Gal jau mažai kam girdėta ar žinoma, jog prieš 50 metų, 1972 m. balandžio mėn., darbą pradėjo Šakių skaičiavimo stotis.

 

Tiesa, komanda buvo pradėta burti žymiai anksčiau. Būsimi inžinieriai-projektuotojai ir mechanikai (Ivana Lažauninkaitė Vasiliauskienė, Juozas Urbonas, Algis Balsys, Algimantas Kymantas) dar 1971 m. spalio mėn. buvo priimti į mokymo studijas Vilniuje skaičiavimo darbų Valdyboje. Tai truko pusę metų. Mokymo centre būsimiems specialistams buvo dėstomas programavimas, buhalterinė apskaita ir mechanizuotų darbų organizavimas, būsimiems mechanikams – skaičiavimo mašinų techninis aptarnavimas ir priežiūra.

Po egzaminų prasidėjo kūrimosi stadija. Patalpų įrengimas, apsirūpinimas baldais bei skaičiavimo mašinų įjungimas – viskas kūrėsi iš naujo. Neilgai trukus dar nežinomos įstaigos duris pravėrė būsimos specialistės operatorės, buhalterinės apskaitos mechanizuotų darbų kūrėjos.   

Pirmąsias pamokas, kaip ir pirmuosius apskaitos darbus organizavo inžinierė-projektuotoja, stoties vadovas. Be  skaičiavimo stoties  specialistų, pagrindą sudarė programuojamos buhalterinės apskaitos mašinos „Ascota 170“, t.y. mechaninis kompiuteris ir arti 10 pirminio dokumentų apdorojimo skaičiavimo mašinų, kaip įprasta buvo sakyti, „skaičiavimo automatai“.

Taip, tai buvo mechaninis kompiuteris, kurio mechaniniuose būgnuose buvo kaupiami duomenys.  Tiesa, šitas kompiuteris galėjo atlikti tik ribotą skaičių veiksmų: kaupti duomenis, sudėti ir atimti, rašyti tekstą ir skaičius bei spausdinti sudarytus dokumentus. Tai buvo tie pirmieji žingsniai buhalterinėje apskaitoje, pastumiant į šoną skaitliukus, nors jie dar ilgą laiką buvo po ranka.

Patalpos buvo paskirtos V. Kudirkos g. 108 pastato pirmame aukšte (dabar dalyje patalpų yra „Švaistūno“ parduotuvė). Kieme dar auga kolektyvo pasodintas berželis.

„Ascota 170“ mašinos darbui buvo paruošiami programuoti „tilteliai“, kiekvieno žiniaraščio rūšiai po atskirą. Tokia buvo ta pirmoji buhalterinės apskaitos mechanizavimo technika.

Darbo pradžioje reikėjo tik apdoroti pirminius apskaitos dokumentus ir sudaryti atitinkamus žiniaraščius, o pirminės apskaitos dokumentų įvairovė buvo neapsakomai įvairi. Operatorėms ne tik reikėjo išmokti skaičiavimo mašinas valdyti, bet ir apskaitos subtilybes perprasti. O patirtis tik kaupėsi.  Darbo pradžia buvo labai paini, nes darbo užmokesčio apmokėjimo nuostatai kiekviename kolektyve, pramonės įmonėse bei rajono organizacijose labai skyrėsi, ypač darbymečio laikotarpiu. Nugalėjo jaunystė, entuziazmas, naujas darbas, nauja skaičiavimo technika, tuo laikmečiu net neįprasta. Liko jaunystės dienų prisiminimai, komandos darbo rūpesčiai bei lūkesčiai.

Išsiplėtusi skaičiavimo darbų apimtis jungė visas  rajono ūkines įstaigas bei ūkius, netgi buvo ir biudžetinių. Kolektyvas sparčiai plėtėsi, darbų apimtis nuolat augo. Užbėgant mintims į priekį reikia pasakyti, kad vėliau darbo vietos buvo įkurtos atskirose rajono įstaigose ir organizacijose: prekybos bazėje, rajono statybos organizacijoje, autotransporto įmonėje ir kitur.

Jau nuo 1985 m. skaičiavimo stotyje buvo instaliuota elektroninė skaičiavimo mašina ISKRA 2106. Tuo metu tai buvo naujos kartos elektroninė mašina, skirta apskaitos ir statistinės atskaitomybės, operatyvinės apskaitos, ataskaitų sudarymui, automatizuotam dokumentų išrašymui. Atėjo dirbti ir elektroninių skaičiavimo mašinų specialistas.

Darbo patirtis skaičiavimo stotyje ne vienam dirbusiam atvėrė duris ir kitose rajono įstaigose bei organizacijose. Per 20 darbo metų vyko ir stoties struktūriniai pokyčiai bei kito pavaldumas, paskutiniame etape buvo dirbama kartu su rajono statistikos skyriumi, beveik 40 darbuotojų išbandė savo sugebėjimus.  

Atėjus struktūriniams pertvarkymams ir diegiant jau paskutinės kartos kompiuterines skaičiavimo ir informacijos apdorojimo sistemas, Šakių skaičiavimo stotis 1992m. visam laikui užvėrė duris. Komanda rengiasi susitikti, prisiminti savo jaunystę, daliai tai buvo pirma darbovietė.

Juozas Urbonas