Plokštietės kolekcijoje – daugiau nei 3000 atvirlaiškių

sutkuviene
Lidija Sutkuvienė sako, kad šis pomėgis – būdas pažinti pasaulį atvirlaiškiais. D. Pavalkio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Jotyškių kaime (Plokščių sen.) gyvenanti Lidija Sutkuvienė prieš dešimt metų užsiregistravo tarptautiniame keitimosi atvirlaiškiais judėjime „Postcrossing“ ir yra surinkusi daugiau nei tris tūkstančius atvirlaiškių iš 83 pasaulio šalių. Moteris sako – tai tarsi keliavimas po šalis, susipažįstant su tų šalių kultūra bei įvairių profesijų bei amžiaus žmonėmis.

Kasdien L. Sutkuvienė skuba prie pašto dėžutės, kurioje randa po keletą atvirlaiškių. Apsilankius pas tokiu gana neįprastu pomėgiu užsiimančią, namų šeiminkę Lidiją, ant stalo puikavosi keturi tą dieną gauti atvirukai, vienas su sūrių turgaus atvaizdu atkeliavo iš Olandijos, kituose Malaizijos šalies žmonės. Pastarieji keliavo apie 100 dienų. L. Sutkuvienė sako, kad per dieną yra gavusi net 21 atviruką.

Prašome plačiau pasakoti, kaip viskas vyksta. Pasirodo, pirmiausiai reikia užsiregistruoti specialioje svetainėje, kurioje užpildoma anketa, pažymima, iš kokių šalių, kokiomis temomis norima sulaukti atvirukų. Tuomet sistema atsitiktinai išrenka žmogaus iš bet kokio pasaulio krašto adresą ir jam reikia nusiųsti atvirlaiškį. Pasak plokštietės, kai gavėjas užregistruos gautą atvirlaiškį sistemoje, tuomet ir jos adresą automatiškai pateiks kitam užsiregistravusiam dalyviui.

Pašnekovė sako, kad per tiek metų atvirlaiškių sulaukė iš įvairių profesijų bei amžiaus žmonių: iš mokytojų, gydytojų, studentų, pensinio amžiaus žmonių ar vaikų. Programoje dalyvauja ir kūdikiai, tik už juos atvirlaiškius rašo tėvai. Pati yra siuntusi atviruką lakūnui, rusų dvasininkui. L.Sutkuvienė sako, kad tik su keletu žmonių ji užmezgė glaudesnius ryšius, susirašinėja feisbuke – tai indė, rusaitė, slovėnas.

L. Sutkuvienės teigimu, siuntėjai atviruke dažnai pasakoja apie savo šalies kultūrą, apie savo gyvenimą, laisvalaikį. Atvirlaiškiai dažniausiai užrašomi anglų, rusų bei vokiečių kalbomis. Lidija jau pramoko anglų kalbą, rusų kalba bendrauti jai lengviausia. Ant kai kurių atvirlaiškių siuntėjai priklijuoja lipdukų, kiti užrašo oro temperatūrą.

Dauguma atvirukų rašyti ranka, vienų raštas kaligrafiškas, kiti parašyti tarsi dailyraščiu, yra ir visai neįskaitomų. 57-erių L. Sutkuvienė naudojasi planšete ir nesunkiai sistemoje valdo savo profilį. Gautus atvirlaiškius ji kruopščiai surūšiavusi pagal temas, sudėjusi į dėželes.

„Pačiais pirmaisiais atvirlaiškiais vaikai namo sienas išklijavo, o dukra studentė buvo išsivežusi į Vilnių – iš jų pagamino kambario interjero detalę. Dabar atvirlaiškiais visas namo ir vidaus, ir lauko sienas išklijuočiau“, – šypsosi L. Sutkuvienė.

Jos kolekcijoje kuo įvairiausi atvirlaiškiai. Lidiją domina atvirlaiškiai su turgaus vaizdais, karvutėmis ir avimis, langai su gėlėmis, suoleliai ir žibintai, taip pat traukia žydintys medžiai, vynuogynai. Moteris yra surinkusi šimtus atvirukų su įvairių šalių tautiniais kostiumais.

„Esu gavusi iš Olandijos siuntėjų gėlių sėklyčių arba parašytų receptų. Kiti kolekcininkai mainosi net monetomis“, – pasakoja kolekcininkė ir priduria, kad atvirlaiškiai dažniausiai yra standartinio dydžio, tiesa, yra gavusi atviruką šalies žemėlapio formos, taip pat rankų darbo ar pieštų.

Moteris sako, kad viena moteris prašė atviruko su varna, todėl Lidija ją tiesiog nupiešė. Dukra buvo pagaminusi atvirukų su Lidijos tėviškės vaizdais, kuriuos ji išsiuntė į Honkongą.

L. Sutkuvienė pabrėžia, jog daugiausia atvirlaiškių gauta iš Vokietijos (597), Rusijos (346), JAV (330), Suomijos (215), vos po vieną – iš Guamo, Alandų, Argentinos, Azerbaidžano, Čilės, Kosta Rikos. Moteris pasakoja, kad yra gavusi atviruką iš žmogaus, kuris kitiems išsiuntęs per 15 tūkst. atvirlaiškių. Ji gauna ir vienodų atvirlaiškių, štai su tulpėmis tokių net penki, tik iš skirtingų šalių.

„Smagu gauti atvirlaiškį iš retos šalies, net nežinojau tokios šalies kaip Tuvalu, dabar jau žinau. Kai liūdna, pasiskleidžiu ant stalo, dėlioju, skaitau, grožiuosi atvirlaiškiais“, – atvirauja Lidija ir prisipažįsta, kad, be šio pomėgio, vaidina teatre, daug skaito.

Ją džiugina ir išsiuntimo procesas, jos namuose dėželėse sukrauta nemenka krūvelė atvirukų, suskirstytų temomis, juos Lidija pasiruošusi išsiųsti, bei pundelis pašto ženklų. Plokštietė pasakoja, kad nemažai yra išsiuntusi atvirukų su Plokščių miestelio vaizdu, Novaraisčio gervėmis ir Zanavykės mergaitės skulptūra. Kolekcininkė apgailestavo, kad sunku rasti atvirlaiškių su mūsų krašto dvarais. Atvirukus siuntimui ji įsigyja knygynuose, žinodami jos pomėgį atvirlaiškius jai tiesiog dovanoja. Pašnekovė sako, kad vienu metu keliauja per 30 jos siunčiamų atvirukų.

„Užtrunka atvirukų kelionės: vienas toks iš Venesuelos keliavo daugiau kaip 200 dienų, greičiausiai yra atkeliavęs per tris dienas. Informacija apie atvirlaiškių judėjimą yra pateikiama internete, mano profilyje“, – pabrėžia kolekcionierė.

Pasiteiravus, kurie atvirlaiškiai jai brangesni, Lidija rodo– su levandomis, karvute, juos moteris naudoja kaip knygų skirtukus, nė vieno atviruko ji nedovanoja.

Kaip paplitęs „Postcrossing“ judėjimas? Atvirlaiškių keitimosi programoje dalyvauja apie 9 tūkst. lietuvių, pasaulyje daugiau nei 750 tūkst. dalyvių iš 212 pasaulio šalių. Pagal išsiųstų ir gautų skaičių L. Sutkuvienė Lietuvoje 10-ta. Ji išsiuntė 3 tūkst. 102 atvirukus, o gavo 3 tūkst. 104.

Šiandien ji apie savo pomėgį bei sukauptus tūkstančius atvirlaiškių gali pasakoti ištisas valandas, sako, kad pašto darbuotoja jau žino, kad gaunami atvirukai dažniausiai keliaus į Jotyškių kaimą, apie kurį žino jau nemažai šalių. Dalį jos kolekcijos parodų metu yra matę ir plokštiečiai.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.