baneris leidinys

sudarge sen dir
Į Sudargą užsukusius rajono vadovus, tarp jų ir savivaldybės administracijos direktorių Dainių Grincevičių seniūnė Rita Grigaitienė pakvietė apžiūrėti įrenginėjamas seniūnijos patalpas, kur kol kas dar kvepia tik statybinėmis medžiagomis, tačiau įkurtuves ketinama surengti dar šįmet. D. Pavalkio nuotr.


Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Ant Nemuno kranto esantis Sudargo miestelis yra ne tik mūsų rajono, bet ir Lietuvos bei Europos Sąjungos pakraštys, tačiau vietos gyventojai labai stengiasi, kad jis būtų žinomas ir išpuoselėtas. Juolab kad jis garsus savo unikaliu kraštovaizdžiu. Nors seniūnija ir kraštinė, bet joje gyvenimas teka kaip ir kitur, o žmonės turi lūkesčių ir rūpesčių ne mažiau kaip ir kitose rajono seniūnijose.

Pirmadienį pakalbėti apie savo krašto problemas, kasdienybę ir ateitį sudargiškius kvietė rajono savivaldybės vadovai.

Kaip ir kiekviename susitikime su bendruomenių aktyviausiais nariais, seniūnaičiais, rajono meras Edgaras Pilypaitis apžvelgia praėjusių metų darbus, biudžetą ir kalbasi su gyventojais apie jų seniūnijai aktualius klausimus. Kartu su meru Sudargą ir Kidulius pirmadienį lankė ir vicemeras Darius Jakavičius bei savivaldybės administracijos direktorius Dainius Grincevičius. Po rajono vadovo kalbos žodį tarė ir vietos seniūnė Rita Grigaitienė, kuri įvardino, kaip ir kuo šiuo metu gyvena jų seniūnijos gyventojai. Seniūnė padėkojo savivaldybės vadovams ir pasidžiaugė, kad galų gale po 26-erių metų jų seniūnija turės padorias administracijos patalpas. Jos netrukus įsikurs tame pačiame pastate, kur ir biblioteka bei neseniai iš savivaldybės miestelių projekto įrengtos jaukios bendruomenės patalpos. Tiesa, kol kas seniūnijos patalpos tik remontuojamos, bet jau suvedžiota elektros instaliacija, įrengtos šildomos grindys, tvarkomos sienos, o po poros mėnesių čia žadama švęsti įkurtuves. Seniūnė pasidžiaugė stipria bendruomene, sakydama, kad vienas darbe nieko nepadarysi – reikia ir žmonių palaikymo, pritarimo, o kartais ir pagalbos.

Problemos Sudarge kaip ir visur: žmonėms reikia gražios, prižiūrimos aplinkos, gerų kelių, tvarkingos kapinių teritorijos, žinojimo, koks likimas bus su mokyklos pastatu, visu etatu dirbančio renginių organizatoriaus (dabar dirbama tik pusę etato), asfaltuoto kelio nuo Sudargo į Slavikus. Tiek seniūnė R. Grigaitienė, tiek vietos ūkininkas Vidmantas Brazaitis atkreipė dėmesį į prastą žvyrkelių būklę – nors ir stengiamasi juos kasmet pažvyruoti, bet kelkraščiai jau aukštesni 30 cm už patį kelią, todėl žvyro galima pilt kiek nori, bet jų kokybė prastėja.

Savivaldybės atstovai informavo gyventojus, jog dabar į kelių priežiūros pirkimų konkursą buvo įtraukta paslauga, kad vykdant kelių profiliavimą būtų atstatomi ir kelio kelkraščiai.

„Bėda ta, kad per ilgą nepriežiūros metą tas kelias susiformavo taip, kad tas pirmas ir vienas pravažiavimas nieko neduoda. Keliui jau reikia kapitalinio nukasimo, o to, kai per visą rajoną turime 800 km žvyrkelių, padaryti greitai ir vienu metu neina“, – sako rajono meras E. Pilypaitis.

Tačiau administracijos direktorius D. Grincevičius patikino, jog ten, kur kelių priežiūros konkursą laimėjo AB „Kelių priežiūra“ (ji laimėjo ir Sudargo seniūnijoje), savivaldybei rangovų buvo pažadėta, jog per ilgesnį laiką žvyrkeliai bus atstatyti. Žinoma, tai užtruks, juolab kad dabar jie apleisti. Seniūnė R. Grigaitienė sako, jog dažnai kelių priežiūrą apsunkina oro sąlygos ir pačių gyventojų netinkamas požiūris.

„Jeigu pravažiuoja greideris ir lietus užlyja, tai būtinai kažkas po to susiorganizuoja mėšlą vežti, būtinai medžius veža tuo metu ir vėl viskas sugadinta. Požiūrio reikia: jeigu mes nežiūrėsime į tą kelią kaip į pravažiavimo objektą, o žiūrime, kaip kiekvienam pravažiuoti, tai to rezultato negausime niekada“, – sako seniūnė.

R. Grigaitienė teigia, jog šiais metais buvo stengiamasi vieną žvyrkelių atkarpą sutvarkyti kuo geriau, ten sutelkiant visas pajėgas ir resursus, kitais metais – kitą ir t.t., tačiau to vis tiek nepakanka, nes kelių būklė jau labai bloga.

Seniūnė neslėpė, jog praėję metai buvo iš tiesų sunkūs: teko daug dėmesio skirti piliakalnių teritorijos priežiūrai, nes dėl smarkaus vėjo lūžo medžiai, dėl lietaus slinko takelių skalda. Dėl kapinių priežiūros seniūnija sulaukia nemažai kritikos – atvykstantys aplankyti savo artimųjų kapų skundžiasi, jog ant kapaviečių pritaškyta su trimeriu kapinėse šienaujamos žolės.

„Nuolatinio kapinių prižiūrėtojo mes neturime – žmonės dirba darbus iš eilės: reikia kapines šienaut – šienauja, reikia piliakalnius šienaut – šienauja ir kitus darbus daro“, – sako R. Grigaitienė.

Dėl teritorijų tvarkymo, kaip teigė meras, savivaldybė dabar irgi sprendžia klausimą, kaip ateityje jas kuo racionaliau prižiūrėti ir galbūt kažką teks keisti šioje srityje, nors gal kam nors tokie pokyčiai ir nepatiks. Kalbant apie teritorijos priežiūrą, ūkininkas V. Brazaitis pastebėjo, jog piliakalniams prižiūrėti reiktų įsteigt atskirą etatą, nes ten darbo labai daug. Meras E. Pilypaitis sako, jog kaip tik buvo su seniūne praėjusią savaitę Kernavėje semtis gerosios patirties dėl piliakalnių priežiūros ar slinkimo klausimo ir šiuo metu savivaldybei svarbiausia per Kultūros paveldo departamento vykdomas programas pasidaryti geologinius piliakalnių tyrimus. Tokie tyrimai svarbūs ir dėl jų išsaugojimo, ir dėl priežiūros.  

Dar vienas Sudargo sopulys – mokyklos pastato likimas. Jis šiais metais liko tuščias. Tiesa, ten dar yra Sudargo bendruomenės administracinės patalpos, nors susitikime dalyvavusi centro pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė sakė, jog jos darbo stalas yra namuose.

„Jeigu bendruomenė turi kažkokių planų dėl šio pastato, tai prašom, mes atviri pasiūlymams. Laukiame jūsų vizijų, ką galvojate dėl šio pastato likimo. Bet jeigu jūs nieko neketinate daryti, tas pastatas liks tuščias, tada reikėtų jį kuo greičiau parduot, kad nenuvertėtų, nesunyktų“, – dėstė rajono vadovai.   

Sudargo bibliotekininkė Valerija Endriukaitienė išreiškė susirūpinimą dėl Sudargo laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorės Irmos Svetlauskienės darbo vietos likimo. Anot V. Endriukaitienės, būtų gerai, jeigu ji dirbtų Sudarge visu etatu (ne puse etato), nes jai dėl važinėjimo susidaro didelis darbo krūvis, o ambicijų, kalbant apie kultūrinius užmojus, Sudargas turi nemažai, tad jiems labai reikėtų turėti vietoje specialistą, dirbantį visu etatu. Dar bibliotekininkė kartu su seniūnaičiais galvoja, kaip iš gausaus lankytojų skaičiaus, ekskursijų miesteliui pritraukti daugiau naudos. Tai, ko gero, racionaliausia pasiekti vykdant individualią veiklą, išsiėmus verslo liudijimą.

Gyventojai jaučiasi taip, lyg jų miestelis lieka be nieko – jau anksčiau buvo uždaryta ambulatorija, paštas, dabar neliko mokyklos, vaikų klegesio negirdėti, nes juos išveža mokytis kitur. Seniūnė R. Grigaitienė sako, jog sopulių yra ir daugiau – tušti, be dvasios stovi ir kultūros namai, kurie dabar yra privatūs, ir parapijos namai.

„Jeigu mes neturėtume piliakalnių ir istorijos, mūsų kraštas būtų nurašytas, tai reikia džiaugtis ir vertinti tai, ką turime“, – sako R. Grigaitienė.

Pasak seniūnės, visgi pačią didžiausią vertę sukuria čia gyvenantys žmonės, kurie ateina į visokias veiklas, o jų netrūksta nei bibliotekoje, nei bendruomenėje, ir tik nuo jų pačių priklausys, kaip atrodys ateities Sudargas. Rajono meras E. Pilypaitis pastebėjo, jog kartais vietos žmonėms reikia imtis daugiau iniciatyvos ir pasistengti, pasisemti gerosios patirties iš kitų tiek dėl savęs, tiek dėl savo krašto, tinkamai išnaudoti turimą potencialą, kas Sudarge itin aktualu. Tiek savivaldybės administracija, tiek seniūnijos aktyvistai tikisi, jog kažkaip per bendruomeninę veiklą miestelyje atsiras kavos automobilis, kurio Sudargui šiuo metu itin trūksta.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos