Situacija pasienyje itin sudėtinga, tad nuo birželio mėnesio reguliariai, kiekvieną savaitgalį, kartu su pasieniečiais patruliuoti vyko ir Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės 401, 403, 404, 405, 406, 407 ir 410 kuopų šauliai, daugiausiai dirbta Kapčiamiesčio pasienio užkardoje. 405 kuopai priklauso Šakių, o 410 – Kudirkos Naumiesčio šauliai.

Rinktinės vadas Egidijus Papečkys sakė, kad šauliai padėti pasieniečiams vykdyti patruliavimo užduotis pradėjo nuo birželio 4 d., kas savaitgalį važiuodavo apie 15–20 žmonių.

„Mūsų šauliai yra dirbantys žmonės, todėl vykdavo patruliuoti tik savaitgalio dienomis. Žmonės į pasienio ruožą išvyksta atidirbę visą darbo savaitę ir penktadienio vakarą jau pradeda tarnybą, pavyzdžiui, Kapčiamiestyje. Toks budėjimas prie sienos trunka 12 valandų, dar kelios valandos kelionės. Važiuodavo prie Baltarusijos sienos savo transportu, taip sudėliodavom, kad vieną pamainą budėti savo automobiliu vyksta, pavyzdžiui, keturi šauliai iš Šakių“, – teigė E. Papečkys pabrėždamas, kad kiekvienas čia atvykstantis šaulys tai daro savo noru, žinodamas, kad gali valstybei padėti jai sunkiu metu.

Rinktinės vadas paaiškino, kad Šaulių sąjungos įstatymas numato pagalbos teikimo tvarką Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), sudaryta ir bendradarbiavimo sutartis, rengiami bendri veiklos planai. Todėl kai VSAT kreipėsi dėl pagalbos pasienyje, buvo sureaguota iš karto. Nuo birželio iki rugsėjo iš viso pasienyje budėjo apie 150 Suvalkijos šaulių.

„Tiesa, kai šauliai atliko patruliavimo funkcijas pasienyje, jie tai darė neatlygintinai, tačiau tarnybos metu suteikiamos socialinės garantijos (žūties, sunkaus sužalojimo atveju) kaip pareigūnui. Važiavo tie šauliai, kuriems leidžia fizinės galimybės, be abejo, vyresnio amžiaus šauliai nevažiavo. Šauliai budėjo kaip ir pasieniečiai – visą pamainą, suvaikščiodavo pasieniu apie 15 kilometrų“, – aiškino rinktinės vadovas.

Jis pasakojo, kad jau pirmą šaulių budėjimo dieną (birželio 4 d.) kartu su pasieniečiais sulaikė grupę nelegalių migrantų.

Rinktinės vadas pabrėžė, kad pasieniečiams padedantys šauliai vykdė pirmiausiai pagalbinę funkciją. Šauliai turėjo ir galėjo naudoti specialiąsias priemones: antrankius, gumines lazdas ir dujų balionėlius. Rinktinės vadas dėkojo Lietuvos policijos mokyklai, kuri surengė šauliams mokymo kursus, kaip naudotis spec. priemonėmis. Šie profesiniai įgūdžiai reikalingi tam, kad šauliai galėtų kokybiškai padėti pasienio pareigūnams.

„Pareigūnai su mumis jautėsi gana saugiai, kadangi tarp šaulių yra buvusių pareigūnų, atsargos karių, kiti mūsų šauliai turi tam tikrą patyrimą, prieš vykdami į pasienį laiko specialų egzaminą. Pasikartosiu, šauliai po vieną niekur nevaikšto, dirba kartu su pareigūnu ir tas spec. priemones gali panaudoti, kada pasienio pareigūnas duoda nurodymą. Be abejo, buvo atvejų, kai migrantai bandė įvairias provokacijas, tačiau galiu tik pagirti – mūsų šauliai elgėsi profesionaliai“, – šaulių budėjimo užkulisiais dalijasi E. Papečkys ir priduria, kad kai atsirado daugiau neteisėtų migrantų, šauliai budėjo ir prie Kapčiamiestyje įkurtos stovyklavietės.

„Mūsų šauliai kukliai, nelaukdami pagyrimų tą tarnybą atliko tris mėnesius“, – sakė E. Papečkys.

Jis pasidžiaugė savo rinktinės šauliais, kad šie nupirko vaisių, žaislų ir nuvežė migrantų vaikams. Be to, sako, kad per šią patirtį pasienyje labai užaugo šaulių gebėjimai ir kompetencijos.

Šiuo metu Suvalkijos šaulių 4-ąją rinktinę vienija apie 750 šaulių, iš jų suaugusių šaulių per 300, kita dalis – jaunieji šauliai. Organizacijoje apie 60 proc. vyrų, 40 proc. moterų ir merginų.

Kaip patikslino E. Papečkys, šauliai patruliavo iki rugsėjo pabaigos, vėliau įtrauktos buvo ir kitos tarnybos, priklausančios vidaus reikalų sistemai, Lietuvos kariuomenė, todėl poreikis šaulių pagalbai sumažėjo.

Pasiteiravus rinktinės vado, kokiomis nuotaikomis gyvena šiandien, įvedus nepaprastąją padėtį, E. Papečkys atsakė, jog šauliai pasirengę padėti.

„Kol kas negaliu daugiau detalių atskleisti“, – sakė jis ir pasidžiaugė Šakių 405-os kuopos šauliais, kurie budėjo pasienyje mūsų rajone esančiose užkardose rugsėjį vykstant „Zapad“ pratyboms. Anot E. Papečkio, Šakių šauliams pasieniečiai tuo pat metu pravedė mokymus, už tai pasieniečiams rinktinės vadas yra labai dėkingas.

Pakalbintas Šakių 405-os kuopos vadas Saulius Venskaitis pasakojo, kad Šakių šauliai buvo vieni pirmųjų šaulių, kurie padėjo pasieniečiams saugoti valstybės sieną su Baltarusija.

„Tuo metu buvo tikrai sudėtinga situacija pasienyje, nes labai trūko pajėgumų – gyvosios grandies. Netrukus buvo sulaikyta didelė migrantų grupė. Pirmąją naktį juos saugoti teko mums, šakiečiams. Tą naktį budėjo Vytautas, Raimondas, Aleksas ir aš, kartu buvo du pasienio pareigūnai“, – pasakojo S. Venskaitis ir pridūrė, kad vėliau jam teko vadovauti pamainai naktiniame budėjime Druskininkų užkardoje – saugoti nelegalius migrantus.

S. Venskaitis pasakojo, kad rugsėjo 10–16 d., gavę prašymą iš VSAT, prisijungė prie budėjimų pasienyje su Rusijos federacija.

„Budėjome Šilgalių ir Rociškių pasienio užkardose. Tuo metu vyko didelės Rusijos ir Baltarusijos pratybos ,,Zapad“. Pasienis su Rusijos Federacija saugomas šiuolaikinėmis stebėjimo priemonėmis ir čia viskas vyksta gerokai paprasčiau. Tačiau žmogiškųjų resursų vis vien reikia, į pagalbą pasikvietėme ir kaimynus – šaulius jurbarkiečius. Budėjimuose dalyvavo ir Kudirkos Naumiesčio 410-os kuopos šauliai“, – pasakojo S. Venskaitis.  

Anot jo, šiuo metu jau gautas naujas prašymas iš VRM dėl galimos pagalbos saugant Lietuvos sieną su Baltarusija.

„Dar prieš gaunant prašymą su rinktinės vadu E. Papečkiu aptarėme galimybes prisidėti prie besiklostančios situacijos. Asmeniškai norėčiau padėkoti šauliams už neatlygintiną tarnybą Tėvynės labui“, – kalbėjo S. Venskaitis.