„Smaližiamobilis“ neaplenkė ir Šakių

smaliziamobilis
Pasiimti saldžių lauknešėlių mažieji ukrainiečiai rinkosi lydimi mamų arba tarsi antrąja šeima jau spėjusių tapti šakiečių. D. Pavalkio nuotr.

Nuo birželio 11 d. startavusios ir visą šį mėnesį truksiančios akcijos metu po visą Lietuvą keliaujantys „Smaližiamobiliais“ virtę „Maisto banko“ autobusiukai saldžiomis dovanomis džiugins mūsų šalyje prieglobstį radusius ukrainiečių vaikus. Ketvirtadienį „Smaližiamobilis“, arba, kaip jį pakrikštijo ukrainiečiai – „ЛасунCar“, porai valandų sustojo ir Šakiuose.  
 
Į Šakius „Smaližiamobiliu“ atriedėjęs „Maisto banko“ savanoris kaunietis Egidijus Mažeika jauniesiems ukrainiečiams dalino gėrybių pilnus maišelius, kuriuose vaikai rado sausainių, šokoladukų, guminukų, saldainių, kramtomosios gumos, vaflių ir net muilo burbulų. Savanoriui įteikus saldžiuosius paketus, mažųjų akys žybtelėdavo, pasigirsdavo su švelniu akcentu tariamas „ačiū“.

Pasak E. Mažeikos, paskleisti žinią apie „Smaližiamobilio“ atvykimą organizacijai padėjo geri „Maisto banko“ draugai ir bendradarbiai „Namai visiems“ bei Šakių rajono savivaldybė, kuri pateikė tikslius duomenis, nurodančius, kiek iš Ukrainos pabėgusių vaikų šiuo metu yra apsistoję mūsų rajone. Šakiuose buvo numatyta išdalinti 134, o visoje Lietuvoje daugiau nei 20 tūkst. gardžių lauknešėlių.

Realizuoti šią iniciatyvą  „Maisto bankui“ padėjo Taivano atstovybės Lietuvoje skirta finansinė parama bei organizacijos savanoriai, kurie neskaičiuodami valandų rūšiavo produktus ir pakavo komplektus. Anot E. Mažeikos, tragedijos ištiktai Ukrainai lietuviai padeda kaip išmanydami – žmonės aukoja, rengia įvairias akcijas, savanoriauja.

„Ką tik jūsiškė vietinė močiutė buvo priėjusi, pamatė autobusiuką ir norėjo paaukoti“, – pavyzdį pateikė E. Mažeika, pridurdamas, jog paaukoti organizacijai 3 eurus galima skambinant trumpuoju numeriu 1343.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.