baneris leidinys

bosiene
Gelgaudiškio Suvalkiečių gatvės 6-ojo daugiabučio namo gyventoja Rūta Bosienė šaukėsi pagalbos dėl laiptinės kaimyno, kuris per dešimtmetį prikaupė sandėliukuose ir bendrose patalpose įvairiausių daiktų, šiukšlių, baldų. D. Pavalkio nuotr.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Koks katinas perbėgo tarp Gelgaudiškio Suvalkiečių gatvės 6-ojo daugiabučio namo vienos laiptinės gyventojų, kad žmonės ryžosi viešai šauktis visuomenės pagalbos? Vieninteliame naujai renovuotame daugiabutyje Gelgaudiškyje santykiuose tarp kaimynų radome ne vieną įsisenėjusią problemą.

Ilgus metus kovojusi su daiktus kaupusiu kaimynu gelgaudiškietė Rūta Bosienė kreipėsi į visuomenę pagalbos, kad žmonės patartų, kuri institucija galėtų moteriai pagelbėti. Savo socialinėje „Facebook“ paskyroje moteris rašė: „Patarkite, kur kreiptis esant tokiai problemai – žmogus renka įvairiausias šiukšles, tempia ir sandėliuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose. Kovojame su tuo daugybę metų, deja...“

Naudingų patarimų Rūta nesulaukė, tiesiog žmonės ragino ją kviestis televiziją, policiją ar seniūniją. Tiesa, į seniūniją ji jau kreipėsi šį pavasarį ir kartu su seniūnu Vincu Dabravolskiu šiuo klausimu šiek tiek pasistūmėjo į priekį. Praėjusią savaitę nuvykome pasižiūrėti, kas vyksta Suvalkiečių 6-ojo namo rūsyje. Pasirodo, pirmame aukšte gyvenantis Arūnas turi neįprastą hobį – velka įvairias atliekas, butelius, plastiko maišelius, kartoną, medieną, statybinį laužą ir kitokius buities rakandus ir sandėliuoja rūsyje, kur yra užkrovęs ne tik savo, bet ir kaimynės buto sandėliukus bei bendrojo naudojimo patalpą ir koridorių. Vyras nuo mažumės su negalia, tačiau daiktus masiškai sandėliuoti, vilkti nuo konteinerių į rūsį pradėjo prieš 10 metų. Liguistą polinkį viską rinkti ir kaupti medikai vadina kompulsiniu kaupimo sindromu.

„Kai šešis metus gyvenau užsienyje, čia jis buvo viską užkrovęs, man į sandėliuką buvo likęs tik siauras praėjimas. Dabar treti metai kovoju aš su juo intensyviai ir jau šiek tiek atlaisvinta ta bendra patalpa, bet vis tiek iki galo neišvalyta, kaip žadėjo jis man ir seniūnui“, – pasakojo Rūta, kuri sako, jog šįmet užsibrėžė šią problemą sutvarkyti.

Pasak moters, kol ji gyveno užsienyje, kaimynas buvo užvaldęs ir kitų senų moteriškių sandėliukus, bet šios lyg daiktus iškrausčiusios naktimis. Anot Rūtos, blogiausia, kad karantino laikotarpiu Arūnas taip pat nevengia vilkti į rūsį visokių plastikinių maišelių ir kitų smulkmenų, o tai pavojinga net ir jo paties sveikatai.

Arūnas gyvena su savo pensininke mama Gražina, kuri yra ir oficiali jo globėja. Deja, moteris jau sunkiai eina, todėl sako į rūsį nenusileidžianti. Apie šią sūnaus aistrą ji žino ir prašiusi daiktų nevilkti, nekaupti, o kai kaimynė Rūta šį pavasarį su seniūnu paragino jį išvalyti rūsį, Arūnas mamai pažadėjo, kad sutvarkys, ši sako patikėjusi sūnaus pažadu. Besišnekučiuojant su Arūno mama ir kaimyne, buvo iškviestas seniūnas. Arūnas suprato, kad reikalai krypsta ta linkme, jog visi nori, kad rūsys būtų išvaduotas nuo nereikalingų daiktų, todėl pats nuėjo juos tvarkyti ir užsirakino rūsyje iš vidaus. Suprasdami, kad Arūnas lengvai savo „turto“ neatiduos, o ir fiziškai nepajėgs jo išvežti iki artimiausios stambiagabaričių atliekų aikštelės, paprašėme seniūno V. Dabravolskio pagalbos, šis pažadėjo atsiųsti transportą padėti Arūnui nugabenti daiktus iš rūsio į aikštelę.

„Prieš du mėnesius žadėjo jis man, kad nekaups tų daiktų, o šituos, kurie tinkami, išneš į konteinerį. Vis tiek čia visko pilna“, – sako Gelgaudiškio seniūnas.

Regis, Arūnas nebuvo linkęs iš karto vykdyti visų kaimynės ar seniūno nurodymų ir atlaisvino tik dalį patalpos. Paprašytas gražiuoju atrakino ir savo asmeninio sandėliuko, ir šiuo metu negyvenamo buto sandėliuko duris, už kurių visi, tądien susirinkę į rūsį, išvydo retą vaizdą – pilni sandėliai prikrauti tokio pat „turto“ kaip ir bendros patalpos. Tačiau dėl asmeninių valdų Arūnui priekaištų reikšti niekas neketina – Rūta prašo, kad jis atlaisvintų bendrojo naudojimo patalpas. Moteris neslepia, mielai ir pati jau per tiek metų viską būtų išvaliusi, bet prisibijo kaimyno, nes šis tik išgirdęs, kad į rūsį rakinamos durys, nedelsiant ateina, matyt, saugodamas savo parneštus daiktus. Seniūnas V. Dabravolskis sako, kad Arūnas gavęs ne vieną apdovanojimą už tai, kad renka Gelgaudiškyje šiukšles, gražina miestą, tausoja aplinką... Deja, kaimynams toks Arūno užsiėmimas tik apsunkino gyvenimą.

Beje, tądien šio daugiabučio namo kaimynai išsakė vienas kitam ir daugiau nuoskaudų – kažkur dingo naujų laukinių durų atrama, dėl to neina vėdinti laiptinės, o kaimynai pirštu bedė taip pat į Arūną. Šis sako atramos neėmęs. Arūno mamai Gražinai nepatinka, kad laiptine laisvai migruoja  antrame aukšte gyvenančių pensininkų katinas, dėl kurio laiptinė pilna plaukų ir dulkių.

„Katinas turi gyventi arba bute, arba lauke. Aš viena valau mūsų aukšto laiptinę, niekas daugiau neplauna. Durys turi būti uždarytos, nešasi dulkės iš lauko, kai sausa. Vėdintis gali atsidarę langus laiptinėje“, – griežtai pabrėžė moteris.

Nesantarvė tarp kaimynų dėl katino seniūnui taip pat žinoma, o jis jau keliskart kalbėjosi su katino šeimininkų sūnumi. Seniūnas buvo patikintas, kad ateinanti senelių padėjėja išplauna laiptinę, o katinas turi nuo senų laikų įprotį išeiti į lauką, nes iki namo renovacijos jam buvo padaryti netgi asmeniniai laipteliai iš balkono laipioti į butą ir atgal...

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos