Į susitikimą su rajono vadovais gausiai susirinkę Šakių seniūnijos bendruomenių, verslo atstovai, seniūnaičiai rūpesčius ir problemas išsakė ir žodžiu, ir raštu. Tiek seniūnas, tiek valdžia viską žymėjosi, ragino daugiau komunikuoti su seniūnu ir kartais patiems būti iniciatyvesniems. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Šakių seniūnijos bendruomenių, seniūnaičių, verslo atstovų susitikimas su savivaldybės administracijos vadovais buvo ne tik produktyvus, bet ir emocingas, bendruomenių atstovai išsakė savo rūpesčius dėl ištrupėjusių šaligatvių, prastos vandens kokybės, pėsčiųjų ir dviračių takų. Vieni savo pageidavimus raštu išdėstę valdžiai ant stalo sudėjo, o kiti, pasirodo, bendruomeniškai susitelkę tvarkosi.
Vizija dėl kempingo
Praėjusį trečiadienį su rajono meru Edgaru Pilypaičiu, vicemeru Dariumi Jakavičiumi ir administracijos direktoriumi Dainiumi Grincevičiumi susitikti atvyko Šakių seniūnijoje įsikūrusių šešių bendruomenių centrų atstovai, seniūnaičiai, verslo įmonių vadovai.
„Esame rajone centras ir iš savivaldybės galbūt turime didesnę pagalbą, savivaldybei įgyvendinant projektus gražėja viešosios erdvės, įrengiamas miesto apšvietimas. Kadangi didesnis gyventojų skaičius, turime daugiau atidirbančių už pašalpas, mes su jais galime nuveikti nemažai darbų“, – Šakių seniūnijos seniūnas Dalius Jasevičius pirmiausiai prakalbo apie seniūnijos stiprybes, o vieną iš seniūnijos silpnybių įvardijo tai, kad, jo nuomone, silpnėja seniūnijoje esančių bendruomenių veikla, todėl seniūnijai tenka prižiūrėti vis daugiau viešųjų erdvių.
Jo pastebėjimu, daugiau žmonių ateina gyventi iš kaimo į socialinius būstus, seniūnijos žinioje tokių būstų 143, šiuo metu yra nemažai tuščių. Pasak seniūno, dažnai, išėjus nuomininkams, tenka ir kapitalinį remontą daryti. Anot seniūno, didėja seniūnijoje gaunančių paramą maisto produktais, darosi sunku produktus sandėliuoti.
„Šakių miesto gėlynai yra ta vieta, kur galima tik geru žodžiu minėti ir dėkoti jais besirūpinančiai Editai Kardauskienei. Pagyras išgirstame ir iš svečių, apsilankančių Šakiuose“, – džiaugėsi meras E. Pilypaitis.
Pasidžiaugęs gražėjančiu Šakių centru verslininkas Arūnas Tarnauskas pasigedo bendradarbiavimo su verslininkais sprendžiant, pavyzdžiui, klausimą dėl vienpusio eismo įrengimo Beržų gatvėje. Anot jo, po tokio sprendimo verslininkai patiria nuostolius.
„Gražūs Šakiai. Tik toks patarimas seniūnijos komunaliniam ūkiui – reikia aplinkos tvarkymui įsigyti daugiau našios technikos, kuri pakeistų rankų darbą. Manau, su daug grėblių prieš vėją pūsti lapus šiais laikais neapsimoka“, – kalbėjo A. Tarnauskas.
Susitikime dalyvavęs asociacijos „Zanavykų sąšauka“ pirmininkas Raimondas Januševičius teiravosi, ar jau yra atsisakyta vizijos Šakių ežero krantinėje Vasario 16-osios ir J. Basanavičiaus gatvių kampe įrengti aikštelę kemperiams su elektros, gėlo vandens prisijungimu.
„Tvarkomas J. Lingio parkas, tik ar pagalvota bent kiek į priekį? Kai viskas iškasta, pravesti elektros įvadus įtampos rozetėms ar video kameroms. Reiktų pagalvoti apie drenažo tiesimą parke. Ar yra kokie sprendiniai dėl viešojo tualeto įrengimo?“ – klausė R. Januševičius teiraudamasis, kada sulauks naujų šaligatvių, lietaus nuvedimo sistemos, apšvietimo Griškabūdžio, Birutės, Aušros, P. Vaičaičio, J. Basanavičiaus gatvių gyventojai.
„Mano nuomone, kempingas turėtų būti prie tokių pravažiuojamų vietų kaip „Bičnamis“ ar Valiulių tvenkinys, kur jau vystosi vandens turizmas. Ir mes, savivaldybė, tikrai to kempingo neįrengsim. Pirma – jį reiks administruoti ir tai nėra savivaldos funkcija, mes netgi konkuruotume su verslu. Mes tik galime ateiti į pagalbą ir konsoliduotis į tokią aikštelę įrengiant kelią ar pan. Mano nuomone, kemperiai gali ir į tas pačias degalines važiuoti“, – kalbėjo meras.
Vis dar laukia takų
„Besirenkančių aktyvų laisvalaikio praleidimo būdą žmonių daugėja masiškai. Jūs pažiūrėkit, kas vyksta vakarais take iki Šilgalių kolektyvinių sodų, takas pilnas žmonių: pėstieji, su riedučiais, kur tam dviratininkui jau ten parkuotis... Reiktų dėti pirmumą dviračių takų įrengimui, ypač nuo Šakių iki Zyplių dvaro, taip pat iki Valiulių tvenkinio“, – kalbėjo sporto ir laisvalaikio klubo ,,Vėjas“ vadovas Mindaugas Balčiūnas.
Administracijos direktorius D. Grincevičius svarstė, kad, pasikeitus reikalavimams, V. Kudirkos, Šaulių, Kęstučio gatvėse atsirastų galimybė pažymėti liniją dviračiams važiuoti, jo nuomone, tilptų tuomet ir automobiliai, ir dviratininkai.
„Tiesa, turime bendruomenė susitarti, kad po to verslininkai nepriekaištautų, kad nebus kur statyti automobilius į prekybos vietas atvažiuojantiems žmonėms“, – pridūrė administracijos direktorius.
Duobiškiai, o ne Gotlybiškiai
Savo džiaugsmus, problemas ir lūkesčius išsakė ir bendruomenių atstovai.
„Ir Gotlybiškiai nori būti gražūs ir patrauklūs turistui. Kai atvažiuoja svečiai į mūsų kaimą, pirma frazė būna – nu pas jus ir baisu... Eilę metų keliam klausimą dėl Mokyklos gatvės asfaltavimo, prie „Aibės“ parduotuvės kelias labai duobėtas, čia jau tikri Duobiškiai, o ne Gotlybiškiai“, – kaimo skaudulius dėstė gotlybiškietė Audra Atažanovienė.
Anot jos, dar vienas aktualus klausimas – mokyklai užsidarius, bendruomenė lieka be patalpų, todėl prašo leisti naudotis buvusios valgyklos patalpomis, bendruomenė pasirengusi per projektus patalpas atsinaujinti. Bendruomenė iš projektinių lėšų yra įrengusi mokyklos stadione treniruoklius, kadangi mokyklos pastatas rengiamas privatizacijai, bendruomenę neramina, kur reikės dėti treniruoklius. Gotlybiškiečiai norėtų ir apšvietimo Miško gatvėje. Kaip paaiškino seniūnas, laikinai bendruomenės jaunimą gali įleisti ir į mokyklos patalpas. A. Atažanovienė padėkojo seniūnui už kai kurių gatvių pažvyravimą.
Briedžių kaimo gyventojai skundėsi dėl prastos vandens kokybės, kol kas gyvenvietėje nėra centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų, seniūnaičio Augustino Markevičiaus pastebėjimu, Ryto gatvėje, kaip ir pernai, šviečia tik viena lempa, daug neasfaltuotų gatvių, o esamas asfaltas Parko, Liepų, Vilties gatvėse labai prastos kokybės.
„Turime krepšinio aikštelę, ar nebūtų galima renovuoti dangą?“ – teiravosi bendruomenės pirmininkė Dalija Černevičienė.
Žemiškomis bėdomis pasiguodė ir Ritinių seniūnaitė Zita Ilgūnaitienė: gyventojų nuotekų šuliniai dėl prasto drenažo Orijos, Liepų gatvėse nuolat prisipildo lietaus vandens, moteris prašė nupjauti vynuogę nuo bendruomenės pastato, neramina tai, kad nyksta pastate esanti kultūros namų salė.
Reikia susikalbėjimo
Bene daugiausiai karštų diskusijų kėlė Išdagų bendruomeniečiai. Kalbėjęs valdybos narys Vidmantas Mykolaitis sakė, kad bendruomenės pirmininko kadencija yra pasibaigusi, o norinčių perimti vairą nėra, nors Išdaguose gyvena, kuriasi nemažai jaunų žmonių.
Išdagiškiai vardijo tas pačias, jau ne pirmus metus egzistuojančias problemas: sutrupėję laiptai į bendruomenės patalpas, išlūžęs šaligatvis Žiedo gatvėje, net gatvių pavadinimų gyvenvietėje nėra.
„Kokia investicija per 35 metus padaryta Išdagams, išskyrus naujus šviestuvus? Pagal kokius kriterijus skirstomos lėšos? Išdagai jau virsta džiunglynu. Šaligatviai tragiški čia, juk bendruomenė jų neišklos“, – piktinosi išdagiškė Raminta.
„Aš norėčiau į šią diskusiją įmesti truputį juodų spalvų. Kalbos daug, bet bendruomenės Išdaguose nėra. Kodėl šiandien tik reikalaujat? Darykit ataskaitinį susirinkimą ir gal atsiras norinčių ir turės laiko vadovauti. Arba visai bendruomenę uždaryti...“ – kalbėjo seniūnaitis Auginas Martinkevičius.
Be abejo, išdagiškiai taip pat nori pėsčiųjų ir dviračio tako iki Šakių (2,3 km), kaip paaiškino meras, įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, žmonės bus skatinami rinktis bevarikles transporto priemones, pirmenybė bus teikiama projektams, gerinantiems susiekimą, galbūt pavyks į programą įšokti.
Šakių seniūnas, rajono vadovai žymėjosi išsakytus reikalavimus, bėdas ir nuogąstavimus, patarė daugiau komunikuoti su seniūnu, bendruomeniečiams rengti bendras talkas, tuomet ir seniūnija, ir savivaldybė prisidės, kuo galės.
„Pradėkite nuo to, ką aš galiu padaryti, nuo bendrų darbų. Ne tik raštus rašyti ir parašus rinkti“, – sakė administracijos vadovas išdagiškiams.
Kad ne prašo, o patys ima ir daro, kalbėjo girėniškiai.
„Neturim mes traktoriukų, bet paprašytas bet kuris bendruomenietis ateis, nušienaus. Ir nei vienas paprašytas neatsakė, kad aš to nedarysiu. Viską darom mes talkų būdu. Nes pas mus yra bendruomenė“, – reziumavo karštą diskusiją Girėnų bendruomenės pirmininkė Irena Sakalauskienė.
„Esame rajone centras ir iš savivaldybės galbūt turime didesnę pagalbą, savivaldybei įgyvendinant projektus gražėja viešosios erdvės, įrengiamas miesto apšvietimas. Kadangi didesnis gyventojų skaičius, turime daugiau atidirbančių už pašalpas, mes su jais galime nuveikti nemažai darbų“, – Šakių seniūnijos seniūnas Dalius Jasevičius pirmiausiai prakalbo apie seniūnijos stiprybes, o vieną iš seniūnijos silpnybių įvardijo tai, kad, jo nuomone, silpnėja seniūnijoje esančių bendruomenių veikla, todėl seniūnijai tenka prižiūrėti vis daugiau viešųjų erdvių.
Jo pastebėjimu, daugiau žmonių ateina gyventi iš kaimo į socialinius būstus, seniūnijos žinioje tokių būstų 143, šiuo metu yra nemažai tuščių. Pasak seniūno, dažnai, išėjus nuomininkams, tenka ir kapitalinį remontą daryti. Anot seniūno, didėja seniūnijoje gaunančių paramą maisto produktais, darosi sunku produktus sandėliuoti.
„Šakių miesto gėlynai yra ta vieta, kur galima tik geru žodžiu minėti ir dėkoti jais besirūpinančiai Editai Kardauskienei. Pagyras išgirstame ir iš svečių, apsilankančių Šakiuose“, – džiaugėsi meras E. Pilypaitis.
Pasidžiaugęs gražėjančiu Šakių centru verslininkas Arūnas Tarnauskas pasigedo bendradarbiavimo su verslininkais sprendžiant, pavyzdžiui, klausimą dėl vienpusio eismo įrengimo Beržų gatvėje. Anot jo, po tokio sprendimo verslininkai patiria nuostolius.
„Gražūs Šakiai. Tik toks patarimas seniūnijos komunaliniam ūkiui – reikia aplinkos tvarkymui įsigyti daugiau našios technikos, kuri pakeistų rankų darbą. Manau, su daug grėblių prieš vėją pūsti lapus šiais laikais neapsimoka“, – kalbėjo A. Tarnauskas.
Susitikime dalyvavęs asociacijos „Zanavykų sąšauka“ pirmininkas Raimondas Januševičius teiravosi, ar jau yra atsisakyta vizijos Šakių ežero krantinėje Vasario 16-osios ir J. Basanavičiaus gatvių kampe įrengti aikštelę kemperiams su elektros, gėlo vandens prisijungimu.
„Tvarkomas J. Lingio parkas, tik ar pagalvota bent kiek į priekį? Kai viskas iškasta, pravesti elektros įvadus įtampos rozetėms ar video kameroms. Reiktų pagalvoti apie drenažo tiesimą parke. Ar yra kokie sprendiniai dėl viešojo tualeto įrengimo?“ – klausė R. Januševičius teiraudamasis, kada sulauks naujų šaligatvių, lietaus nuvedimo sistemos, apšvietimo Griškabūdžio, Birutės, Aušros, P. Vaičaičio, J. Basanavičiaus gatvių gyventojai.
„Mano nuomone, kempingas turėtų būti prie tokių pravažiuojamų vietų kaip „Bičnamis“ ar Valiulių tvenkinys, kur jau vystosi vandens turizmas. Ir mes, savivaldybė, tikrai to kempingo neįrengsim. Pirma – jį reiks administruoti ir tai nėra savivaldos funkcija, mes netgi konkuruotume su verslu. Mes tik galime ateiti į pagalbą ir konsoliduotis į tokią aikštelę įrengiant kelią ar pan. Mano nuomone, kemperiai gali ir į tas pačias degalines važiuoti“, – kalbėjo meras.
Vis dar laukia takų
„Besirenkančių aktyvų laisvalaikio praleidimo būdą žmonių daugėja masiškai. Jūs pažiūrėkit, kas vyksta vakarais take iki Šilgalių kolektyvinių sodų, takas pilnas žmonių: pėstieji, su riedučiais, kur tam dviratininkui jau ten parkuotis... Reiktų dėti pirmumą dviračių takų įrengimui, ypač nuo Šakių iki Zyplių dvaro, taip pat iki Valiulių tvenkinio“, – kalbėjo sporto ir laisvalaikio klubo ,,Vėjas“ vadovas Mindaugas Balčiūnas.
Administracijos direktorius D. Grincevičius svarstė, kad, pasikeitus reikalavimams, V. Kudirkos, Šaulių, Kęstučio gatvėse atsirastų galimybė pažymėti liniją dviračiams važiuoti, jo nuomone, tilptų tuomet ir automobiliai, ir dviratininkai.
„Tiesa, turime bendruomenė susitarti, kad po to verslininkai nepriekaištautų, kad nebus kur statyti automobilius į prekybos vietas atvažiuojantiems žmonėms“, – pridūrė administracijos direktorius.
Duobiškiai, o ne Gotlybiškiai
Savo džiaugsmus, problemas ir lūkesčius išsakė ir bendruomenių atstovai.
„Ir Gotlybiškiai nori būti gražūs ir patrauklūs turistui. Kai atvažiuoja svečiai į mūsų kaimą, pirma frazė būna – nu pas jus ir baisu... Eilę metų keliam klausimą dėl Mokyklos gatvės asfaltavimo, prie „Aibės“ parduotuvės kelias labai duobėtas, čia jau tikri Duobiškiai, o ne Gotlybiškiai“, – kaimo skaudulius dėstė gotlybiškietė Audra Atažanovienė.
Anot jos, dar vienas aktualus klausimas – mokyklai užsidarius, bendruomenė lieka be patalpų, todėl prašo leisti naudotis buvusios valgyklos patalpomis, bendruomenė pasirengusi per projektus patalpas atsinaujinti. Bendruomenė iš projektinių lėšų yra įrengusi mokyklos stadione treniruoklius, kadangi mokyklos pastatas rengiamas privatizacijai, bendruomenę neramina, kur reikės dėti treniruoklius. Gotlybiškiečiai norėtų ir apšvietimo Miško gatvėje. Kaip paaiškino seniūnas, laikinai bendruomenės jaunimą gali įleisti ir į mokyklos patalpas. A. Atažanovienė padėkojo seniūnui už kai kurių gatvių pažvyravimą.
Briedžių kaimo gyventojai skundėsi dėl prastos vandens kokybės, kol kas gyvenvietėje nėra centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų, seniūnaičio Augustino Markevičiaus pastebėjimu, Ryto gatvėje, kaip ir pernai, šviečia tik viena lempa, daug neasfaltuotų gatvių, o esamas asfaltas Parko, Liepų, Vilties gatvėse labai prastos kokybės.
„Turime krepšinio aikštelę, ar nebūtų galima renovuoti dangą?“ – teiravosi bendruomenės pirmininkė Dalija Černevičienė.
Žemiškomis bėdomis pasiguodė ir Ritinių seniūnaitė Zita Ilgūnaitienė: gyventojų nuotekų šuliniai dėl prasto drenažo Orijos, Liepų gatvėse nuolat prisipildo lietaus vandens, moteris prašė nupjauti vynuogę nuo bendruomenės pastato, neramina tai, kad nyksta pastate esanti kultūros namų salė.
Reikia susikalbėjimo
Bene daugiausiai karštų diskusijų kėlė Išdagų bendruomeniečiai. Kalbėjęs valdybos narys Vidmantas Mykolaitis sakė, kad bendruomenės pirmininko kadencija yra pasibaigusi, o norinčių perimti vairą nėra, nors Išdaguose gyvena, kuriasi nemažai jaunų žmonių.
Išdagiškiai vardijo tas pačias, jau ne pirmus metus egzistuojančias problemas: sutrupėję laiptai į bendruomenės patalpas, išlūžęs šaligatvis Žiedo gatvėje, net gatvių pavadinimų gyvenvietėje nėra.
„Kokia investicija per 35 metus padaryta Išdagams, išskyrus naujus šviestuvus? Pagal kokius kriterijus skirstomos lėšos? Išdagai jau virsta džiunglynu. Šaligatviai tragiški čia, juk bendruomenė jų neišklos“, – piktinosi išdagiškė Raminta.
„Aš norėčiau į šią diskusiją įmesti truputį juodų spalvų. Kalbos daug, bet bendruomenės Išdaguose nėra. Kodėl šiandien tik reikalaujat? Darykit ataskaitinį susirinkimą ir gal atsiras norinčių ir turės laiko vadovauti. Arba visai bendruomenę uždaryti...“ – kalbėjo seniūnaitis Auginas Martinkevičius.
Be abejo, išdagiškiai taip pat nori pėsčiųjų ir dviračio tako iki Šakių (2,3 km), kaip paaiškino meras, įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, žmonės bus skatinami rinktis bevarikles transporto priemones, pirmenybė bus teikiama projektams, gerinantiems susiekimą, galbūt pavyks į programą įšokti.
Šakių seniūnas, rajono vadovai žymėjosi išsakytus reikalavimus, bėdas ir nuogąstavimus, patarė daugiau komunikuoti su seniūnu, bendruomeniečiams rengti bendras talkas, tuomet ir seniūnija, ir savivaldybė prisidės, kuo galės.
„Pradėkite nuo to, ką aš galiu padaryti, nuo bendrų darbų. Ne tik raštus rašyti ir parašus rinkti“, – sakė administracijos vadovas išdagiškiams.
Kad ne prašo, o patys ima ir daro, kalbėjo girėniškiai.
„Neturim mes traktoriukų, bet paprašytas bet kuris bendruomenietis ateis, nušienaus. Ir nei vienas paprašytas neatsakė, kad aš to nedarysiu. Viską darom mes talkų būdu. Nes pas mus yra bendruomenė“, – reziumavo karštą diskusiją Girėnų bendruomenės pirmininkė Irena Sakalauskienė.
Dalė iš Griškabūdžio:
