Į Ilguvos socialinės globos namų direktoriaus Sigito Jankausko (stovi dešinėje) raminimą, kad neįgalių žmonių kaimynystės bijoti nereikia, Lukšių seniūnaitis Gintautas Linartas (stovi kairėje) atsakė, kad gyventojai apskritai nežinojo apie miestelyje planuojamas statybas, o numatytas sklypas, gyventojų nuomone, nėra tinkamas. L. Poškevičiūtės nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Vasario 19 d. Lukšių kultūros namuose vykusiame gyventojų susitikime su rajono vadovais dėl Lukšiuose numatomų statyti grupinio gyvenimo namų tvyrojo emocinė įtampa. Kai šalia neįgalus žmogus – apie tai kalbėjo globos namų atstovai, psichikos sveikatos specialistai, kurie svarstė, kad lukšiečius dėl grupinio gyvenimo namų statybos apniko baimės. Lukšiečiai tvirtino, kad jie ne prieš neįgaliųjų kaimynystę, tik siūlė kitą vietą namams statyti.
Greta mūsų
Pertvarkant institucinės globos sistemą, numatyti statyti grupinio gyvenimo namai ir Lukšiuose,Vingio gatvėje, kur apsigyventų dešimt nesunkią negalią turinčių žmonių.
„Aš suprantu jūsų nerimą, mes praktiškai penkiasdešimt metų nematėme tokių žmonių bendruomenėje. Dabar matome kardinalius pokyčius visoje Lietuvoje: kaip neįgalūs žmonės integruojami į darbo rinką, į bendruomenes, atsirado pandusai. Šitie žmonės turi taip pat teisę gyventi greta mūsų“, – susitikimą pradėjo jį inicijavęs rajono vicemeras Darius Jakavičius.
Kas yra grupinio gyvenimo namai, supažindino institucinės globos pertvarkos procesų ekspertė Marijampolės regione Marijona Janavičienė, kuri paminėjo, kad Marijampolės regione jau įkurti ketveri grupinio gyvenimo namai. Anot viešnios, prieš metus kilo nepasitenkinimas dėl tokių namų statybos Vilkaviškyje, juose apsigyveno dešimt Didvyžių socialinės globos namų gyventojų, o šiandien su jais vilkaviškiečiai gražiai sutaria ir bendradarbiauja.
Kokie žmonės apsigyvens lukšiečių kaimynystėje? Į susitikimą atvykęs Ilguvos socialinės globos namų direktorius Sigitas Jankauskas patikslino, kad kol kas apskritai neaišku, ar Lukšiuose apsigyvens nors vienas šios įstaigos gyventojas. Be to, žmonės atrenkami specialistų, o namų gyventojams nuolat padės socialinis darbuotojas ir jo padėjėjas.
„Čia gyvens žmonės, turintys nedidelę negalią. Jie nėra kažkokie raupsuotieji. Kodėl jie negali gyventi tarp mūsų? O jeigu jūsų kaimynystėje apsigyventų baisus recidyvistas ar sergantis su puokšte užkrečiamų ligų, turbūt šiandien į čia niekas nesirinktų...“ – kalbėjo S. Jankauskas.
Direktorius kvietė apsilankyti Ilguvos globos namuose ir susipažinti su čia gyvenančiais žmonėmis, kurie patys tvarko parką, augina daržoves. Anot jo, Lietuvoje jau pasatyti 28 grupinio gyvenimo namai ir nėra buvę jokių rezonansinių įvykių, susijusių su juose gyvenančiais žmonėmis.
Lukšiečiai – ne prieš
Į pokalbį įsiterpęs Lukšių seniūnas Vidas Cikana akcentavo, kad lukšiečiai ne prieš šių namų statybą, o nori daugiau aiškumo. Lukšiečiai rinko parašus, kurių per 300, žmonės pasirašė po prašymu, kad sklypo parinkimo vieta, skirta bendruomeninių namų statybai Lukšių miestelyje, būtų aptarta su vietos bendruomene, o dabar parinkta Vingio gatvėje jų netenkina.
„Mes visi už... bet mes prieš, kad projektai daromi, o mes nieko nežinome. Esu to krašto seniūnaitis, manęs žmonės teiraujasi, kas čia bus statoma. Aš nieko nežinau, o su vicemeru kaimynai... Mes norim aiškumo“, – akcentavo seniūnaitis Gintautas Linartas.
Įsisiūbavo diskusija, kiek informacijos apie šį projektą buvo paskelbta viešai. Anot vicemero, visa informacija buvo ištransliuota jau praeitų metų rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais spaudoje.
„Teigti, kad jūs nieko nežinojote... neatsakinga. Aš gyvenu Lukšiuose, niekas pas mane neatėjo ir nepaklausė, kas čia bus“, – tvirtino D. Jakavičius ir pridūrė, kad ir Lukšių seniūno buvo prašęs informuoti bendruomenę, netgi pasakęs, kad, jei reikės, visada galima atvykti, susitikti.
Lukšių seniūnas išsakė kitą nuomonę: „Aš buvau paprašytas ne tai, kad informuoti, bet paprašytas netrukdyti šitam procesui.“ Lukšiečiai priekaištavo vicemerui, kodėl anksčiau nebuvo inicijuotas toks susitikimas, o tik po to, kai buvo surinkti parašai, kodėl nebuvo aptarta su bendruomene sklypo vieta. Į tokią repliką D. Jakavičius atsakė, kad tik šių metų sausio 22d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino, kad šitas projektas keliauja toliau, anot vicemero, jei rugsėjo mėnesį žmonės būtų sukviesti, būtų tik spėliojama – „kas bus, ko nebus“.
Netenkina vieta
Lukšiečiai teiravosi, kur tuomet grupinio gyvenimo namų gyventojai augins tas daržoves, ar bus saugu, kai šalia dviejų gatvių sankirta, mašinų judėjimas, ar dešimt suaugusių žmonių išsiteks tuose namuose? D. Jakavičius susirinkusiems paaiškino, kad kito gyvenamosios paskirties valstybinės žemės sklypo Lukšiuose nėra. Jis priminė, kad, suformavus dabar numatytą sklypą (Vingio gatvėje 15,5 aro), užteks vietos ir kiemo infrastruktūrai, ir šiltnamiui pastatyti. Dar pabrėžė, kad pagal reikalavimus sklypas turi būti parinktas mietelio, kuriame ne mažiau kaip tūkstantis gyventojų, o ne kaimo teritorijoje.
„Kad tie žmonės gyventų bendruomenėje, kad jie gyventų ne, kaip jūs sakote, sode, miške ar dar kažkur, tai ir yra integracija į pačią bendruomenę“, – aiškino D. Jakavičius.
Vicemeras teiravosi, kurioje vietoje lukšiečiai įsivaizduoja tuos grupinio gyvenimo namus. Pasigirdo siūlymų juos statyti arčiau Zyplių dvaro, kur numatyta įkurti socialines dirbtuves, kuriose žmonės užsiims kūrybine veikla. Kiti lukšiečiai svarstė, kaip iš Vingio gatvės žmonės, turintys negalią, vaikščios į tą Zyplių dvarą, iki kurio atstumas arti dviejų kilometrų. Į tokią abejonę vicemeras atsakė, kad lukšiečiai turėtų džiaugtis, jog tas tuščias plotas žemės, kuriame kažkas tik arklį ganydavo, bus pagaliau sutvarkytas, jog čia stovės gražus, neteršiantis aplinkos namas. Jis teigė, jog reikėtų lukšiečiams susivienyti ir sutvarkyti dabar apžėlusį takutį Zyplių dvaro link, kad ne tik grupinio gyvenimo namų gyventojai galėtų juo vaikščioti.
Ar tai baimės?
Atsistojusi kalbėti lukšietė Benė Grigaitienė pasigedo demokratijos visoje šitoje situacijoje.
„Mes ne prieš tuos žmones, kuriuos reikia apgyvendinti. Mes prieš tai, kad mums viskas nuleidžiama iš viršaus... Kodėl reikia kalbėti po to, kai jau viskas nutarta, kai planai sudaryti?“ – vicemero teiravosi B. Grigaitienė.
Rajono vadovai sutiko su gyventojų išsakyta kritika, kad galbūt per vėlai juos informavo.
Dirbantys su neįgaliais žmonėmis garsiai svarstė, ar „lukšiečiams sklypas nepatinka, ar ten gyvensiantys žmonės“. Į šitą situaciją bandė pažiūrėti susitikime dalyvavęs psichiatras Audrius Starkauskas, kuris sakė, kad atvyko galvodamas kažkiek apginti neįgalius žmones
„Dabar klausau, kad jūs visi jais labai rūpinatės. Tik kodėl norim, kad jie gerai gyventų, bet kad būtų kur nors sode, už miestelio...“ – svarstė A. Starkauskas.
Vicemero žmona Aušra Jakavičienė, kaip psichologė, kaip lukšietė, gyvenanti netoli numatytų statyti grupinio gyvenimo namų, taip pat išsakė savo nuomonę.
„Kai jūs kalbate, kad mes ne prieš juos, bet kad namai būtų statomi ne šitoje vietoje, tai yra mūsų baimės. Kai sakote, kad žmonės bus toli nuo gamtos, čia tik gynyba...Paklauskite kiekvienas savęs, ką jie mums padarys“, – kalbėjo A. Jakavičienė.
Susitikimo metu užsiminta ir apie tuos 343 žmonių parašus, svarstyta, kodėl vienas ar kitas, gyvenantis kitame gale Lukšių, dėjo tą parašą.
„Ar tą sklypo vietą dar galima keisti, ar vėlu?“ – kvietė reziumuoti susitikimą lukšietis, savivaldybės tarybos narys Jonas Bakas.
Atsakydamas į šį klausimą vicemeras tik pasikartojo, kad Lukšiuose laisvų gyvenamosios paskirties valstybinės žemės sklypų nėra. O diskusiją išklausiusi ekspertė M. Janavičienė pridūrė, kad ji neišgirdo nė vieno argumento, dėl ko tas sklypas nėra tinkamas.
„Aš suprantu jūsų nerimą, mes praktiškai penkiasdešimt metų nematėme tokių žmonių bendruomenėje. Dabar matome kardinalius pokyčius visoje Lietuvoje: kaip neįgalūs žmonės integruojami į darbo rinką, į bendruomenes, atsirado pandusai. Šitie žmonės turi taip pat teisę gyventi greta mūsų“, – susitikimą pradėjo jį inicijavęs rajono vicemeras Darius Jakavičius.
Kas yra grupinio gyvenimo namai, supažindino institucinės globos pertvarkos procesų ekspertė Marijampolės regione Marijona Janavičienė, kuri paminėjo, kad Marijampolės regione jau įkurti ketveri grupinio gyvenimo namai. Anot viešnios, prieš metus kilo nepasitenkinimas dėl tokių namų statybos Vilkaviškyje, juose apsigyveno dešimt Didvyžių socialinės globos namų gyventojų, o šiandien su jais vilkaviškiečiai gražiai sutaria ir bendradarbiauja.
Kokie žmonės apsigyvens lukšiečių kaimynystėje? Į susitikimą atvykęs Ilguvos socialinės globos namų direktorius Sigitas Jankauskas patikslino, kad kol kas apskritai neaišku, ar Lukšiuose apsigyvens nors vienas šios įstaigos gyventojas. Be to, žmonės atrenkami specialistų, o namų gyventojams nuolat padės socialinis darbuotojas ir jo padėjėjas.
„Čia gyvens žmonės, turintys nedidelę negalią. Jie nėra kažkokie raupsuotieji. Kodėl jie negali gyventi tarp mūsų? O jeigu jūsų kaimynystėje apsigyventų baisus recidyvistas ar sergantis su puokšte užkrečiamų ligų, turbūt šiandien į čia niekas nesirinktų...“ – kalbėjo S. Jankauskas.
Direktorius kvietė apsilankyti Ilguvos globos namuose ir susipažinti su čia gyvenančiais žmonėmis, kurie patys tvarko parką, augina daržoves. Anot jo, Lietuvoje jau pasatyti 28 grupinio gyvenimo namai ir nėra buvę jokių rezonansinių įvykių, susijusių su juose gyvenančiais žmonėmis.
Lukšiečiai – ne prieš
Į pokalbį įsiterpęs Lukšių seniūnas Vidas Cikana akcentavo, kad lukšiečiai ne prieš šių namų statybą, o nori daugiau aiškumo. Lukšiečiai rinko parašus, kurių per 300, žmonės pasirašė po prašymu, kad sklypo parinkimo vieta, skirta bendruomeninių namų statybai Lukšių miestelyje, būtų aptarta su vietos bendruomene, o dabar parinkta Vingio gatvėje jų netenkina.
„Mes visi už... bet mes prieš, kad projektai daromi, o mes nieko nežinome. Esu to krašto seniūnaitis, manęs žmonės teiraujasi, kas čia bus statoma. Aš nieko nežinau, o su vicemeru kaimynai... Mes norim aiškumo“, – akcentavo seniūnaitis Gintautas Linartas.
Įsisiūbavo diskusija, kiek informacijos apie šį projektą buvo paskelbta viešai. Anot vicemero, visa informacija buvo ištransliuota jau praeitų metų rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais spaudoje.
„Teigti, kad jūs nieko nežinojote... neatsakinga. Aš gyvenu Lukšiuose, niekas pas mane neatėjo ir nepaklausė, kas čia bus“, – tvirtino D. Jakavičius ir pridūrė, kad ir Lukšių seniūno buvo prašęs informuoti bendruomenę, netgi pasakęs, kad, jei reikės, visada galima atvykti, susitikti.
Lukšių seniūnas išsakė kitą nuomonę: „Aš buvau paprašytas ne tai, kad informuoti, bet paprašytas netrukdyti šitam procesui.“ Lukšiečiai priekaištavo vicemerui, kodėl anksčiau nebuvo inicijuotas toks susitikimas, o tik po to, kai buvo surinkti parašai, kodėl nebuvo aptarta su bendruomene sklypo vieta. Į tokią repliką D. Jakavičius atsakė, kad tik šių metų sausio 22d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino, kad šitas projektas keliauja toliau, anot vicemero, jei rugsėjo mėnesį žmonės būtų sukviesti, būtų tik spėliojama – „kas bus, ko nebus“.
Netenkina vieta
Lukšiečiai teiravosi, kur tuomet grupinio gyvenimo namų gyventojai augins tas daržoves, ar bus saugu, kai šalia dviejų gatvių sankirta, mašinų judėjimas, ar dešimt suaugusių žmonių išsiteks tuose namuose? D. Jakavičius susirinkusiems paaiškino, kad kito gyvenamosios paskirties valstybinės žemės sklypo Lukšiuose nėra. Jis priminė, kad, suformavus dabar numatytą sklypą (Vingio gatvėje 15,5 aro), užteks vietos ir kiemo infrastruktūrai, ir šiltnamiui pastatyti. Dar pabrėžė, kad pagal reikalavimus sklypas turi būti parinktas mietelio, kuriame ne mažiau kaip tūkstantis gyventojų, o ne kaimo teritorijoje.
„Kad tie žmonės gyventų bendruomenėje, kad jie gyventų ne, kaip jūs sakote, sode, miške ar dar kažkur, tai ir yra integracija į pačią bendruomenę“, – aiškino D. Jakavičius.
Vicemeras teiravosi, kurioje vietoje lukšiečiai įsivaizduoja tuos grupinio gyvenimo namus. Pasigirdo siūlymų juos statyti arčiau Zyplių dvaro, kur numatyta įkurti socialines dirbtuves, kuriose žmonės užsiims kūrybine veikla. Kiti lukšiečiai svarstė, kaip iš Vingio gatvės žmonės, turintys negalią, vaikščios į tą Zyplių dvarą, iki kurio atstumas arti dviejų kilometrų. Į tokią abejonę vicemeras atsakė, kad lukšiečiai turėtų džiaugtis, jog tas tuščias plotas žemės, kuriame kažkas tik arklį ganydavo, bus pagaliau sutvarkytas, jog čia stovės gražus, neteršiantis aplinkos namas. Jis teigė, jog reikėtų lukšiečiams susivienyti ir sutvarkyti dabar apžėlusį takutį Zyplių dvaro link, kad ne tik grupinio gyvenimo namų gyventojai galėtų juo vaikščioti.
Ar tai baimės?
Atsistojusi kalbėti lukšietė Benė Grigaitienė pasigedo demokratijos visoje šitoje situacijoje.
„Mes ne prieš tuos žmones, kuriuos reikia apgyvendinti. Mes prieš tai, kad mums viskas nuleidžiama iš viršaus... Kodėl reikia kalbėti po to, kai jau viskas nutarta, kai planai sudaryti?“ – vicemero teiravosi B. Grigaitienė.
Rajono vadovai sutiko su gyventojų išsakyta kritika, kad galbūt per vėlai juos informavo.
Dirbantys su neįgaliais žmonėmis garsiai svarstė, ar „lukšiečiams sklypas nepatinka, ar ten gyvensiantys žmonės“. Į šitą situaciją bandė pažiūrėti susitikime dalyvavęs psichiatras Audrius Starkauskas, kuris sakė, kad atvyko galvodamas kažkiek apginti neįgalius žmones
„Dabar klausau, kad jūs visi jais labai rūpinatės. Tik kodėl norim, kad jie gerai gyventų, bet kad būtų kur nors sode, už miestelio...“ – svarstė A. Starkauskas.
Vicemero žmona Aušra Jakavičienė, kaip psichologė, kaip lukšietė, gyvenanti netoli numatytų statyti grupinio gyvenimo namų, taip pat išsakė savo nuomonę.
„Kai jūs kalbate, kad mes ne prieš juos, bet kad namai būtų statomi ne šitoje vietoje, tai yra mūsų baimės. Kai sakote, kad žmonės bus toli nuo gamtos, čia tik gynyba...Paklauskite kiekvienas savęs, ką jie mums padarys“, – kalbėjo A. Jakavičienė.
Susitikimo metu užsiminta ir apie tuos 343 žmonių parašus, svarstyta, kodėl vienas ar kitas, gyvenantis kitame gale Lukšių, dėjo tą parašą.
„Ar tą sklypo vietą dar galima keisti, ar vėlu?“ – kvietė reziumuoti susitikimą lukšietis, savivaldybės tarybos narys Jonas Bakas.
Atsakydamas į šį klausimą vicemeras tik pasikartojo, kad Lukšiuose laisvų gyvenamosios paskirties valstybinės žemės sklypų nėra. O diskusiją išklausiusi ekspertė M. Janavičienė pridūrė, kad ji neišgirdo nė vieno argumento, dėl ko tas sklypas nėra tinkamas.
Dalė iš Griškabūdžio:
