Maždaug pusantrų metų labdaros valgykla, po bene penkerių metų vėtymo, mėtymo, bet nepasidavimo, Šakiuose veikia sutvarkytose ir naujose patalpose. Tačiau nesėdima vietoje ir toliau tvarkomos patalpos, valgykloje maitinami skurstantys, o nuo sausio karštas maistas į namus pristatomas ir vyresnio amžiaus žmonėms ar neįgaliesiems. Šiuo metu tokių klientų VšĮ „Namai visiems“ turi septynis, vietoje kasdien valgo apie 80.

Nors tiek VšĮ „Namai visiems“ direktorė Giedrė Šedbarienė, tiek jos sutuoktinis Julius pripažįsta idėją stokojantiems maistą pristatyti į namus auginę seniai, bet galimybė visa tai paversti kūnu atsirado parengus Šakių miesto vietos veiklos grupės projektą ir gavus finansavimą.

„Tai buvo postūmis ir galimybė realizuoti ilgai brandintas mintis“, – sako G. ir J. Šedbarai, šios paslaugos poreikį jautę seniai, o porai žmonių į namus maistą savanoriai kartkartėmis pristatydavo ir be projekto.

Nuo sausio šiltą maistą specialiuose termosuose J. Šedbaras ar kitas savanoris veža septyniems Šakių miesto gyventojams. Labdaros valgyklos įkūrėjai sako, jog žmonės gauna tokį patį maistą, kokį tą dieną valgo ir valgykloje susirenkantys žmonės.

„Sriubą gauna visada. Jei turime, duodame duonos, dešros, kartais ir antrą patiekalą“, – sako G. Šedbarienė.

Anot moters, nei valgyklos savanoriai, nei jie patys, nei ateinantys žmonės iš anksto nežino, koks meniu konkrečią dieną bus – jis priklauso nuo tą dieną surinktų ir savanorių iš prekybos centrų pristatytų produktų.

„Ką šiandien gavom iš parduotuvės, toks ir meniu. Jei turim dešrelių, gal kokį plovą su dešrelėm gaminsim, jei turim daug bulvių, gal kugelį kepsim, jei produktų mažiau, verdam tik sriubą ar kažką gaminam iš atsargos produktų, kuriuos susirenkam per „Maisto banką“, – pasakoja „Namai visiems“ vadovė.

Ji pripažįsta, kad pagal projektą šiuo metu maistą į namus galėtų gauti 10 žmonių, tačiau paaiškina, kad jų tikslas nėra žūtbūt pasiekti šį skaičių.

„Nesistengiam per prievartą tų vietų surinkti. Mūsų tikslas – ne maksimalus skaičius, bet kam maksimaliai to labiausiai reikia“, – sako moteris.

Ir iš tiesų, pasakoja sutuoktiniai, žmonės, kuriems pristatomas maistas į namus, sunkiai vaikšto, sunkiai save apsitarnauja.

„Turim klientą, kuris sėdi neįgaliojo vežimėlyje ir yra be kojų. Kita moteris po insulto, laukia eilėje gauti socialinę darbuotoją, tad jai ir šiukšles reikia išnešti, ir į parduotuvę nueiti. Tie žmonės tikrai tai vertina, pasitinka su šypsena, laukia. Smagu, veikla prasminga“, – mintimis dalijasi J. Šedbaras.

Vyras pasakoja atvejį, kai pagal seniūnijos adresą nuvyko pas rateliuose sėdintį vyriškį ir išvydo, kad juo rūpinasi sulūžusia koja ir su ramentais vaikščiojanti moteris.

„Sakom – ir jums atvešim, tad dabar vienu adresu du davinius pristatom“, – geranoriškumo pavyzdžius pateikia J. Šedbaras.

Žinoma, sako vyras, jei ne savanoriai, ši veikla nevyktų ir būtų neįmanoma, nes įvairiose veiklose talkina 10 savanorių.

Savaitgaliais jie nedirba, tad ir maisto neveža, tačiau jau išgirsta, kad klientai pasigenda jų apsilankymo, nes dažnam ne tik sriubos ar duonos reikia, bet elementaraus pabendravimo, pasiteiravimo, kaip jis jaučiasi, kaip laikosi.

„Ta sriuba – tik daiktas, svarbu, su kokia emocija atvažiuoji, kad pakalbini, kad ir tą keletą minučių pabendrauji“, – sako G. Šedbarienė.

Maistas į namus dvejus metus bus tikrai pristatomas, nes tokiam laikotarpiui laimėtas projektas. Kas bus toliau, G. ir J. Šedbarai sako nežinantys.

„Kaip Dievulis duos“, – tikina pašnekovai ir sako, jog kažkada tik svajoję apie tokią veiklą, kokią dabar vykdo, o kas bus po dvejų metų, prognozuoti nelinkę.

„Gal kažkada negalvojom, kad bus ir valgykla, ir sriuba, ir rūbai, ir kitos paslaugos. Šiandien irgi nežinom, į ką visa tai išsirutulios“, – sako labdaros valgyklos įkūrėjai.

Tiesa, atskleidžia, kad minčių ir idėjų netrūksta, tačiau mano, kad pirmiau reikia padaryti, įgyvendinti ar bent pradėti, o paskui pasakoti garsiai. Šiuo metu po truputį remontuojamos ir likusios patalpos, kur galėtų susirinkti žmonės, nes būna, kad esamų patalpų net pritrūksta, kadangi „Namai visiems“ iš tikrųjų atviri visiems – vakarais čia vykdomos įvairios veiklos, užsiėmimai, organizuojami seminarai. Žinoma, kaip pripažįsta pašnekovai, remonto darbai nevyksta itin sparčiai, nes viskas priklauso, ar turi pinigų, ar ne. Tačiau būtent tokiu pačiu principu buvo sutvarkytos ir dabartinės patalpos, tad žingsnelis po žingsnelio, viliasi G. ir J. Šedbarai, bus sutvarkytos ir dabartinės. Kaip toj patarlėj, tik kantriausiems ir mokantiems laukti – dangus.