Antradienį kraštietis tarybos narys bei susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas savivaldybės posėdžių salėje pristatė nacionalinę pėsčiųjų bei dviračių takų schemą ir apžvelgė mūsų rajono perspektyvas, kurios, kaip niekad, džiuginančios. Panašu, kad seniai laukto dviračių tako Šakiai–Lukšiai galėtume sulaukti jau 2024-aisiais.

Susitikimą pradėjęs M. Tarnauskas pripažino, kad per 30 metų šalyje buvo vykdyta tik epizodiška dviračių infrastruktūros plėtra, o esama infrastruktūra nebuvo inventorizuota, nebuvo nustatyti prioretizavimo kriterijai, tad, ko gero, natūralu, kad ir poreikiai dabar milžiniški. Vien prie valstybinės reikšmės kelių takų poreikis yra 3 tūkst. 800 km, prie vietinės reikšmės kelių – 460 km. Žemėlapyje objektai suskirstyti į trijų lygių prioritetus, vien pirmo prioriteto takų (jungtys su miestais) – 1 tūkst. 510 km.

„Jei 1 km dviračių tako kainuoja apie 300 tūkst. eurų, tai galite įsivaizduoti, kiek reikėtų visą šį poreikį įgyvendinti“, – į finansinę pusę bandė žvilgtelti viceministras ir vėliau atkreipė dėmesį, kad jei šiais metais Kelių priežiūros ir plėtros programą sudaro apie 550 mln. eurų, tai kitiems metams norint įgyvendinti suplanuotus projektus vien dėl pabrangimo lėšų poreikis prie valstybinės reikšmės kelių papildomai yra 95  mln. eurų, prie vietinės reikšmės kelių – apie 48 mln. eurų.

Anot M. Tarnausko, tai milžiniški pinigai, vien biudžeto lėšų visiems projektams nepakaks, reikės ir alternatyvių finansavimo šaltinių, todėl kuriamas ir Darnaus judumo fondas, į kurį, kaip tikimasi, galėtų būti nukreiptos automobilių registracijos mokesčio lėšos.

Visgi labiausiai susitikimo dalyvius nudžiugino ne apskritai pristatomi planai bei darbai, bet viceministro atsivežta žinia, kad dviračių takas Šakiai–Lukšiai yra antras pagal prioritetą visoje šalyje.

„Vienas planavimo etapas baigtas, prasidės kiti dalykai <...>. Ko gero, būtų galima prognozuoti, kad kitais metais galėtume turėti projektavimą, o preliminariai 2024 m. ir dviračių taką, kuriuo jau galėtume važiuoti“, – prognozavo viceministras ir patikslino, kad dviračių tako ilgis numatomas apie 5 km 600 m.

Tiesa, kol kas jokios techninės detalės, kurios domino susitikimo dalyvius (kurioje kelio pusėje, kokia danga ir pan.), dar neaiškios, nes tai tik pirmas žingsnis planavimo procese, vėliau reikės ir dar didesnio savivaldybės įsitraukimo, neaišku ir tai, kiek reikės ir ar apskritai reikės paimti žemės visuomenės poreikiams.

„Iš savo biudžeto tokio projekto nepadarytume niekaip, o dar kai kelio savininkė nėra savivaldybė“, – teigė meras.

Nors ši žinia nudžiugino ir susitikime dalyvavusius dviračių sporto mėgėjus, tačiau pro jų ausis nepraslydo M. Tarnausko įvardyti skaičiai, kad rajone prie valstybinių kelių yra 31–60 km dviračių ir pėsčiųjų takų.

„Ar nesumaišom sąvokos, kas yra dviračių takas ir kas yra trasa?“ – klausė sporto ir laisvalaikio klubo „Vėjas“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas.

Jį papildydamas dviračių sporto entuziastas Audrius Ažukas pridūrė, kad tokie skaičiai neatitinka realybės, nes jis mano, jog realybėje „mes turime arti nulio“ takų.

Neiškentęs meras Edgaras Pilypaitis replikavo: „Yra projektinė dokumentacija. Jeigu tais laikais gudručiai, čia sėdėję, užrašė, kad tai yra dviračių takas ar trasa, tai mes ir pateikiame duomenis pagal popierines inventorizacijas.“

M. Tarnauskas pripažino, kad išties daug kur dviračių ar pėsčiųjų takai net nepanašūs į takus, tačiau turime, ką turime, ir akivaizdu, kad į infrastruktūrą investuoti reikia.

Vicemeras Darius Jakavičius kėlė klausimą, kodėl rekonstruojant kelius tiesiog negalima padaryti šiek tiek platesnės kraštinės juostos.

„Rekonstruoti keliai nuo Gelgaudiškio iki Kidulių, nuo Liepalotų iki Lekėčių. Jeigu kraštinę juostą būtų padarę apie metrą, tai pilnai dviratininkai tilptų“, – svarstė D. Jakavičius, kurio minčiai pritarė ir dviračių sporto atstovai.

„Tai išeitis numeris vienas“, – vertino M. Balčiūnas, pripažinęs, kad užtektų tik užbrėžtos linijos, o metro net nereikėtų, pakanka 80–90 cm, kaip yra kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje.

Beje, trečiadienį nacionalinis dviračių ir infrastruktūros žemėlapis, kuris, kaip patikslino M. Tarnauskas, yra pusantrų metų Susisiekimo ministerijos ir Automobilių kelių direkcijos bendras darbas, pristatytas ir nacionaliniu lygiu. Su juo susipažinti, pasižiūrėti savo gyvenamosios vietovės takus bei prioritetinę eilę gali kiekvienas pilietis. Prioritetai, kaip skelbia ministerija, sudėlioti taip, kad kiekviena savivaldybė turėtų bent po vieną naują pėsčiųjų ir dviračių taką, be to, parengti infrastruktūros plėtros kriterijai, prioretizavimo algoritmas, nustatytos svarbiausios infrastruktūros jungtys ir pan. Į tai ir yra orientuota valstybinės reikšmės keliuose esančios infrastruktūros vystymo idėja. Jį sudarant, kaip ir dirbant toliau, ypač svarbus savivaldybių įsitraukimas, nes ir dabar net ne visos savivaldybės pateikė reikiamus duomenis.

Rajono atveju M. Tarnauskas gyrė glaudų dialogą tarp ministerijos ir savivaldybės administracijos. Svarbu ir tai, anot viceministro, kad savivaldybė prioritetų balų neskirstė keliems objektams, o maksimaliai skyrė būtent dviračių takui Šakiai–Lukšiai. Pavyzdžiui, dviračių takas Bizierių link yra 67-oje vietoje.