Jau praeitą savaitę važiuojantys keliu Šakiai–Lukšiai pastebėjo, kad tvarkomi pakelės želdiniai. Darbai pakelėje neliko nepastebėti ir rajono gyventojų. Šie teiravosi, kas pjauna medžius, kur išvežama mediena, kam sutrukdė šitiek metų žaliavę medžiai. Specialistai tvirtina, kad tuopas pašalinti reikėjo jau seniai dėl jų keliamos grėsmės eismo saugumui.

Medžių kirtimo tema yra labai jautri. Važiuojant nuo Šakių Lukšių link, kairėje kelio pusėje daugelis įpratęs matyti kone kilometrą besidriekiančių aukštų tuopų bei kitų medžių, krūmų juostą. Bet jau praeitą savaitę čia prasidėjo pakelės želdinių tvarkymo darbai – šalinamos tuopos, kertami krūmai.

Dėl pjaunamų šalia kelio augančių medžių sulaukėme ir skambučių su žmonių klausimais, kam užkliuvo medžiai.

Kol vieni pasisako už lapuočių išsaugojimą, kiti tvirtina, kad tokius medžius būtina šalinti, kadangi pučiant stipriam vėjui būdavo pilnas kelias atplyšusių tuopų šakų.

Senbuvių lukšiečių teigimu, minėtos tuopos pakelėje galėjo būti pasodintos maždaug apie 1970-uosius metus tuometinio kolūkio specialistų. Kur šiandien greta kelio plyti ūkininkų laukai, anksčiau buvo įveistas didžiulis sodas, lukšiečių teigimu, norint jam sudaryti užuovėją ir buvo užsodintos tuopos. Kaip pasakojo aštuoniasdešimtmetį peržengusi Ona Eimutienė, anuomet topoliais Lukšiuose buvo apsodinta daugelis vietų.

Prasidėjus pakelės tvarkymo, tuopų šalinimo darbams minėtoje kelio Šakiai–Lukšiai atkarpoje, pirmiausiai akys krypsta į kelininkus. Kadangi kelias Šakiai–Kaunas yra valstybinės reikšmės, situaciją pakomentuoti prašome AB „Kelių priežiūra“ Vilkaviškio kelių tarnybos vadovo Vidmanto Diržiaus.

„Šie medžiai yra ne kelio apsaugos zonoje. Kas už mūsų ribų, tai ne mūsų. O kiek, kokius medžius reikia šalinti, sunku vienareikšmiškai atsakyt, nes aš nežinau medžių būklės. Jeigu jų vidus išpuvęs ir medis griūtų į kelio pusę, pavojus būtų. Medžius turėtų įvertinti arboristas“, – sako  V. Diržius.

Pakelės želdinių juosta ribojasi su žemdirbių laukais, tad, pasiteiravus šiuos laukus dirbančios Lukšių žemės ūkio bendrovės vadovo Kastyčio Krištolaičio, šis atsakė, kad šioje teritorijoje yra tiek bendrovei, tiek privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų.

Aiškiau tapo pasikalbėjus su Lukšių seniūnu Vytautu Andziulevičiumi, kuris atviravo, kad tvarkyti kelio Šakiai–Lukšiai pakelę buvo visų bendras susitarimas ir reikalas, apkalbėtas visuotinio susirinkimo metu, o idėją pasiūlė būtent jis.

„Tie medžiai kėlė pavojų. Idėją tvarkyti pakelę palaikė ir Lukšių žemės ūkio bendrovė bei privatūs asmenys, kurių teritorijoje ir auga medžiai. Jie visi davė sutikimus. Bus šalinami visi topoliai, kurių beveik visų vidus yra išpuvęs, bei invaziniai medžiai, ypač uosialapiai klevai. Liks augti ąžuolai, liepos, beržai, juos stengiamės išsaugoti, – pasakojo Lukšių seniūnas. – Manau, kai viskas susitvarkys, ir vaizdas bus kitoks, nekils pavojaus eismo dalyviams.“

Seniūnas neslėpė, kad medžių pjovimo darbai nelengvi, darbus atliekanti įmonė stengiasi, kad, šalinant tuopas, kuo mažiau išlaužytų ąžuoliukų ir kitų saugotinų medžių.

„Svarstom, kad sutvarkius pakelę bus galima ją lengviau nušienauti, o gal tai bus žingsnis į visų svajojamą dviračių tako Šakiai–Lukšiai atsiradimą, kuris ir galėtų driektis minėta pakele“, – svarstė seniūnas.

Teiraujamės ir miškininkų nuomonės dėl pakelėje augusių tuopų reikšmės. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Simonas Šilingas pirmiausiai pasidžiaugė, kad tvarkomi minėtos pakelės želdiniai.

„Kad tas tuopas reikia išpjauti, jau buvo kalbama ir anksčiau. Tą mintį kėliau ir aš, nes čia augančios tuopos yra ir pavojingos. Manau, po atliktų darbų rezultatas bus tikrai neblogas. Ten daug prižėlę invazinių klevų, kurie, kaip ir tuopos, bus pašalinti. Aš rekomendavau kai kuriuos medžius tik išgenėti, formuoti lajas. Paliks augti ir gluosnius, kuriuos praktiškai irgi reikėtų jau šalinti, – aiškino S. Šilingas. – Tie ąžuoliukai, liepos, kai jiems atsidengs daugiau šviesos, manau, formuosis viršūnes ir vaizdas bus daug geresnis.“

S. Šilingas apgailestavo, kad vis dar neišspręsta pasvirusių tuopų, keliančių pavojų eismo saugumui, problema Mikytuose.

Kaip patikslino savivaldybės  administracijos direktorius Dainius Grincevičius, tuopos yra nesaugotini medžiai ir jiems kirsti savivaldybės leidimų net nereikia.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad tuopos nėra populiarus bei rekomenduojamas sodinti medis, jos po 60–70 metų pradeda kentėti nuo puvinio, tuopa per didesnį vėją lengvai lūžta, krinta šakos. Kita problema – pavasarį, kai tuopos žydi, paskleidžia pūkus, kurie nešioja sėklas, o žmonėms, turintiems kvėpavimo takų alergijų, tai rimtas sveikatos išbandymas. Tiesa, tuopos auga greičiau už kitus medžius, yra nereiklios ir dar garsėja kaip puikūs biologiniai filtrai, ryte ryjantys įvairius miesto teršalus.