Su merais kalbėjosi apie mokesčio už atliekų tvarkymą didinimą

Praėjusią savaitę į Marijampolės savivaldybę susirinkę apskrities savivaldybių merai, kiti savivaldybių administracijų vadovai, UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) vadovai aptarė mokesčio už atliekų tvarkymą didinimo būtinybę.

Pranešime spaudai rašoma, kad MAATC direktoriaus pavaduotojas Tautvydas Zaveckas sakė, jog bendrovė visoje apskrityje administruoja atliekų tvarkymo sistemą. Nuo 2011 m. buvo patvirtinti mokesčio už atliekų tvarkymą dydžiai (vienam asmeniui – 7 litai 36 centai), 2016 m. jie buvo perskaičiuoti į 2 eurus 11 centų ir tokie yra iki dabar.
 
MAATC veiklos administravimo skyriaus vadovė Irma Petrauskienė priminė, kad atliekų tvarkymo sistema per šiuos metus nuolat buvo tobulinama ir plėtėsi: buvo pastatytos trys naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, pastatyta mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių gamykla ir joje įdarbinti 24 darbuotojai, įsigyjama technika, pradėtas degių atliekų transportavimas į Kauno atliekų deginimo gamyklą ir jų deginimas. Visa tai reikalavo didelių sąnaudų, bet iki šiol bendrovė išgyvendavo iš vidinių rezervų. Tačiau 2021 m. bendrovės pajamos nepadengia išlaidų – kas mėnesį patiriamas apie 20 tūkst. eurų nuostolis, nes pabrango energetiniai ir gamtos ištekliai, padidėjo taršos mokestis nuo 5 iki 10 eurų už toną, daugiau išlaidų tenka skirti senstančios technikos ir įrangos remontui, didėjo mokos fondas. Todėl kreiptasi į savivaldybių administracijas, kurios yra MAATC akcininkės, ir joms pranešta apie būtinybę didinti mokesčius už atliekų tvarkymo paslaugas.

Jonas Stravinskas, verslo vystymo konsultavimo bendrovės „Jostra“, parengusios studiją apie  atliekų tvarkymo mokesčių didinimo poreikį, vadovas, sakė, kad jam nuostabą kelia, kaip MAATC galėjo tiek metų išgyventi nedidindamas mokesčių. Jis sakė, kad dirba su dauguma šalies atliekų tvarkymo centrų, visuose juose mokesčiai už atliekų tvarkymą yra didinami vos ne kas dveji metai. J. Stravinskas nurodė, kad svarbios mokesčiams yra atliekų surinkimo ir vežimo, jų šalinimo ir perdirbimo, mokesčių administravimo dedamosios. Jis sakė, kad valstybės įvestas taršos mokestis dabar yra 5 eurai už toną atliekų, 2023 m. jau siūloma šį mokestį didinti iki 50 eurų. Nuo 2023 m. bus privaloma įdiegti atskiras maisto, tekstilės atliekų surinkimo sistemas. Tai irgi didins sąnaudas. Atliekų deginimo įmonės jau pranešė, kad 1 tonos atliekų sudeginimo įkainis 2022m. didinamas nuo 35 eurų iki 50 eurų už toną.

„Jostros“ skaičiavimais, kad MAATC veikla 2022–2023 m. nebūtų nuostolinga, atliekų tvarkymo mėnesio mokesčiai vienam gyventojui turėtų būti didinami apie 80 centų. Atitinkamomis proporcijomis padidėtų ir juridinių asmenų mokami mokesčiai.

Merai Povilas Isoda, Algirdas Neiberka ir Edgaras Pilypaitis sakė, kad pribrendo objektyvios sąlygos didinti mokesčius – dėl infliacijos brangsta visos paslaugos, prekės. Atliekų tvarkymas negali būti išimtis.

Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška sakė, kad MAATC elgiasi neetiškai, nes neieškoma vidinių rezervų, pavyzdžiui, per mažai surenkama elektros ir elektronikos atliekų, kurias pardavus būtų galima užsidirbti daugiau. Jis dar siūlė ieškoti kelių ir atliekas realizuoti Lenkijos rinkose. M. Varaškos teigimu, tai leistų bendrovei sutaupyti lėšų.

Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius Kęstas Spūdys sakė, kad vertėtų atlikti įmonės veiklos auditą, gal būtų rasta vidinių rezervų išlaidoms mažinti. P. Isoda priminė, kad metai artėja į pabaigą. Nauji mokesčių dydžiai turėtų būti patvirtinti savivaldybių tarybų posėdžiuose dar šiemet. Jis kvietė ilgai nedelsti ir, įvertinus išsakytas pastabas, susitarti dėl visoje apskrityje vienodo mokesčio už atliekų tvarkymą dydžio.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.