Šakių  automobilių sporto klubas (ASK) pademonstravo puikų pavyzdį, kaip galima saugant gamtą prisidėti realiais darbais. Tam, kad tirpstant ledui nepradėtų dusti tvenkinių žuvys, trys klubo nariai trečiadienį ant Voverių tvenkinio pradėjo vandens aeravimo procedūrą. Nors deguonies kiekis tvenkiniuose dar nėra kritinis, šiuo žingsniu norima apsaugoti žuvis nuo dusimo.

Tokia aplinkosauginė akcija automobilių sporto entuziastams kilo neatsitiktinai – tai savotiški barteriniai mainai su Šakių medžiotojų ir žvejų draugija (ŠMŽD), kuri ir yra šio ir dar septynių rajono tvenkinių šeimininkė. Už tai, kad prieš porą savaičių ASK buvo leista rengti aukšto meistriškumo automobilių treniruotes ant Sintautų tvenkinio, susitarta, kad klubo nariai vėliau padės draugijai kai kurių tvenkinių vandenį techniškai prisotinti deguonimi ir taip apsaugoti gyvūniją nuo pražūties. Tiesa, deguonies lygis tvenkiniuose dar nėra kritinis, tačiau ŠMŽD nori užbėgti blogam scenarijui už akių.

„Ne vien imam, bet ir duodam“, – taip apibūdina akciją Šakių ASK vadovas Tadas Viliūšis.

Su dar dviem klubo nariais – Mindaugu Runu ir Tomu Kažemėkaičiu, vyrai čiupo pjūklą ir suskubo gręžti eketes. Aeravimo procedūra motorine pompa visiškai nesudėtinga – tereikia išpjovus eketę pumpuoti lauk vandenį, kuris, prisisotinęs deguonies, sugrįžta per kitą eketę atgal į tvenkinį. Be to, ant ledo likusi vandens dalis padeda greičiau ištirpinti storą ledo sluoksnį.

Jau ruošiantis aukšto meistriškumo treniruotėms nuo Sintautų tvenkinio buvo nuvalytas sniegas, pamatuotas deguonies lygis ir aeruotas vanduo, norint prieš varžybas pastorinti ledo sluoksnį. Taip vienu šūviu, anot T. Viliūšio, nušauti du zuikiai – nuvalytas sniegas ir augmenija gauna daugiau saulės, po vandeniu gali gamintis deguonis bei deguonimi prisisotinęs vanduo grįžta į tvenkinį. Keistas dalykas, anot klubo vadovo T. Viliūšio, kad po treniruočių ant Sintautų tvenkinio deguonies lygis vandenyje netgi padidėjo. Ko gero, anot vadovo, tam turėjo įtakos keletas veiksnių, vienas iš jų –  važinėjant automobiliais ant ledo, jis sutraiškomas. Deguonies kiekis vandens telkinyje buvo daugiau kaip 6 mg litre. Kritinis momentas žuvims yra tada, kai deguonies kiekis nukrenta žemiau 2 mg/l.

Anot ŠMŽD medžioklės žinovo ir žuvininko Gintauto Liepuonio, Voverių tvenkinys yra pasirinktas neatsitiktinai: čia gyvena starkis – žuvis, kuri yra nepaprastai jautri deguonies svyravimui vandenyje.

„Plėšrios žuvys: ešeriai, starkis lydekos, yra ypatingai jautrūs dusimui“, – aiškino žuvininkas.

Voverių tvenkinys, anot G. Liepuonio, yra unikalus tuo, kad čia gyveno vėžiai, kurie, deja, pora metų jau irgi kažkur pranykę. Kas galėjo turėti įtakos vėžių pradingimui, pasak žinovo, telieka tik spėlioti.

Anot žuvininko, jeigu sportininkai dar sutiks bendradarbiauti, tai kitas tvenkinys, kurio vandenį imtųsi dirbtinai sotinti deguonimi, būtų Totorviečių, o po jo Lukšių bei Ritinių tvenkiniai. Pastaruosius tvenkinius yra labai pamėgę žvejai. Pasak žuvininko, Lukšių tvenkinį pastaraisiais metais smarkiai apėmusi žolė, dėl to į tvenkinį paleista gausus kiekis amūrų (veislė žuvų, kurios minta žolėmis taip ją naikindamos), užtat dėl gausaus žuvies kiekio svarbu reguliuoti deguonies lygį vandenyje. Žuvininkas neslepia, kad, norėdamas padaryti gero žvejams ir gamtai, jis negaili kasmet į draugijos tvenkinius įleisti naujų žuvų. Tik šįmet ŠMŽD žuvininkui telieka apgailestauti, kad dėl judėjimo ribojimų į rajoną negali atvykti žvejai iš kitų rajonų.