Kranto g. (Šakių m.) gyventojų kaimynystė nedžiugina: iš vienos pusės apžėlęs pasiesartys, iš kitos stūkso apleisti ir neprižiūrimi pastatai.

 

Šakių miesto Kranto g. gyventojai įsikūrę palei Siesartį, tačiau jų nedžiugina dilgėlėmis ir krūmais apžėlusi Siesarties pakrantė, besidriekianti nuo Striūpų tilto rytų pusės link. Kranto gatvės gyventojas pasakojo, kad tiek jis, tiek dar keletas kaimynų dalį pasiesarčio teritorijos, besiribojančios su jo namų valda, neapsikentę dilgėlynų ir krūmynų, nupjauna.

„Tačiau Siesarties šlaito, kuris prižėlęs dilgėlių, krūmų, nepajėgiu fiziškai nupjauti. Dar ankstesniais metais vieną kartą į metus pasiesartį nupjaudavo. Prie pat Striūpų tilto dar seniūnija apšienauja. Nors kartą ar du metuose paimtų ir nupjautų. Ar jau čia tokios didelės išlaidos“, – teiravosi Kranto g. gyventojas.

Anot jo, dėl nešienautų krūmynų ir dilgėlynų sodybas ir invaziniai šliužai puola.

Pasiteiravus Šakių miesto seniūno Daliaus Jasevičiaus apie apžėlusią Siesarties pakrantę, šis tikino, kad žino minėtą vietą ir problemą.

„Bet kokią aplinką mes turime šienauti, bet kaip tą viską padaryti, aš negaliu atsakyti. Žinau, kad kai buvo tvarkyta Siesarties upė, savivaldybės Žemės ūkio skyrius nupjaudavo vieną kartą per metus pakrantę. Neturim tokių galimybių viską nušienauti, fiziškai neįmanoma. Jei pasiesarty šienausim, tai miesto centras apžels. Dėkingi esame tiems gyventojams, kurie, kiek išgali, apšienauja pakrantes, taip prisideda prie gražesnio bendro miesto vaizdo“, – kalbėjo seniūnas.

Kaip paaiškino savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Vaičiūnas, nuo 2018 m. buvo įgyvendinamas europinis melioracijos įrenginių projektas ir tvarkoma Siesarties upė.

„Tai po projekto pridavimo trejus metus, iki 2021 m., Siesarties pakrantes dar šienavom. Dabar projektas įgyvendintas, šiais metais jau nešienausim“, – paaiškino R. Vaičiūnas.

Tačiau nešienaujama pakrantė ne vienintelis gatvės skaudulys, mat seniai akis bado ir du greta stūksantys apleisti ir neprižiūrimi pastatai. Gyventojai pasakojo, kad kone 30 metų gyvena tokių pastatų kaimynystėje. Nuo gatvės pusės po medžiais vos besimato stovintis mūrinis namas, pažymėtas devintuoju numeriu, greta – medinis pastatas. Abu namai be langų, viduje kalnai šiukšlių.

„Čia gyvena benamis žmogus. Net ir per didžiausius šalčius būna. Ateina vaikai į tuos namus, landžioja, kažką veikia“, – pasakoja gyventojai.

Greta namų „vaiduoklių“ gyvenanti moteris atskleidė, kad čia gyvena vyras vardu Arūnas.

„Tas kaimynas turbūt ant aukšto yra, tam mediniame name, turbūt stuburą susilaužė, tai guli. Greičiausiai jis čia savavališkai apsigyveno. Jeigu žmogus iš visur išvytas...“ – nedaugžodžiauja kaimynė.

Deja, namo „vaiduoklio“ durų niekas neatidaro, šios užrakintos iš vidaus. Panašu, kad čia išties kažkas gyvena.

Seniūnas D. Jasevičius tikino žinantis apie šiame name prisiglaudusį žmogų, žadėjo pasidomėti šio gyventojo sveikata, sakė, jog seniūnija yra siūliusi gyventojui žiemoti būste, bet šis atsisakantis.

Dėl apleisto ir neprižiūrimo namo šiek tiek aiškumo suteikė savivaldybės administracijos Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Mauza informuodamas, kad Kranto gatvėje esantys pastatai dar pernai yra perduoti Turto bankui.

„Pradėjom procedūras dėl pastatų pripažinimo bešeimininkiais, pirmiausiai laukiam atsakymo iš Turto banko, tik tuomet savivaldybė galės kreiptis į teismą prašydama pastatą pripažinti bešeimininkiu ir perduoti savivaldybės nuosavybėn. Tik tuomet ši sprendžia, kaip su pastatu toliau elgtis. Deja, patirtis rodo, kad iš Turto banko greito atsakymo nesitikim sulaukti. Dėl vieno buto Kudirkos Naumiestyje laukiam atsakymo jau pusantrų metų“, – aiškino V. Mauza.