Trečiadienio vakarą Gelgaudiškio kultūros centre visuomenei pristatytas vidinės miškotvarkos projektas. Visgi susirinkusiems gelgaudiškiečiams daugiausiai klausimų kėlė ne šis, bet tvarkybos projektas, kurio rengėjai (UAB „Eksploit“), nors ir buvo kviesti, susitikime nedalyvavo. Būtent nesusikalbėjimas su projektuotojais – galvos skausmas ir savivaldybei, kuri pripažįsta net svarsčiusi sutarties nutraukimą, bet tokiu atveju, sako valdininkai, reikia įvertinti ir rizikas, jog projektas gali žlugti visai.

Miškotvarkos projekto rengėjas Linas Juozaitis pripažino, jog tiek visuomenės dėmesio miškotvarkos projekto viešinimas sulaukia retai, bet sako suprantantis, nes tikrai ir vieta, ir objektas išskirtiniai, svarbūs ne tik rajono, regiono, bet ir visos šalies mastu.

L. Juozaitis informavo, kad projektas – tai miškų ūkio veiklos planas dešimčiai metų. Gelgaudiškio atveju 106 ha plote miškas užima beveik 104 ha, kultūros paveldui priklauso 63 ha, o visas žemės sklypas patenka į Panemunių regioninį parką. Miške yra dvi kertinės buveinės, pagal medžių rūšis vyrauja pušynai, eglynai bei ąžuolynai. Įgyvendinant projektą numatyti tik būtiniausi kirtimai, didesnis inkilų skaičiaus iškėlimas, kad paukščiai prisidėtų prie sanitarinės medžių apsaugos. Anot projekto rengėjo, viena esminių projekto dalių – parko alėjų (ąžuolų, eglių, liepų) atkūrimas. Geriausiai iš jų išlikusi ąžuolų, kuri ir pati ilgiausia – apie 274 m ilgio. Atkuriant šią alėją (beje, kaip ir kitas) ketinama iškirsti nereikalingus krūmynus, įleisti šviesos.

„Atsodinus ąžuoliukus (planuojama apie 30 vienetų) esamuose tarpuose iš karto gali būti lankoma kaip įdomus lankytojams apžvalginio tako objektas“, – mano L. Juozaitis.

Blogiausiai iš minėtų alėjų išlikusi eglių, todėl manoma, kad tikslinga būtų atkurti tik jos dalį.

Projekte numatytas ir prieš 20 metų vietinės bendruomenės pastangomis įkurto Pažintinio tako atnaujinimas. Tiesa, čia jau yra tam tikrų neatitikimų su tvarkybos projektu. Pavyzdžiui, tvarkybos projekte vadinamas medžiotojų namelis net neįtrauktas, šiame projekte jį siūloma išnaudoti, galbūt įrengti pavėsinę ar tam tikrą vietą edukacijoms. L. Juozaitis siūlo „atverti langą į Panemunių pilį“, nes anksčiau buvusi regykla dabar apaugusi medžiais. Tikslinga, jo nuomone, genint medžių lajas atverti ir kitas regyklas. Nors tvarkybos projekte neįtraukta ir ta tako atkarpa, kuri veda buvusios storiausios Lietuvoje eglės link, miškotvarkos projekte siūloma šią atkarpą išlaikyti kaip unikalią, o sutrešusius laiptus rekonstruoti. Beje, nelaukiant, kada tokia galimybė atsiras, L. Juozaitis  siūlo laiptus jau dabar demontuoti arba remontuoti, nes jų būklė itin bloga.

Beje, nors tvarkybos projekte vietoj tiltelių numatytos pralaidos, L. Juozaitis taip pat palaiko tiltelių mintį, tuo labiau, kad jie kažkada čia buvę ir jungę skirtingus šlaitus.

Susirinkusiems gelgaudiškiečiams jis smulkiai pristatė ir kitus sumanymus (numatytas poilsiavietes, suoliukus ir pan.) bei sutiko, kad išties projekte verta nusimatyti maksimalius ketinimus, kad bet kada, atsiradus galimybėms, būtų galima imtis jų įgyvendinimo. Todėl noriai žymėjosi pastabas ir žadėjo siūlymus projekte surašyti.

„Siūlau tris poilsiavietes, jas gal sujungti skulptūrų taku“, – mintimis dalijosi projekto rengėjas, kuriam priekaištų neturėjo nei gelgaudiškiečiai, nei savivaldybės atstovai – Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis bei skyriaus projektų koordinatorė Janina Povilaitytė. Jie gyrė, kad projektas buvo parengtas ir greitai, ir gerai.

Kitokia situacija su tvarkybos projektu, kurį rengia UAB „Eksploit“. Pasak projekto vadovės J. Povilaitytės, projektuotojus net oficialiais raštais bandyta prisikviesti bendram abiejų projektų aptarimui, tačiau jie nelabai leidžiasi į bendras kalbas. Tiek A. Šlėderis, tiek J. Povilaitytė pripažino, kad būta svarstymų nutraukti sutartį, bet tada, kalbėjo jie, reikia įsivertinti rizikas, kad projektas gali žlugti visai, o to tikriausiai niekas nenori. Be to, jau ir dabar, pasak projekto vadovės, atsiliekama nuo terminų, o projektavimo darbai turėtų būti užbaigti iki liepos 10 d., tačiau J. Povilaitytė mano, kad teks darkart prašyti termino pratęsimo.

Vienas didžiausių Gelgaudiškio bendruomenės bei užsakovų, tai yra savivaldybės, pageidavimas, kad būtų suprojektuoti tilteliai per raguvas. To projektuotojai daryti nesutinka ir aiškina esą nėra įrodymų, kaip tie tilteliai atrodė. Dokumentų archyvuose sako ieškojusi ir pati projekto vadovė J. Povilaitytė, bet tikina, jog reikiamos informacijos rasti nepavyko. Ji ragina gelgaudiškiečius, turinčius vertingos medžiagos, ja pasidalinti, nors ir supranta, kad iš pricipo savivaldybė ar bendruomenė turi imtis projektuotojų darbo. Gelgaudiškietis Audrius Martinkevičius rodo Vilniaus apskrities bei Lietuvos valstybinės istorijos archyvų atsakymus į užklausas, kad archyvų dokumentuose yra žinių apie dvaro istoriją, rūmus, parką, yra net planai, pirkimo-pardavimo aktai.

„Ar kažkas ten buvo nuvažiavęs ir bandė pasižiūrėti?“ – klausė gelgaudiškietis.

Visgi Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis svarstė, kad galbūt problema visai ne istoriniuose dokumentuose, nes jam atminty įstrigęs vienas su projektuotojais vykęs pokalbis, kuriame esą buvo pasakyta, kad neprojektuoja ne todėl, kad „kažkas negalima ar neįmanoma, o todėl, kad projektavimo užduoty nebuvo įrašytas tiltelis“. Tad norėdama jį turėti, suprask, savivaldybė už jo projektavimą turėtų susimokėti papildomai. Anot projektų vadovės J. Povilaitytės, buvo įrašyta „atkurti funkcinius ryšius, pridėta schema ir joje prioritetine tvarka buvo tilteliai“.

M. Janušonis sako net nelabai įsivaizduojantis, kaip ten galėtų būti laiptai, o ne tilteliai, nes tada „ne laiptai, o kopėčios bus“, kadangi šlaitai labai statūs. Žinoma, sako jis, galima tiesiog užsispirti ir netvirtinti projekto be tiltelių, nesirašyti po tokiu dokumentu, bet jeigu tokio paties principo laikysis ir projektuotojai ir vis tiek nesutiks projektuoti, greičiausiai laimėtojų nebus, o tik pralaimėtojai.

„Kaip bebūtų, mes pirkome projektą su statybą leidžiančiu dokumentu“, – aiškino Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas, kurio nuomone, galbūt dar ne viskas prarasta, nes būtent projektuotojai turės gauti reikiamus visų institucijų suderinimus, o specialiųjų sąlygų bei pastabų dar nė viena iš institucijų nesurašiusi.

Ir ne tik dėl tiltelių gelgaudiškiečiai turėjo pastabų. Pavyzdžiui, ir dėl siūlomų baldų, kuriuos įvardijo geometrinėmis, prie kraštovaizdžio nederančiomis detalėmis.

„Jei mes į viską taip žiūrėsim, tai visur bus kičas“, – sakė buvęs gelgaudiškietis Raimondas Uždravis, nesuprantantis, kodėl besąlygiškai reikia priimti projektuotojų siūlymus.

Tuo labiau, jei jie nepriimtini nei gelgaudiškiečiams, nei patiems užsakovams.

„Aš po savaitės galiu atnešti projektą ir pastatyti tą tiltą maksimum per mėnesį, atitinkantį visus reikalavimus“, – siūlėsi medžio drožėjas, skulptorius R. Uždravis, pats prieš dvidešimtmetį prisidėjęs prie pažintinio tako laiptų statybos.

Ne tik jis, bet ir gelgaudiškiečiai A. Martinkevičius, Edmundas Rinkevičius  teigė, jog ne projektą pristatantis L. Juozaitis prieš juos turėtų stovėti, o UAB „Eksploit“ atstovai.

„Tegul mums žiūrėdami į akis pasako“, – teigė gelgaudiškiečiai ir replikavo galintys padengti ir kelionės išlaidas, ir paskaičiuotą valandinį darbo užmokestį. Svarbu, kad atvažiuotų, kalbėtųsi, derintųsi.

„Draugui“ pavyko susisiekti su įmonės architekte, projekto vadove Indre Pažemeckiene, bet išgirdusi, kas ir kokiu klausimu skambina, abejojo, ar nori būti laikraščiuose, ir rekomendavo kalbėti su įmonės direktoriumi. Šis penktadienį ragelio nekėlė.