Naujausiais Užimtumo tarnybos pateiktais duomenimis, Lietuvoje daugiau kaip pusei darbo ieškančių asmenų (56,4 proc.) nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Geriausiais skaitmeniniais įgūdžiais gali pasigirti Klaipėdos ir Kauno apskritys, o prasčiausia situacija –Tauragės ir Marijampolės apskrityse.

Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, bendra situacija gerėja – pernai skaitmeninių įgūdžių trūko 61,2 proc. šalies bedarbių, tačiau Marijampolės apskrityje skaitmeninio raštingumo žinių stokoja net 70,3 proc. darbo neturinčių gyventojų.

„Akivaizdu, kad skaitmenizacija liečia praktiškai visas sritis, tad kompiuterinis raštingumas yra vienas kertinių įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje“, – teigia Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė atkreipdama dėmesį į ekonomikoje vykstančius procesus, sparčiai nykstančius techninius, monotoniškus darbus.

Daugiau nei pusė darbdavių prie reikalavimų darbuotojams šiais metais nurodė darbo kompiuteriu įgūdžius (45 proc. skelbimų, ieškant specialistų ir technikų, bei 10 proc. – kvalifikuotų darbininkų). Kai kuriuose darbo skelbimuose skaitmeninio raštingumo reikalavimas net neįvardijamas, nes jis natūraliai priskiriamas prie konkrečiai darbo vietai reikalingų kompetencijų.

Anot Šakių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nario, Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje dirbančio informacinių technologijų (IT) mokytojo Antano Burkšaičio, problemos, susijusios su IT raštingumo stoka, prasideda dar mokykloje. Dešimtoje klasėje galima rinktis iš trijų IT modulių: programavimo, internetinių puslapių kūrimo, kompiuterinės leidybos, tačiau bėda, pasak mokytojo, ta, kad programavimo moksleiviai nenori rinktis. Dažnai tikriausiai patys mokytojai mėgsta nukreipti moksleivį lengvesniu keliu, mat kompiuterinę leidybą ir internetinių puslapių kūrimą yra daug paprasčiau išaiškinti. Sekdami mokytojų pavyzdžiu didžioji dalis mokinių pasirenka lengvesnę pamoką, bet „paprastumas tik plona linija skiriasi nuo prastumo“. Kai programavimui mokykloje skiriama nepakankamai dėmesio, tada studijuoti IT galima, bet sudėtinga. A. Burkšaičio teigimu, labai dažnai jaunas žmogus nežino, kaip programuoti, todėl net nesprendžia antrosios IT egzamino dalies, susijusios su programavimu, ir nesurenka daugiau nei pusės galimų taškų.

„Čia reikėtų atskirti du dalykus: kompiuterinis raštingumas paprastame lygmenyje, kuris reikalingas elementariai naudoti kompiuteriu, nėra toks blogas ir mokyklose, bet jei kalbame apie aukštesnį lygmenį, kai mokiniai įvaldo kompiuterį rimčiau ir gali užsiimti programavimu, studijuoti universitete, įgyti IT specialybę – čia tam tikrų problemų yra“, – kaip trūkumus mokytojas įvardija ir perpildytas klases bei netinkamai ministerijos sudarytą IT dėstymo kursą, kuriame programavimui skiriama per mažai valandų.

A. Burkšaičio nuomone, šią problemą būtų galima išspręsti, jei programavimo būtų mokoma ne nuo dešimtos klasės, o anksčiau. IT mokytojas nedrįsta teigti, kada tiksliai reiktų pradėti mokyti, bet pats į programavimo būrelius priima moksleivius nuo penktos klasės. Anot pašnekovo, dalis vaikų, lankančių informatikos būrelį, tikrai supranta, kad tai perspektyvu – užtikrintas įsidarbinimas, neblogas atlyginimas, profesinis tobulėjimas. Būreliai padeda „atsijoti“ ir suteikti vaikams daugiau galimybių.

„Lietuvoje reikėtų dar labiau sustiprinti neformalų ugdymą, būreliams skirti didesnį dėmesį, ypač regionuose“, – dalijasi savo nuomone IT mokytojas.

Apskritai, pasak A. Burkšaičio, turėtų būti formuojama kitokia politika. Daugelis mokinių nusirašinėja, tik nedidelė dalis yra unikalūs ir, nors visų moksleivių neįmanoma pakeisti, kūrybingų žmonių skaičių tikrai verta bandyti didinti, o IT Lietuvai, mažai valstybei, būtina padaryti prioritetine sritimi.

Kad įgytų bent minimalių IT žinių, kai kuriems moksleiviams pritrūksta motyvacijos ir mokykloje. Marijampolės jaunimo užimtumo skyriaus vedėjos Ritos Mockuvienės teigimu, jaunimo nedarbas Šakių rajono savivaldybėje rugpjūčio pirmą dieną buvo 5,7 proc., iš jų apie 30 proc. registruotų jaunuolių turi labai menkus kompiuterinio raštingumo įgūdžius arba jų visai neturi. Kita vertus, galime teigti, kad situacija šiek tiek geresnė nei pernai, nes tada IT žinių stokojo net 40 proc. registruotų jaunuolių.

Situacija dar blogesnė vyresniųjų tarpe, nes čia prireikė specialių apmokymų, kad bedarbiai asmenys prisijungtų prie Užimtumo tarnybos internetinio puslapio. Užimtumo tarnybos Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė teigia, kad po 2019 m. rengtų apmokymų prisijungti išmoko maždaug pusė darbo ieškančių asmenų. Per karantiną buvo pasiektas dar didesnis skaičius – 70 procentų, tačiau dažnai žmonės prisijungia kelis kartus, o vėliau pamiršta ar nebenori to atlikti.

Problema ne vien ta, kad kai kurie bedarbiai neturi kompiuterių ar išmaniųjų telefonų, jie dažnai stokoja ir noro mokytis, nes didžioji dalis tiek jaunuolių, tiek vyresnio amžiaus žmonių, registruotų Užimtumo tarnyboje, atsisako dalyvauti nemokamuose kursuose „Prisijungusi Lietuva“, kuriuose galima įgyti ar pagilinti turimas skaitmeninio raštingumo žinias.