Antradienį į išvažiuojamąjį posėdį išsiruošę Ūkio ir verslo komiteto nariai užsuko ir į Gelgaudiškio dvaro sodybos teritoriją, kur norėjo sužinoti, kaip tvarkosi dvaro nuomininkai ir kas prižiūri didžiulę dvaro teritoriją. Naujųjų šeimininkų dvare dar nėra nė kvapo, o dvaro aplinkos tvarkymas gula ant Gelgaudiškio kultūros centro ir seniūnijos pečių.

Gelgaudiškio dvaro sodyboje svečius iš savivaldybės pasitiko sutartį su naujaisiais dvaro šeimininkais Aldoniais iš Alytaus sudariusio Gelgaudiškio kultūros centro direktorė Diana Šležienė ir ūkvedys, turizmo administratorius Saulius Urbanavičius. Šeimininkų – UAB „Kartai“ direktorės Aurelijos Aldonytės ir UAB „Tarzanija“ direktorės Giedrės Aldonienės – čia nėra. Šeimininkai ne kartą pareiškė, kad dvare nevykdys veiklos, neinvestuos pinigų, kol nebus ištaisytas statybų brokas, kurį paliko čia dvaro rekonstrukciją vykdžiusi UAB „Virmalda“, su kuria dabar savivaldybė pradėjo teisinių ginčų procesą.

Kaip sako Ūkio ir verslo komiteto pirmininkas Vilhelm Haase, nepaisant to, gyvenimas tęsiasi ir po didžiulį dvaro parką nuolat vaikšto žmonės, todėl tarybos nariams rūpi, kaip organizuojama jo priežiūra ir kas tvarko kartais neatsakingų chuliganų suniokotą turtą, ar pjauna žolę? Be to, komiteto pirmininkui rūpėjo sužinoti, kada šalia dvaro išbetonuotoje aikštelėje įsikurs teniso kortai, kaip kažkada buvo žadėta, ir kas prižiūri pažintinius parko takus, kad nereikėtų dėl jų raudonuoti iš gėdos prieš užsukančius turistus. Į susitikimą buvo pakviestas ir vietos seniūnas Vincas Dabravolskis bei rajono meras Edgaras Pilypaitis ir administracijos direktorius Dainius Grincevičius. Direktorė D. Šležienė sako, kad tvarkyti teritoriją aplink dvaro sodybos pastatus pagal barterinius mainus, kad gali vykdyti čia savo veiklą ir vesti ekskursijas, yra įsipareigojęs kultūros centras, tačiau toliau esančios teritorijos jie tvarkyti tiesiog nepajėgūs. Seniūnas V. Dabravolskis sako iš viso nežinantis, kiek tos žemės aplink dvarą išnuomota naujiems šeimininkams, kiek reikėtų prižiūrėti seniūnijai.

„Mes tos sutarties nesam matę, aš nieko nežinau“, – tvirtino seniūnas.

Tačiau administracijos direktorius D. Grincevičius įsitikinęs, kad kas jau kas, bet seniūnas savo seniūnijos teritorijoje turėtų žinoti viską ir jis turėtų būti tas asmuo, kurio būtų galima pasiklausti dėl teritorijos priklausomybės. Rajono meras E. Pilypaitis paaiškino, kad žemės nuomininkams neperduotos, tik pastatai, vadinasi, likusi teritorija, kurios toliau nuo dvaro jau nepajėgia techniškai prižiūrėti kultūros centras, turi būti prižiūrima seniūnijos.

Administracijos direktorius į susitikimą atsivežė krūvą susirašinėjimo su dvaro nuomotojais dokumentų, juose yra raginimai vykdyti sutartį, veiklą, investicijas į dvarą.

„Bet kol kas gauname tik atsimušinėjimus atgal, kad nieko nedaro dėl to, kad pridaryta broko, kuris turi būti pirmiau ištaisytas“, – sako D. Grincevičius.

Pasak administracijos direktoriaus, susidaro įspūdis, kad įmonės dvare nieko daryti ir neketina, o jų veikla tik imitacinė, nes yra sodyboje keletas pastatų, kuriuose jau galėtų kažką daryti, nes jie neįeina į pastatų, kur reikia tvarkyti rangovų paliktą darbų broką, sąrašą.

„Jie turi ir kitų pastatų, kur bent jau galėtų rengti techninius projektus, derintis su kultūros paveldo institucijomis, bet niekas nevyksta“, – konstatavo administracijos direktorius.

Susirinkusiems kilo klausimas, kodėl nuomininkai nesidomėjo, kad jie išsinuomoja pilnus statybų broko pastatus, ar jie tų pastatų neapsižiūrėjo? Anot  S. Urbanavičiaus, gerai dvaro sodybą šeimininkai turbūt apsižiūrėjo tik po sutarties pasirašymo, o kai kurie defektai išlindo tik po kurio laiko, tai gal ir negalėjo matyti.

Teniso kortai, apie kuriuos iš pradžių klausė komiteto pirmininkas, pasirodo, prie dvaro ir nebuvo iki galo įrengti, o dabar ir yra likusi tik paprasčiausia betoninė aikštė, kuri, beje, taip pat buvo įtraukta į nuomos konkursą ir dabar priklauso sodybos operatoriui, todėl galima tartis tik su jais, ar leis kada joje užtempti tinklą teniso varžyboms. Beje, aikštelė buvo dukart nudažyta dar tų pačių rangovų, bet, pasak D. Šležienės, kas iš to, jeigu ir tų dažų jau nė žymės nelikę, o kultūros centras negali su ja nieko daryti.

Prie dvaro sodybos pastatų susirinkę rajono politikai eilinį kartą apžiūrėjo sodybos pastatus, kur norint pastebėti akivaizdų broką nereikia būti statybų specialistu, o kultūros centro direktorė sako jau nebesuskaičiuojanti, kiek kartų rodytas ir apžiūrėtas statybų brokas renovuotų pastatų viduje. Blogiausia padėtis yra oranžerijoje, kur net medinės pastato konstrukcijos sėda žemyn, linksta lubos, sutrūkinėję ir trandžių pilni balkiai. Anot administracijos direktoriaus, įdomiausia, kad dabar dėl visko prie kryžiaus kalama dabartinė savivaldybės administracija, kuri turi išsrėbti buvusios valdžios ir jau savivaldybėje nedirbančių specialistų košę. Priduodant dvaro rekonstrukcijos darbus speciali priėmimo komisija buvo sudaryta tik dvaro centriniams rūmams įvertinti, o priimant kitus pastatus užteko vieno skyriaus vedėjo (kurio dabar jau nėra) parašo...

„Kur visi buvo, kai parašus dėjo? Kodėl tada nematė niekas to broko? O mes dabar turime viską sutvarkyti, ką kiti pridarė. Iš visų tuometinių savivaldybės atsakingų specialistų likęs dirbti tik vienas, o kitų jau nėra“, – situaciją komentavo D. Grincevičius.

Buvęs rajono meras, Ūkio ir verslo komiteto narys Juozas Bertašius sako, kad jis dėl dvaro sodybos restauravimo proceso nieko negali pasakyti, nes už šį procesą jis buvo neatsakingas – projektą prižiūrėjo savivaldybės administracijos atsakingi specialistai. Administracijos direktorius sako, kad metas baigti beveik dvejus metus beprasmiškai trunkančius ginčus su restauravimo darbus atlikusia įmone, dėti tašką ir žiūrėti į priekį, o teismas padės išaiškinti, „kas, kur, kada ir ko pridarė, ar ko nepadarė“.