Anot UAB „Šakių vandenys“ direktoriaus Kęstučio Vilkausko, jų įmonė šaltajam metų sezonui taip pat pasiruošusi. Svarbiausia jos funkcija – užtikrinti žmonėms geriamojo vandens tiekimą ir, įvykus gedimui, nedelsiant jį pašalinti.

Į posėdį atvykęs „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Rolanas Jočys pristatė šiais metais rajone atliktus darbus ir prašė gyventojų vienintelio dalyko – pranešti nelaukiant, pastebėjus nukritusį elektros laidą ar kitus dalykus, susijusius su elektros energijos tiekimu.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip atsikratote žaliosiomis atliekomis?

klausimelis 04 16Dalė iš Griškabūdžio:

Lapus, daržovių atliekas kompostuojame. Po to kompostą naudojam ant daržo. Nugenėtas medžių šakas patys susismulkinam ir naudojam kaip kurą. Žinau, kad žaliąsias atliekas galima vežti į tam skirtas aikšteles. Bet kai kaime gyveni, tai nereikia niekur vežti. Be to, tokių atliekų nedaug ir susidaro. Nupjauta žolę dedu apie medelius, krūmus. 

klausimelis 04 16 2

Ilma iš Šakių:

Šiuo metu gyvenu bute. Tad dėl žaliųjų atliekų tvarkymo ir rūpesčių neturiu. Jeigu tvarkomės, pasigrėbiam apie daugiabutį, tai sukraunam į krūvas, kurias po to išveža seniūnija. Be abejo, žinom, kad reikia atsakingai ir gamtoje elgtis poilsiaujant, todėl ir laužą tik tam skirtose vietose kūrenam, dar ir šiukšles, kitų paliktas, surenkam.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.