Šakių r. savivaldybė žemiausiai įvertinta švietimo srityje – yra antra nuo galo tarp 34 didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių. D. Pavalkio nuotr.

Vilniaus politikos analizės instituto trečiadienį paskelbtame Savivaldybių gerovės indekse pirmoje vietoje Neringos savivaldybė, o blogiausiai įvertintas Ignalinos rajonas. Šakių rajonas, pernai buvęs 43 indekso vietoje,  šiais metais nukrito į 51-ąją.
Indekse savivaldybėms buvo skiriami balai penkiose kategorijose – socialinio ir fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo ir sveikos demografijos.

Buvo vertinama integracija į darbo rinką, lygios galimybės, socialinės paramos aprėptis, saugumas keliuose, nusikalstamumas, medicininės pagalbos prieinamumas, mirštamumas nuo neužkrečiamų ligų, vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius, tiesioginės užsienio investicijos, užimtumas, neformalaus vaikų švietimo rodikliai, įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas procentai, brandos egzaminų rezultatai, senatvės ir migracijos rodikliai.

Be to, visos savivaldybės suskirstytos į miestų, žiedines, didžiąsias kaimiškąsias (šioje kategorijoje ir Šakių r. savivaldybė) bei mažąsias.

Šakių r. savivaldybė žemiausiai įvertinta švietimo srityje – yra antra nuo galo tarp 34 didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių. Maždaug per vidurį esame įvertinti fizinio saugumo bei sveikos demografijos srityse.

Indekso sudarytojai teigia, kad lyginant su ankstesniais metais didelių pasikeitimų nėra, tačiau išryškėja, anot indekso rengimo vadovo Gintaro Šumsko, kad yra sostinės Lietuva, didmiesčių plius žiedinių savivaldybių Lietuva ir visos likusios kitos savivaldybės.

G. Šumskas tikisi, kad indeksas „padės paspausti centrinę valdžią“ skirti realų dėmesį regionams.

„Tai dar vienas paskatinimas. Politinės partijos, centrinė valdžia, Vyriausybė labai kalba apie regionų politiką, jų skatinimą, bet dažniausiai tai baigiasi rinkiminiais šūkiais, bet į realius darbus neišvirsta“, – tvirtino tyrėjas, pridūręs, kas indeksas sukelia geras diskusijas tarp merų, savivaldybių atstovų.

Panašiai mano ir Šakių r. savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, indeksą vadinantis iliustracija nuoseklios valstybės regionų politikos nebuvimo arba aiškaus tos politikos identifikavimo.

„Kalbama apie regionų plėtrą, o visi veiksmai ir priemonės krypsta centralizacijos, kelių didžiųjų centrų vystymo linkme. Apskritai daugelio indekso komponentų savivaldybės neįtakoja arba įtakoja minimaliai“, – mano jis.

Kuriant nevienodas sąlygas, rašė jis savo socialiniame tinkle, negalima laukti vienodai gerų rezultatų. Dar ir pačios savivaldybės savo gyventojų tankiu, pasiskirstymu tarp miesto ir kaimo, fizinio atstumo nuo didžiųjų centrų yra nevienodos, tad tuo pačiu matu vertinti irgi neišeina.

„Vienintelis komponentas, kurio valdymas didžiąja dalimi priklauso nuo savivaldos, yra švietimas. Pripažįstu, kad čia yra kur pasitempti, bet akivaizdu, kad raškome dar 2012 metais priimtų politinių tinklo pertvarkos sprendimų vaisius. Visgi labiau reikia įsiklausyti į srities profesionalų rekomendacijas ir nepamesti svarbiausio tos šakos orientyro. Švietimo srityje – vaiko ir jo intereso“, – teigė E. Pilypaitis.

„Draugo“ inf.