Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės Šakių 205-os pėstininkų kuopos savanoriai yra nuolatiniai renginių rajone dalyviai, pristato turimą ginkluotę, pasakoja apie kario savanorio tarnybą. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Sausio 17 dieną Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) minėjo 30-ąsias įkūrimo metines. Apie šį laikotarpį Šakiuose pasakoja kariai savanoriai, kariuomenės kūrėjai.
Šakių savanoriai
Prisiminkime, kaip buvo įkurtos savanorių pajėgos, tuometinė Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba. Prasidėjo viskas nuo Sąjūdžio mitingus saugojusių žaliaraiščių, po Nepriklausomybės Atkūrimo Akto paskelbimo paslapčiomis užsirašančių savanorių. 1991 m. kariai savanoriai savo drąsiais veiksmais prisidėjo prie laisvos Lietuvos atkūrimo. Šakiečiai taip pat prisidėjo prie šių pajėgų kūrimo, patys buvo jų nariais, ėmėsi Valstybės gynėjo vaidmens.
Savanorių kuopa Šakiuose buvo įkurta 1991m. rugsėjo 24 d., vadu paskirtas Juozas Miliušis. Šakietis Antanas Stanaitis pasakojo, kad po metų atsirado ir antroji kuopa, čia jis ėjo kuopininko pareigas, kuopai vadovavo Ramūnas Žvirblis.
„Turėjom apie 70 savanorių. Dalyvavom mokymuose, savaitgalį panemunės lankose vykdavo užsiėmimai, mokėmės valdyti ginklą, turėjom ir savanorio aprangą. Tarnavau apie aštuonis metus, vėliau tapau šaulių organizacijos nariu“, – prisimena A. Stanaitis.
1993-iaisiais rajono teritorinei gynybai pradėjo vadovauti vyr. ltn. Gintaras Dubickas. Vėliau Šakių batalionui vadovavo plk. ltn. Edmundas Kučiauskas.
Išformavus Tauro rinktinę Šakių savanoriai perduoti Dariaus ir Girėno rinktinei. Kuopai vadovavo kpt. Gintaras Ąžuolaitis, kpt. J. Miliušis. 2007 m. pavasarį kpt. J. Miliušiui išėjus į atsargą, kuopos vadu paskirtas kpt. Tomas Piličiauskas. Tais metais kuopoje tarnavo 85 savanoriai. Šakių savanoriai buvo ir dabar yra įsikūrę Šaulių gatvėje esančiose patalpose.
Nuo 2017 m. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205-os kuopos vade paskirta vyr. ltn. Elmyra Baljanaitė-Stanevičienė, surengusi kariams daug įdomių pratybų, į Šakius pirmą kartą atskrido ,,Juodieji sakalai“ („Warangels“), priklausantys NATO pajėgoms, tarnauti atėjo daug jaunimo.
Prieš dvejus metus 205-os kuopos vairą perėmė kuopininkas, štabo seržantas Raimondas Gaščiūnas.
Kuopos gretos auga
R. Gaščiūnas pasakojo, kad savo tarnybą kaip šauktinis karys pradėjo 1998 m. spalio 6 d., tada buvo priimtas į profesinę karo tarnybą (PKT), kurią tęsia iki šiol. Didžiąją savo tarnybos dalį tarnavo Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje.
„Savo tarnybos laikotarpiu teko pabūti įvairiose pozicijose: šaulys, skyriaus vadas, būrininkas, intendantas ir šiuo metu esu kuopininkas, kuris, nesant kuopos vadui, vykdo ir jo funkcijas“, – pasakoja R. Gaščiūnas.
Jis yra jurbarkietis, todėl gavęs pasiūlymą tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205-oje pėstininkų kuopoje nė trupučio nesudvejojo.
„Visų pirma tai galimybė tarnauti arčiau namų ir, aišku, nepriklausomai nuo to, kur tu betarnautum, tarnyba visur yra įdomi. Taip nuo 2016 m. pabaigos pakeičiau tarnybos vietą iš Ruklos į Šakius“, – sako pašnekovas.
Teiraujamės, kas yra karys savanoris? Pasak pašnekovo, tai paprastą civilinį gyvenimą gyvenantis žmogus, nuolatos pasirengęs stoti savo krašto gynybon. Savanorių karo tarnyba skiriasi nuo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos tuo, kad dažniausiai atliekama savaitgaliais, kai kariai savanoriai palaipsniui mokosi visų su krašto gynyba susijusių dalykų ir karys savanoris vidutiniškai tarnauja ne 9 mėn. bet nuo 20 iki 50 parų per metus (kaip minėta, dažniausiai savaitgaliais) ir taip gali suderinti savo civilinį gyvenimą (darbą, mokslus) su tarnyba KASP. Už tarnybos dienas kario pasirinkimu mokamas atlyginimas, atitinkantis kario savanorio civilinį atlyginimą, arba atlyginimas pagal turimą karinį laipsnį. Be to, tarnybos metu suteikiamos visos kariams taikomos socialinės garantijos, apmokamos su tarnyba susijusios išlaidos.
Kokie praėję metai buvo Šakių 205-ai kuopai? R. Gaščiūnas džiaugiasi, kad kuopa metus užbaigė pasiekusi visus savo užsibrėžtus tikslus, gretos nuolat auga ir šiuo metu kuopoje yra netoli šimto karių savanorių, iš kurių per dešimt merginų.
„Džiaugiuosi, kad visi kariai yra motyvuoti ir visus juos vienija noras užtikrinti savo šalies, jos žmonių ir savo šeimos saugumą. Nors kario kelias ir nėra lengvas, bet tik tarnaudamas karys ne tik išmoksta ir sužino daug karybos paslapčių, bet ir sustiprėja fiziškai, morališkai bei dvasiškai. Įgyta fizinė, psichologinė ir komandinio darbo patirtis kiekvieną jaunuolį daro atsparesnį fiziniams krūviams ir stresams. Įgytos karybos žinios ir gebėjimai suteikia pasitikėjimo savimi, o iškilus pavojui pakaks drąsos bei ryžto apginti ne tik savo, bet ir savo artimųjų laisvę“, – sako pašnekovas.
Jis primena, kad kariais savanoriais į Krašto apsaugos savanorių pajėgas gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus, tereikia kreiptis į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį arba užpildyti anketą internetinėje svetainėje www.karys.lt. Pasirašius sutartį karys siunčiamas į tris savaites trunkantį Bazinį kario savanorio kursą, kurį sėkmingai baigęs ir davęs priesaiką Tėvynei, tampa kariu savanoriu ir prisijungia prie savo kuopos.
Kokia R. Gaščiūno dienotvarkė?
„Kaip ir minėjau, kariai savanoriai tarnauja tik pašauktomis dienomis ir dažniausiai savaitgaliais, tai mano tarnyba yra kiekvieną dieną, įskaitant ir savaitgalius, kai visi kariai savanoriai yra šaukiami į kuopos pratybas. Kasdieninė veikla – tai pratybų planavimas, kad jos būtų kuo įdomesnės ir naudingos susirinkusiems kariams, taip pat dalyvaujame įvairiuose renginiuose, pristatymuose ir, reikalui esant, vykdom pavestas Taikos meto užduotis“, – pasakoja pašnekovas.
Anot R. Gaščiūno, jei ne pandemija, minint KASP 30-metį tikrai būtų organizuojami įvairūs renginiai, kuriuose pagal galimybes būtų dalyvavusi ir 205-a kuopa.
„Todėl šią dieną mes paminėjom pasveikindami vieni kitus ir palinkėdami stiprybės ir neblėstančio ryžto tarnaujant Tėvynės labui“, – sako kuopos kuopininkas.
R. Gaščiūnas visiems žmonėms linki sveikatos, supratingumo, ryžto ir pasitikėjimo Lietuvos kariais. Na, o savo kariams – niekada nepasiduoti ir atsiminti duotos priesaikos žodžius – „Būti dorais ir garbingais Lietuvos kariais“.
Savanorių kuopa Šakiuose buvo įkurta 1991m. rugsėjo 24 d., vadu paskirtas Juozas Miliušis. Šakietis Antanas Stanaitis pasakojo, kad po metų atsirado ir antroji kuopa, čia jis ėjo kuopininko pareigas, kuopai vadovavo Ramūnas Žvirblis.
„Turėjom apie 70 savanorių. Dalyvavom mokymuose, savaitgalį panemunės lankose vykdavo užsiėmimai, mokėmės valdyti ginklą, turėjom ir savanorio aprangą. Tarnavau apie aštuonis metus, vėliau tapau šaulių organizacijos nariu“, – prisimena A. Stanaitis.
1993-iaisiais rajono teritorinei gynybai pradėjo vadovauti vyr. ltn. Gintaras Dubickas. Vėliau Šakių batalionui vadovavo plk. ltn. Edmundas Kučiauskas.
Išformavus Tauro rinktinę Šakių savanoriai perduoti Dariaus ir Girėno rinktinei. Kuopai vadovavo kpt. Gintaras Ąžuolaitis, kpt. J. Miliušis. 2007 m. pavasarį kpt. J. Miliušiui išėjus į atsargą, kuopos vadu paskirtas kpt. Tomas Piličiauskas. Tais metais kuopoje tarnavo 85 savanoriai. Šakių savanoriai buvo ir dabar yra įsikūrę Šaulių gatvėje esančiose patalpose.
Nuo 2017 m. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205-os kuopos vade paskirta vyr. ltn. Elmyra Baljanaitė-Stanevičienė, surengusi kariams daug įdomių pratybų, į Šakius pirmą kartą atskrido ,,Juodieji sakalai“ („Warangels“), priklausantys NATO pajėgoms, tarnauti atėjo daug jaunimo.
Prieš dvejus metus 205-os kuopos vairą perėmė kuopininkas, štabo seržantas Raimondas Gaščiūnas.
Kuopos gretos auga
R. Gaščiūnas pasakojo, kad savo tarnybą kaip šauktinis karys pradėjo 1998 m. spalio 6 d., tada buvo priimtas į profesinę karo tarnybą (PKT), kurią tęsia iki šiol. Didžiąją savo tarnybos dalį tarnavo Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje.
„Savo tarnybos laikotarpiu teko pabūti įvairiose pozicijose: šaulys, skyriaus vadas, būrininkas, intendantas ir šiuo metu esu kuopininkas, kuris, nesant kuopos vadui, vykdo ir jo funkcijas“, – pasakoja R. Gaščiūnas.
Jis yra jurbarkietis, todėl gavęs pasiūlymą tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205-oje pėstininkų kuopoje nė trupučio nesudvejojo.
„Visų pirma tai galimybė tarnauti arčiau namų ir, aišku, nepriklausomai nuo to, kur tu betarnautum, tarnyba visur yra įdomi. Taip nuo 2016 m. pabaigos pakeičiau tarnybos vietą iš Ruklos į Šakius“, – sako pašnekovas.
Teiraujamės, kas yra karys savanoris? Pasak pašnekovo, tai paprastą civilinį gyvenimą gyvenantis žmogus, nuolatos pasirengęs stoti savo krašto gynybon. Savanorių karo tarnyba skiriasi nuo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos tuo, kad dažniausiai atliekama savaitgaliais, kai kariai savanoriai palaipsniui mokosi visų su krašto gynyba susijusių dalykų ir karys savanoris vidutiniškai tarnauja ne 9 mėn. bet nuo 20 iki 50 parų per metus (kaip minėta, dažniausiai savaitgaliais) ir taip gali suderinti savo civilinį gyvenimą (darbą, mokslus) su tarnyba KASP. Už tarnybos dienas kario pasirinkimu mokamas atlyginimas, atitinkantis kario savanorio civilinį atlyginimą, arba atlyginimas pagal turimą karinį laipsnį. Be to, tarnybos metu suteikiamos visos kariams taikomos socialinės garantijos, apmokamos su tarnyba susijusios išlaidos.
Kokie praėję metai buvo Šakių 205-ai kuopai? R. Gaščiūnas džiaugiasi, kad kuopa metus užbaigė pasiekusi visus savo užsibrėžtus tikslus, gretos nuolat auga ir šiuo metu kuopoje yra netoli šimto karių savanorių, iš kurių per dešimt merginų.
„Džiaugiuosi, kad visi kariai yra motyvuoti ir visus juos vienija noras užtikrinti savo šalies, jos žmonių ir savo šeimos saugumą. Nors kario kelias ir nėra lengvas, bet tik tarnaudamas karys ne tik išmoksta ir sužino daug karybos paslapčių, bet ir sustiprėja fiziškai, morališkai bei dvasiškai. Įgyta fizinė, psichologinė ir komandinio darbo patirtis kiekvieną jaunuolį daro atsparesnį fiziniams krūviams ir stresams. Įgytos karybos žinios ir gebėjimai suteikia pasitikėjimo savimi, o iškilus pavojui pakaks drąsos bei ryžto apginti ne tik savo, bet ir savo artimųjų laisvę“, – sako pašnekovas.
Jis primena, kad kariais savanoriais į Krašto apsaugos savanorių pajėgas gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus, tereikia kreiptis į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį arba užpildyti anketą internetinėje svetainėje www.karys.lt. Pasirašius sutartį karys siunčiamas į tris savaites trunkantį Bazinį kario savanorio kursą, kurį sėkmingai baigęs ir davęs priesaiką Tėvynei, tampa kariu savanoriu ir prisijungia prie savo kuopos.
Kokia R. Gaščiūno dienotvarkė?
„Kaip ir minėjau, kariai savanoriai tarnauja tik pašauktomis dienomis ir dažniausiai savaitgaliais, tai mano tarnyba yra kiekvieną dieną, įskaitant ir savaitgalius, kai visi kariai savanoriai yra šaukiami į kuopos pratybas. Kasdieninė veikla – tai pratybų planavimas, kad jos būtų kuo įdomesnės ir naudingos susirinkusiems kariams, taip pat dalyvaujame įvairiuose renginiuose, pristatymuose ir, reikalui esant, vykdom pavestas Taikos meto užduotis“, – pasakoja pašnekovas.
Anot R. Gaščiūno, jei ne pandemija, minint KASP 30-metį tikrai būtų organizuojami įvairūs renginiai, kuriuose pagal galimybes būtų dalyvavusi ir 205-a kuopa.
„Todėl šią dieną mes paminėjom pasveikindami vieni kitus ir palinkėdami stiprybės ir neblėstančio ryžto tarnaujant Tėvynės labui“, – sako kuopos kuopininkas.
R. Gaščiūnas visiems žmonėms linki sveikatos, supratingumo, ryžto ir pasitikėjimo Lietuvos kariais. Na, o savo kariams – niekada nepasiduoti ir atsiminti duotos priesaikos žodžius – „Būti dorais ir garbingais Lietuvos kariais“.
Rimas iš Gelgaudiškio:
