Prieš pusmetį šaulio priesaiką davusi Edita Kardauskienė sako, kad nori įgauti daugiau žinių, treniruotis, susiformuoti tinkamus įgūdžius, ir, reikalui esant, ginti savo šalį. A. Kriščiūno nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Rytoj Lietuvos kariuomenės diena. Lietuvos šaulių sąjungos nariai visados buvo paspirtis Lietuvos kariuomenei. Ta proga kalbiname neseniai į Šakių šaulių gretas įsiliejusią šakietę Editą Kardauskienę. Šakių šaulių 405-oji kuopa jai yra vieta, kurioje gali realizuoti save. E. Kardauskienė sako, kad į Šaulių sąjungą ją atvedė noras mokėti ginti savo kraštą.
Patinka karyba
Su E. Kardauskiene pokalbiui susitinkame jos tiesioginėje darbovietėje Šakių seniūnijoje – Edita rūpinasi Šakių miesto gėlynais.
Moteris atvirauja, kad karyba domėjosi nuo paauglystės: žiūrėdavo karinius filmus, su kiemo draugais ir „karą“ žaisdavo. Lankė dziudo imtynių užsiėmimus.
„Prisimenu, kai baigusi vidurinę mokyklą Gelgaudiškyje mamai pasakiau, kad noriu tapti kare... Mama net už galvos susiėmė ir sakė – vaikeli, nejuokauk, – šiandien prisimena Edita. – Tačiau traukė ir menai. Todėl vėliau mokiausi floristikos, dar vėliau įgijau kraštotvarkos želdynų ir jų dizaino specialybę.“
Pašnekovė prisimena, kad susipažinusi su vyru Juliumi vis tiek siekė tapti pareigūne, tačiau policininko kelią pasirinko jos vyras, o Edita tapo mama, su vyru užaugino sūnų Augustą ir dukrą Agnę. Teiraujamės, kada pačios žvilgsnis pakrypo Šaulių sąjungos link. Pasak Editos, pirmiausiai jaunąja šaule tapo dukra Agnė.
„Neslėpsiu. Ukrainos įvykiai mane taip sukrėtė, manau, tai ir buvo priežastis tapti šaule. Taip ir užpildžiau prašymą“, – pasakoja Edita.
Anot jos, tolimesnė procedūra yra dokumentų tvarkymas, o šaulių rengimas pradedamas Baziniu šaulio įgūdžių kursu. Kurso metu mokomasi karybos, karinės topografijos, šaudybos, rikiuotės, išgyvenimo gamtoje pagrindų. Susipažįstama su organizacijos veikla, vertybėmis.
Pašnekovė pripažįsta, kad jautriausias prisiminimas iš veiklos Šaulių sąjungoje – priesaika, kurią ji davė balandžio 30 d. LDK Vytenio batalione Marijampolėje.
„Priesaika – išties svarbus momentas. Mane ji dar labiau pakylėjo. Supratau, kad čia galima puikiai save realizuoti įvairiose srityse, išmokti naujų dalykų, dalytis savo patirtimi ir, be abejo, realiai išmėginti, kas yra ta karyba“, – sako šaulė Edita.
Šiuo metu E. Kardauskienė bebaigianti Bazinį šaulio įgūdžių kursą, kuris tęsiasi tris mėnesius.
„Išlaikiau ginklo valdymo testą, šeštadienį dalyvavau šaudymo pratybose. Kurso metu sunkiausia turbūt buvo topografijos teorija. Dalyvaujant taktinėse pratybose miškuos supratau, kad reikia kiek geresnio fizinio pasirengimo. Pasijutau, kad man jau ne dvidešimt... – šypsosi Edita. – Žinoma, išgyvenimo įgūdžiai, medicinos pagrindai tikrai pravers. Supratau, kad šitas kursas man kaip pasibandymas, kad tikrai galiu ir noriu būti šaule.“
Per nepilnus metus Šaulių organizacijoje, pasak E. Kardauskienės, ji dalyvavo ne viename žygyje: Valkų kalvų mūšio minėjime, Knygnešių žygyje Kiduliuose, Editą galima pamatyti su kolegomis šauliais valstybinių švenčių bei renginių metu. Šaulius galima pažinti iš uniformų, kurią dėvėti, anot pašnekovės, yra pareiga ir garbė. Savaime suprantama, sako E. Kardauskienė, kad uniforma įpareigoja, disciplinuoja.
E. Kardauskienė sako, kad šaulių gretose save gali atrasti atėjęs bet kuriuo gyvenimo momentu: būdamas dar vaikas ar jau suaugęs.
„Be abejo, tapus šaule pasikeitė mano gyvenimas. Galiu teigti, kad būdama šaule taip išreiškiu patriotizmą. Kai šiandien Ukrainoje vyksta karas, pagalvoju: o kas, jeigu karas prasidėtų ir Lietuvoje. Šiandien galiu tvirtai pasakyti net neabejodama – ginčiau savo šalį, kadangi noriu prisidėti prie savo šalies gynimo, o ne sėdėti namie ir laukti...“ – sako Edita.
Iš pokalbio su Edita suprantame, kad tapus šaule jai nekyla klausimų, ką veikti. Tačiau ji visuomet randa laiko užsiimti ir joga.
Pokalbio pabaigoje užduodame gana tradicinį klausimą – ką Editai reiškia Tėvynė?
„Lietuva – tai mano namai, gimtinė, šeima. Lietuva tokia jauki... Kai dalyvavau pratybose Kazlų Rūdos miškuose, tik tuomet pastebėjau, kokie jie gražūs. Tas pušų kvapas... Todėl, manau, ir reikia Tėvynę puoselėti, saugoti“, – tokiomis mintimis pokalbį užbaigia E. Kardauskienė.
405-oji kuopa
Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuviškąją žemę, švieskis ir šviesk, stiprink valią ir kūną, būk drausmingas ir mandagus, gerbk ginklą, būk tiesus ir teisingas, tesėk žodį, būk budrus, saugok valstybės turtą, brangink šaulio vardą ir Lietuvos garbę – tai dešimt įsakymų, kuriais savo veikloje ir kasdienybėje vadovaujasi Šaulių sąjungos nariai.
Kokiomis mintimis pasitinka Lietuvos kariuomenės dieną, teiraujamės ir Šakių šaulių 405-osios kuopos vado kap. Sauliaus Venskaičio. Jis pasakojo, kad Šakiuose susibūrė nemažas aktyvių šaulių branduolys, kuris dalyvauja įvairiuose mokymuose, seminaruose, kartu su Lietuvos kariuomene ir KASP didelėse ir vietinėse pratybose ir ten nelieka nepastebėti.
„Savo gretose turime instruktorius, kurie padeda apmokyti naujai įstojusius šaulius. Kaip, pavyzdžiui, pratybos Alytuje ar Kaišiadoryse, kur dalyvavo per 400 karių, šaulių ir savanorių. Į pratybas buvo įtraukti ugniagesiai, policijos pareigūnai ir savivaldybių atstovai, pratybas organizavo šauliai. Ateinančiais metais planuojamos didelės pratybos ir mūsų apskrityje, ar jos pavyks, parodys laikas“, – pasakojo S. Venskaitis.
Anot jo, šauliai aktyviai prisideda ukrainiečių sutikimo ir parėmimo klausimais tiek Lietuvoje, tiek paramą siunčiant į Ukrainą.
„Norėčiau paminėti Raimondą Pašiūną, kuris ne tik prisideda prie paramos ukrainiečiams savo asmeninėmis lėšomis, bet ir apgyvendino didelę ukrainiečių šeimą savo sodyboje. Nepamirštame ir partizanų kapų bei valstybinių švenčių. Turime keletą jaunųjų šaulių būrelių, kurie niekuo neatsilieka nuo mūsų dalyvaudami įvairiose stovyklose net už Lietuvos ribų ir ten pasirodantys puikiai. Ačiū būrelių vadovams už kantrybę ir patriotizmą dalyvaujant įvairiuose žygiuose ir mokant mūsų jaunimą. Yra sakoma, kad geriausias būdas išvengti karo – būti jam pasirengus“, – sako S. Venskaitis.
Moteris atvirauja, kad karyba domėjosi nuo paauglystės: žiūrėdavo karinius filmus, su kiemo draugais ir „karą“ žaisdavo. Lankė dziudo imtynių užsiėmimus.
„Prisimenu, kai baigusi vidurinę mokyklą Gelgaudiškyje mamai pasakiau, kad noriu tapti kare... Mama net už galvos susiėmė ir sakė – vaikeli, nejuokauk, – šiandien prisimena Edita. – Tačiau traukė ir menai. Todėl vėliau mokiausi floristikos, dar vėliau įgijau kraštotvarkos želdynų ir jų dizaino specialybę.“
Pašnekovė prisimena, kad susipažinusi su vyru Juliumi vis tiek siekė tapti pareigūne, tačiau policininko kelią pasirinko jos vyras, o Edita tapo mama, su vyru užaugino sūnų Augustą ir dukrą Agnę. Teiraujamės, kada pačios žvilgsnis pakrypo Šaulių sąjungos link. Pasak Editos, pirmiausiai jaunąja šaule tapo dukra Agnė.
„Neslėpsiu. Ukrainos įvykiai mane taip sukrėtė, manau, tai ir buvo priežastis tapti šaule. Taip ir užpildžiau prašymą“, – pasakoja Edita.
Anot jos, tolimesnė procedūra yra dokumentų tvarkymas, o šaulių rengimas pradedamas Baziniu šaulio įgūdžių kursu. Kurso metu mokomasi karybos, karinės topografijos, šaudybos, rikiuotės, išgyvenimo gamtoje pagrindų. Susipažįstama su organizacijos veikla, vertybėmis.
Pašnekovė pripažįsta, kad jautriausias prisiminimas iš veiklos Šaulių sąjungoje – priesaika, kurią ji davė balandžio 30 d. LDK Vytenio batalione Marijampolėje.
„Priesaika – išties svarbus momentas. Mane ji dar labiau pakylėjo. Supratau, kad čia galima puikiai save realizuoti įvairiose srityse, išmokti naujų dalykų, dalytis savo patirtimi ir, be abejo, realiai išmėginti, kas yra ta karyba“, – sako šaulė Edita.
Šiuo metu E. Kardauskienė bebaigianti Bazinį šaulio įgūdžių kursą, kuris tęsiasi tris mėnesius.
„Išlaikiau ginklo valdymo testą, šeštadienį dalyvavau šaudymo pratybose. Kurso metu sunkiausia turbūt buvo topografijos teorija. Dalyvaujant taktinėse pratybose miškuos supratau, kad reikia kiek geresnio fizinio pasirengimo. Pasijutau, kad man jau ne dvidešimt... – šypsosi Edita. – Žinoma, išgyvenimo įgūdžiai, medicinos pagrindai tikrai pravers. Supratau, kad šitas kursas man kaip pasibandymas, kad tikrai galiu ir noriu būti šaule.“
Per nepilnus metus Šaulių organizacijoje, pasak E. Kardauskienės, ji dalyvavo ne viename žygyje: Valkų kalvų mūšio minėjime, Knygnešių žygyje Kiduliuose, Editą galima pamatyti su kolegomis šauliais valstybinių švenčių bei renginių metu. Šaulius galima pažinti iš uniformų, kurią dėvėti, anot pašnekovės, yra pareiga ir garbė. Savaime suprantama, sako E. Kardauskienė, kad uniforma įpareigoja, disciplinuoja.
E. Kardauskienė sako, kad šaulių gretose save gali atrasti atėjęs bet kuriuo gyvenimo momentu: būdamas dar vaikas ar jau suaugęs.
„Be abejo, tapus šaule pasikeitė mano gyvenimas. Galiu teigti, kad būdama šaule taip išreiškiu patriotizmą. Kai šiandien Ukrainoje vyksta karas, pagalvoju: o kas, jeigu karas prasidėtų ir Lietuvoje. Šiandien galiu tvirtai pasakyti net neabejodama – ginčiau savo šalį, kadangi noriu prisidėti prie savo šalies gynimo, o ne sėdėti namie ir laukti...“ – sako Edita.
Iš pokalbio su Edita suprantame, kad tapus šaule jai nekyla klausimų, ką veikti. Tačiau ji visuomet randa laiko užsiimti ir joga.
Pokalbio pabaigoje užduodame gana tradicinį klausimą – ką Editai reiškia Tėvynė?
„Lietuva – tai mano namai, gimtinė, šeima. Lietuva tokia jauki... Kai dalyvavau pratybose Kazlų Rūdos miškuose, tik tuomet pastebėjau, kokie jie gražūs. Tas pušų kvapas... Todėl, manau, ir reikia Tėvynę puoselėti, saugoti“, – tokiomis mintimis pokalbį užbaigia E. Kardauskienė.
405-oji kuopa
Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuviškąją žemę, švieskis ir šviesk, stiprink valią ir kūną, būk drausmingas ir mandagus, gerbk ginklą, būk tiesus ir teisingas, tesėk žodį, būk budrus, saugok valstybės turtą, brangink šaulio vardą ir Lietuvos garbę – tai dešimt įsakymų, kuriais savo veikloje ir kasdienybėje vadovaujasi Šaulių sąjungos nariai.
Kokiomis mintimis pasitinka Lietuvos kariuomenės dieną, teiraujamės ir Šakių šaulių 405-osios kuopos vado kap. Sauliaus Venskaičio. Jis pasakojo, kad Šakiuose susibūrė nemažas aktyvių šaulių branduolys, kuris dalyvauja įvairiuose mokymuose, seminaruose, kartu su Lietuvos kariuomene ir KASP didelėse ir vietinėse pratybose ir ten nelieka nepastebėti.
„Savo gretose turime instruktorius, kurie padeda apmokyti naujai įstojusius šaulius. Kaip, pavyzdžiui, pratybos Alytuje ar Kaišiadoryse, kur dalyvavo per 400 karių, šaulių ir savanorių. Į pratybas buvo įtraukti ugniagesiai, policijos pareigūnai ir savivaldybių atstovai, pratybas organizavo šauliai. Ateinančiais metais planuojamos didelės pratybos ir mūsų apskrityje, ar jos pavyks, parodys laikas“, – pasakojo S. Venskaitis.
Anot jo, šauliai aktyviai prisideda ukrainiečių sutikimo ir parėmimo klausimais tiek Lietuvoje, tiek paramą siunčiant į Ukrainą.
„Norėčiau paminėti Raimondą Pašiūną, kuris ne tik prisideda prie paramos ukrainiečiams savo asmeninėmis lėšomis, bet ir apgyvendino didelę ukrainiečių šeimą savo sodyboje. Nepamirštame ir partizanų kapų bei valstybinių švenčių. Turime keletą jaunųjų šaulių būrelių, kurie niekuo neatsilieka nuo mūsų dalyvaudami įvairiose stovyklose net už Lietuvos ribų ir ten pasirodantys puikiai. Ačiū būrelių vadovams už kantrybę ir patriotizmą dalyvaujant įvairiuose žygiuose ir mokant mūsų jaunimą. Yra sakoma, kad geriausias būdas išvengti karo – būti jam pasirengus“, – sako S. Venskaitis.