Senjorų atstovė, slavikietė Jurina Bendikienė teigė, kad laisvalaikio salės plėsti nereikia, nes į ją niekas nesirenka, Slavikuose kultūrinė veikla ir taip beveik mirusi, o pagyvenę žmonės esą mieliau renkasi renginius bažnyčioje. D. Pavalkio nuotr.
Savivaldybės architektas Mantas Paketuris jau parengė preliminarų planą, kaip ir ką pačiame pastate reikia keisti, kad tilptų trys įstaigos po vienu stogu ir visiems būtų patogu.
Susitikime dalyvavo ir įstaigų, kurias palies seniūnijos pastato pertvarka vadovai – Šakių viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė, Šakių kultūros centro direktorius Raimondas Januševičius, Slavikų laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė, kapelos vadovė bei bendruomenės centro pirmininkė Renata Baltrušaitienė, Slavikų seniūnijos darbuotojai taip pat seniūnė Rita Grigaitienė, savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis.
Ne vietos žmonių reikalas
Bendruomenės centro pirmininkė ir kultūrinių renginių organizatorė R. Baltrušaitienė nustebo, kad į susitikimą su komiteto nariais atėjo ir nekviesti pavieniai gyventojai.
„Kas jus čia pakvietė? Čia turėjo būti aptariami darbiniai reikalai. Kad jūs rinktumėtės į kitus renginius taip gausiai“, – sakė R. Baltrušaitienė.
Tačiau iš susirinkusiųjų minios pirmininkė gavo repliką, kad laisvalaikio salė tarnaus žmonėms, tad ir jiems reikia prisidėti prie sprendimo dėl pastato pertvarkos. Apie rekonstrukcijos galimybes ir jau subraižyto plano niuansus pirmasis prabilo Šakių kultūros centro direktorius R. Januševičius, kuris turėjo keletą pastabų, ko labiausiai reikia būtent jų įstaigai įsikeliant į kitas patalpas ir kaip, anot jo, tas pastatas turėtų būti pertvarkytas. Savo nuomonę išreiškė ir Šakių viešosios bibliotekos vadovė K. Lebedžinskienė, kuri sako, jog jų įstaiga neteks dalies patalpų, bet dėl renginių organizavimo ji nebijanti, juk biblioteka sale ir toliau galės naudotis renginiams, edukacijoms, juolab kad kai kurie bibliotekos renginiai persipina su kultūriniais. Seniūnė R. Grigaitienė sakė, jog laisvalaikio sale ir toliau naudosis ne tik kultūros, bet ir kitų įstaigų darbuotojai, be to, anot seniūnės, svarbiausia, kad žmonės ateitų, nesvarbu, kam tos patalpos priklausys ir koks jose renginys vyks. Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas A. Šlėderis teigė, kad nereikia laužyti iečių, ką ir kaip pertvarkyti pačiame pastato viduje – juk pinigų yra numatyta tiek, kiek numatyta (beje, sąmata išaugusi iki 40 tūkst. eurų), o ką ir kaip pertvarkyti, tegul sprendžia patys įstaigų vadovai, kurie čia dirbs, ir tas pirminis planas nėra galutinis, jį galima koreguoti.
Išrėžė savo poziciją
Išklausę įstaigų vadovų kalbų savo tvirtą nuomonę išsakė patys gyventojai – kam griauti sienas ir didinti salės patalpas, kad tilptų daugiau žmonių, jeigu pastaruoju metu kultūriniai renginiai vyksta bažnyčioje, gyventojų sumažėję, o jie telpa ir į dabar čia esančią seniūnijos salę. Be to, esą laisvalaikio salėje pastaraisiais metais apskritai nelabai kas vyksta... Senjorų atstove prisistačiusi slavikietė Jurina Bendikienė nevyniojo žodžių į vatą ir perskaitė pranešimą, kuris atspindi, anot jos, daugumos gyventojų nuomonę.
„Patikėkite, to niekas nenori, nes neseniai buvo rekonstruotas medicinos punktas, sudėtos didžiulės lėšos, o jis šiandien jau uždarytas. Mes matome, kad viskas puikiai sutvarkyta tiek seniūnijos salėje, tiek kitose patalpose buvusio seniūno Vidmanto Sprainaičio dėka. Mūsų krašte daugmaž yra visi senjorai, o darbingo amžiaus žmonių yra mažai arba jie įtemptai dirba ir čia neturi kada užsiimti veiklomis. Be to, turi automobilius ir nuvyksta į kitus rajono kampelius, kur vyksta renginiai. Juk turime puikių dvarų ir rekonstruotą kultūros centrą Šakiuose. Bet svarbiausia, kad vietos klebono dėka daug renginių vyksta bažnyčioje ir žmonėms ten labiau tinka, nes jie ateina į bažnyčią ir čia jiems vietoje renginys – patogiau“, – dėstė senjorų poziciją J. Bendikienė ir teigė, kad didinti salės neapsimoka.
Anot moters, Slavikų gyventojai labiausiai nori, kad vėl būtų atgaivintas po šv. Onos atlaidų renginys prie bažnyčios, kaip būdavo kadaise. Jaunesnių slavikiečių poziciją išsakė Neringa Žilioninėnė, kuri antrino J. Bendikienei ir sakė, kad jaunesniems žmonėms nesudėtinga nuvažiuoti į renginius kitur, o esamą salę reikia remontuoti tik minimaliai.
„Žmonės nori, kad savivaldybės skiriamos lėšos būtų skiriamos ten, kur jų labiau reikia, o geriausia skirti jas bažnyčiai. Mes, jeigu reikės, surinksime parašus ir įteiksime merui. Į bažnyčią atvažiuotų gerų atlikėjų ir taip būtų racionaliau, nes ten yra gera akustika“, – savo nuomonę išsakė J. Bendikienė.
Po tokių J. Bendikienės kalbų pasisakyti teko ir vietos klebonui kunigui Donatui Rolskiui, kuris sakė, kad į jį žmonės kreipėsi su prašymu, jog po šv. Onos atlaidų toliau renginiai vyktų prie bažnyčios, o ne dieną prieš, šeštadienį, kaip dabar vyksta.
„Aš tame neturiu jokios priešpriešos, nes pastebėjau, kad kai renginiai vyksta tą pačią dieną per atlaidą, tai susirenka daugiau žmonių. Mums tereikia estradėlės mažos ir elektros įvado“, – sakė klebonas D. Rolskis.
Bendruomenės centro pirmininkė R. Baltrušaitienė replikavo, kad senjorams gal ir nereikia laisvalaikio salės, bet ką galvoja jaunesni žmonės? Į jos repliką J. Bendikienė atsakė: „Jeigu tie kultūros namai nieko neveikė ir taip 30 metų, tai mes dar palauksim kitus 30 metų.“
Komiteto pirmininkas B. P. Vainius sako, kad tokios žmonių reakcijos nesitikėjo, nes dažniausiai žmonės reikalauja kažko iš valdžios, o ne atvirkščiai. Komitetas nusprendė laikytis duoto pažado Slavikų bendruomenei ir šiek tiek rekonstruoti patalpas, kad po vienu stogu ateityje besiglaudžiančioms įstaigoms būtų patogu ir lengva teikti paslaugas žmonėms. Komiteto pirmininkas neslėpė, kad tam tikrų sprendinių iš jau padaryto plano atsisakys, o tai galbūt sumažins ir darbų sąmatą, tačiau visiškai neparodyti dėmesio kultūrai Slavikuose tarybos nariai nenorintys, nes bus apkaltinti, kad „Slavikams šita valdžia nieko nedavė“.