Praėjusį šeštadienį Šakių viešosios bibliotekos salėje Laisvės partijos Šakių skyrius visuomenę kvietė į dviejų dalių diskusiją apie jaunimą politikoje bei regionuose. Nors žiūrovų salėje beveik nebuvo, tačiau mintimis besidalijusių svečių iš Seimo desantas buvo gana solidus, antroje dalyje dalyvavo ir rajono jaunimo atstovai.

Pirmos dalies diskusijos moderatorė, partijos Kauno skyriaus pirmininkė Liucija Daraškaitė kvietė diskutuoti tema „Jaunimas politikoje: misija (ne)įmanoma?“ Čia savo mintimis, patirtimi dalijosi Seimo nariai Ieva Pakarklytė, Marius Matijošaitis bei Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus patarėjas Eligijus Gerulis.

Atsakydami į klausimą, ar politinėje veikloje jie, kaip jauni žmonės, susidūrė su trikdžiais, kliūtimis, kone visi tvirtino, kad stereotipų, etikečių Seime išties gausu ir jauniems politikams su tuo reikia kovoti. Su seksizmu, ypač užkulisiniame Seimo gyvenime, anot I. Pakarklytės, susiduriama kasdien, o nejuokingi pokštai irgi kasdienybė.

„Politikoje mes esame įpratę matyti tipinį politiką, kas yra maždaug 60 metų vyras, su kostiumu ir milijonierius. Taip statistiškai atrodo tipinis Seimo narys, taip atrodė kandidatai į Seimą. Dėl to bet kas, kas yra už tokio stereotipinio vaizdinio, žmonėms neįprasta. Iškart pradedama dvejoti kredibilumu (patikimumu – red. past.) ne dėl kompetencijų, išsilavinimo ar kitų objektyvių veiksnių, bet dėl to, kad yra jaunesnis ar moteris, seksualinė orientacija  netipinė“, – mintimis dalijosi I. Pakarklytė ir teigė, jog vienas tyrimas, analizavęs, kokiu pagrindu politikams išsakoma kritika, parodė, kad amžius ir lytis vieni pagrindinių motyvų. Būtent dėl amžiaus ir dėl to, kad yra jauna moteris ir dar ministrė, pasak Seimo narės, kritikos daug sulaukia ir jų partijos vedlė Aušrinė Armonaitė.

Nors dėl amžiaus pats E. Gerulis sako turėjęs įvairių istorijų, bet mato, kaip nelengva Seime T. V. Raskevičiui, kurio dažnai net negirdi, sunku įtikinti oponentus pasiūlymų svarba, nes jis įvardijamas kaip „vieno klausimo politikas“.

Visi diskusijos dalyviai kone vienbalsiai tvirtino, kad tiesiog būtina su stereotipais ir nusistatymais kovoti, nors sutiko, kad tai išties sunku, ypač, kai replikos sklinda susitikimų metu, kai yra svečių ar daug solidžių Seimo narių. Tačiau pirmiausiai, anot diskusijos dalyvių, reikia tiesiog išdrįsti ir pasakyti, kad prašau mane pristatyti pagal pareigas, o ne pagal amžių, vadinti kolege ar Seimo nare, bet ne vaikeliu, seneliu, jaunikliu ir pan. Ir tai, kalbėjo jie, svarbu, aktualu ne tik Seime, bet ir kai kuriose įstaigose, todėl užsimerkti ir toleruoti nereikėtų.  

Diskusijos metu paliestas ir siūlymas keisti amžiaus cenzą rinkimuose į Seimą.

„Šita iniciatyva nuostabi, nes tai aiškus ženklas jaunimui, kad jie gali dalyvauti politikoje, yra laukiami, nors nemanau, kad tai lemtų, kad kitos kadencijos Seime bus daug politikų nuo 21-erių“, – kalbėjo M. Matijošaitis, jauniausias Seimo narys.

Anot I. Pakarklytės, išties būtent jaunimas atsineša naujas temas, kurios joms iš tiesų rūpi, nes dabar tokių, kuriems nuoširdžiai rūpėtų tokios temos kaip klimato kaita, ekologija, žmogaus teisės, anot Seimo narės, Seime mažuma. O jaunimui tai ypač aktualios temos.

M. Matijošaitis kalbėjo, kad net ir keli nauji bei jauni Seimo nariai jau gali rodyti kitokią lyderystę, atstovauti visuomenei plačiau ir tai, pasak jo, išties labai gerai ir sveikintina. Jis siūlytų leisti kandidatuoti net ne 21-erių, o nuo 18 metų (tai leidžia 16 Europos šalių).

„Pasirinkime, su kuo norime obuoliauti“, – kalbėjo jis ir darė išvadą, kad visgi jaunimas politikoje yra misija įmanoma, nors iššūkių yra.

Kalbėta ir apie švietimo svarbą, būtinybę jauniems žmonėms ugdyti suvokimą apie politiką, supratimą, kad reikia ir kodėl reikia rinkimuose balsuoti, siekti juos iš tikrųjų sudominti. Jeigu nematai, už ką balsuoti, sakė M. Matijošaitis, kandidatuok pats. Neigiamą požiūrį, anot svečių, formuoja ir žiniasklaidoje nušviečiami daugiausiai skandalingi momentai.

Antrąją diskusijos dalį apie tai, ar regionuose yra vietos jaunimui, moderavo Laisvės partijos Šakių skyriaus pirmininkas Mantas Aleksa, pokalbiui pakvietęs „Žiburio“ gimnazijos mokinių savivaldos pirmininką Deimantą Indriūną, Jaunimo reikalų tarybos pirmininkę Austėją Ižganaitę, rajono Mokinių tarybos pirmininkę Urtę Vizgirdaitę, savivaldybės tarybos narį, susisiekimo ministro patarėją Mindaugą Tarnauską ir Jaunimo reikalų agentūros direktorių Joną Laniauską.

Nors jaunimas savo ateities rajone nemato, tačiau kalbėdami apie tai, ko trūksta, kad regionas būtų patrauklus, metė akmenį savo daržan ir sutartinai tvirtino, kad nieko nenori pats jaunimas, pasyviai žiūri į jaunimo organizacijų veiklas, o po karantino tai juntama dar labiau.

„Jaunimas pamiršta atsakomybę apskritai“, – sakė A. Ižganaitė ir teigė, jog nėra rajone taip blogai, kad kažko ypatingo trūktų. Svarbiausia, jog patiems būtų noras dalyvauti veiklose, renginiuose ir pan., nes dabar daugelis linkę dirbti ne komandoje, savirealizacijos taip pat labiau ieško savarankiškai, o veiklai neretai įkvepia ne kas kitas, o draugų pavyzdys.

Antroje diskusijos dalyje mintimis dalijosi (iš kairės) Jaunimo reikalų agentūros direktorius Jonas Laniauskas, rajono Mokinių tarybos pirmininkė Urtė Vizgirdaitė, Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Austėja Ižganaitė, „Žiburio“ gimnazijos mokinių savivaldos pirmininkas Deimantas Indriūnas, savivaldybės tarybos narys, susisiekimo ministro patarėjas Mindaugas Tarnauskas, o diskusiją moderavo ir renginį organizavo Laisvės partijos Šakių skyriaus pirmininkas Mantas Aleksa. D. Pavalkio nuotr.

Teigiamai jie vertina ir galimybę balsuoti nuo 16 metų, tačiau, kaip pastebėjo U. Vizgirdaitė, domėtis vykstančiais procesais turėtų ir pats jaunimas, o šviesti, aiškinti bei padėti atsirinkti, kad pasirinkimai būtų kuo teisingesni, turėtų tėvai, vyresnioji visuomenės dalis.

Teigiamai atsiliepta apie savanorystę, D. Indriūnas pasidžiaugė, kad „Žiburio“ gimnazija antrus metus sėkmingai vykdė dalyvaujamojo biudžeto projektą, kuris irgi prisideda tiek prie moksleivių pilietinio, tiek prie finansinio raštingumo. Tad formų ir būdų, sutiko visi, yra daugybė, reikia tik noro, o tokių galimybių, kokias jaunimas turi dabar, turbūt neturėjo niekada. M. Tarnauskas, pasidalijęs savo sėkmės istorija, neabejojo, kad tikriausiai kiekviena partija išskėstomis rankomis lauktų jaunimo, tik svarbiausia nebijoti, drįsti ir norėti pačiam jaunimui. Bent jau patirtis, siekiant šio tikslo, kalbėta susitikimo metu, neįkainojama.

Tiesiogiai renginys buvo transliuotas ir socialiniame tinkle „Facebook“.