Kidulių jaunimo ekologinis klubas „Šerenta“ ėmėsi iniciatyvos ir kviečia diskusijai dėl unikalaus gamtos paveldo – žemyninių kopų, esančių Kidulių girininkijos Švarcgirio miške, išsaugojimo.

Kopos galėjo čia susiformuoti prieš kelis tūkstančius metų, viena smėlio kopa šiandien virtusi mažuoju karjeru, smėlis naudojamas miškų kelių tvarkymui. Dėl šios žemyninės kopos išsaugojimo kiduliečiai raštu kreipėsi į ne vieną instituciją bei Šakių rajono savivaldybę.

Formavosi tūkstantmečius

Apie keli kilometrai nuo Kidulių esančią miško aukštumą, vietinių žmonių vadinamą Baltkalnio kalvą, galbūt daugelis net nežino. Pasak mus iki kalvos lydėjusio klubo „Šerenta“ atstovo Sauliaus Navlicko, vietomis kone septynių metrų aukščio lanko formos smėlio kalva driekiasi apie 500 metrų, ją skiria miško keliukas. Viena, žemesnė kalvos dalis po kirtimo apaugusi pušimis, pačioje aukščiausioje kalvos dalyje dar sovietmečiu pavieniai žmonės atvažiavę (aišku nelegaliai) pasikasdavo smėliuko. Pasak pašnekovo, maždaug prieš dvejus metus kiduliečiai, pamatę, kad Baltkalnio kalva kertama, raunami kelmai, stumdomas viršutinis sluoksnis, sunerimo, čia buvo įrengtas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šakių padalinio Kidulių girininkijos mažasis karjeras.

Kuo ypatinga ši miško aukštuma? Iškasoje matomi smėlio sluoksniai patvirtina, kad po ledynmečio vakarinių krypčių vėjai nuo būsimo Nemuno pakrančių į šias kopas supustė smulkų smėliuką. Tai žemyninė kopa, Lietuvoje tokios kopos formavosi maždaug prieš 5–6 tūkst. metų, toks gali būti ir Švarcgirio kopų amžius.

„Šis smėlis netinkamas kelių statybai ar remontui, jis per smulkus, tokiu smėliu užpiltose kelio duobėse galima užklimpti“, – sako S. Navlickas.

Nori išsaugoti

„Norime iškelti diskusiją, ar mums reikia šio gamtinio paveldo objekto, ar tiesiog eksploatuosim jį kaip karjeriuką, naikinsim, ką gamta sukūrė. O gal palikim ateities kartoms, juk nukasti tą smėlio kopą galime per pusę metų, o formavosi ji per tūkstančius metų“, – kalbėjo S. Navlickas.

Kiduliečiai dar metų pradžioje kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydami panaikinti šio karjero statusą ir išsaugoti žemynines kopas. Sulaukė atsakymo, kad leidimas įrengti karjerą yra išduotas teisiškai. S. Navlickas sutinka, kad reikia geologinio tyrimo, kuris įvertintų žemyninės kopos būklę, vertingumą. Pašnekovas pripažįsta, kad sustabdyti jau išduoto leidimo karjero veiklai neįmanoma, tačiau nori inicijuoti diskusiją tarp institucijų ir išsaugoti tai, kas šiuo metu dar likę. Matydamas, kad šiandien žemyninės kopos dar ir keturračių išvažinėtos, pašnekovas neslepia apmaudo.

„Pamąstykime, nekaskime smėlio kur pakliuvo, nenaikinkime to paveldo. Mes norime paskleisti žinią, rodyti smėlio kopas žmonėms. Mūsų rajone tai unikalus dalykas, tokių kopų rajone nėra daug išlikę, tik gretimame Jurbarko rajone, kur jos yra saugomos, ant jų net draudžiama užlipti“, – sako S. Navlickas ir stebisi, kodėl karjere nėra jokių ženklų, kur ir kam smėlį karjere galima kasti.

Saugoma vietiniame lygmenyje

Pasak S. Navlicko, kreiptasi ir į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, kuri rekomendavo dėl saugomo geomorfologinio gamtos paveldo objekto statuso suteikimo kreiptis į Šakių rajono savivaldybės administraciją, kuri nuspręstų, ar vietiniame lygmenyje šis objektas yra svarbus. Todėl „Šerentos“ atstovai kreipėsi ir į rajono savivaldybės tarybą prašydami numatyti galimybes ir išsaugoti šias žemynines kopas paskelbiant Baltkalnį savivaldybės saugomu gamtos paveldo objektu.

„Norime inicijuoti diskusiją ir su miškininkais, savivaldybe. Greta smėlio kopų eina „Šerentos“ klubo įrengtas pažintinis takas „8000 žingsnelių Švarcgirio mišku“, kopos galėtų būti dar vienas objektas šiuo taku einantiems turistams. Šalia Nemunas, mes turime kopas, tai būtų unikalus turistinis objektas“, – svarstė S. Navlickas.

Šis klausimas buvo svarstytas ir Finansų ir rajono plėtros komiteto posėdžio metu, priimtas sprendimas minėtoje vietoje surengti išvažiuojamąjį posėdį.

Kas laukia žemyninės kopos?

„Turime smėlio kopą palikti taip, kaip dabar yra, daugiau jos nenaikinant. Palikti gamtos eigai, nuo aplinkinių medžių užsisėtų kiti medžiai“, – įsitikinęs S. Navlickas.

Jis jaudinasi, kad, nukasus smėlio kopą, bus imtasi kasti kitas ir taip iškasinės visą Švarcgirį.

Pasiteiravus Šakių regioninio padalinio vadovo Gintaro Bacevičiaus, kas laukia šios smėlio kalvos, šis atsakė, kad šis, kaip ir kitų karjerų smėlis, skirtas daugiausiai miško kelių remontui.

„Šiuo metu mažajame karjere jau iškirsti medžiai, išrauti kelmai ir jis pradėtas eksploatuoti – smėlis naudojamas kelių priežiūrai ir remontui. Baigus eksploataciją per metus laiko mažasis karjeras bus rekultivuotas – jame bus atkurtas miškas“, – paaiškino įstaigos vadovas.

Ar minėta teritorija galėtų būti savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas? Anot jo, tokiems sprendimams urėdija įtakos neturi. Be to, šis procesas gali užtrukti, o urėdija jau gali būti baigusi mažąjį karjerą eksploatuoti.

„Gal reikėjo šiuo klausimu diskutuoti anksčiau, „Šerentai“ atvažiuoti tiesiai pas mus, o dabar tą diskusiją vykdome per Aplinkos ministeriją, per laikraštį...“ – sako G. Bacevičius.