Būsimo Suvalkijos nacionalinio parko teritorijoje ūkininkaujantys žemdirbiai sunerimę. Jiems kyla klausimų ir dėl parko ribų, ir dėl to, kokie ūkinės veiklos ribojimai bei reikalavimai laukia. Ūkininkų vardu viename iš susitikimų kalbėjusi Irma Bartkutė žada oficialiu raštu kreiptis į Aplinkos ministeriją. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Aplinkos ministerija mėgina gaivinti Suvalkijos nacionalinio parko kūrimo idėją, kuri pirmą kartą buvo iškelta kone prieš dvidešimtmetį. Į planuojamą parko teritoriją patektų ir mūsų rajono kaimai ir miesteliai (Kudirkos Naumiesčio ir Sintautų seniūnijos). Kol kas didelėje nežinioje yra būsimo parko teritorijoje ūkininkaujantys žemdirbiai. Jau yra parengtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl parko steigimo.
Žada tartis
Kaip pranešime spaudai teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Suvalkija nusipelno turėti savo nacionalinį parką: „Planavimą pradėsime dar šiemet, o ne vėliau kaip 2024 m. po viso mokslinio pagrindimo ir gyventojų įtraukimo jį įsteigsime.“
Dar spalio mėnesį Aplinkos ministerija registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo būtų įteisinamas Suvalkijos nacionalinio parko steigimas – t. y. suteikta galimybė rengti parko planavimo schemą: ribų ir tvarkymo planus.
Kaip teigiama projekto lydraštyje, planuojama parko teritorija apimtų Vištyčio regioninį parką, keletą valstybinių draustinių ir buveinių apsaugai svarbių ir kitų šiuo metu saugomų teritorijų statuso neturinčių Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono vertingiausių gamtinių ir kultūrinių teritorijų, objektų. Parko teritoriją galėtų sudaryti trys atskiros teritorijos. Viena iš jų – Šiaurinė dalis, kuri apimtų Šešupės slėnį nuo Pilviškių iki Panovių, Kudirkos Naumiestį su jo apylinkėmis Vilkaviškio ir Šakių r. savivaldybių ribose, kur jau yra Šešupės kraštovaizdžio, Novos ir Aukspirtos valstybiniai hidrografiniai draustiniai, buveinių apsaugai svarbios teritorijos, skirtos išsaugoti aliuvines ir šienaujamas mezofitų pievas, skroblynus, griovų ir šlaitų miškus. Atskiromis nedidelio ploto parko dalimis galėtų būti Jono Jablonskio ir Vinco Kudirkos tėviškės. Bendras nacionalinio parko plotas, remiantis prieš 15 metų parengto projekto siūlomomis ribomis, siektų 31,4 tūkst. ha (5 tūkst. 612 ha mūsų rajone).
Aplinkos viceministro Dano Augučio tikinimu, nacionalinio parko statusas Suvalkijai suteiktų daugiau galimybių pritraukti šalies ir užsienio fondų lėšų šiai teritorijai vystyti, vietos gyventojams atsirastų naujos galimybės švarioje gamtinėje aplinkoje plėtoti ekonomiškai naudingą veiklą. Jie galėtų teikti įvairesnes turizmo, lankytojų aptarnavimo paslaugas, gauti paramą ekologiniam ūkininkavimui, agrarinės aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti, atkurti, kurti, propaguoti tradicinius verslus ir ekologinę gyvenseną, užtikrinančią tvarią, darnią šios teritorijos plėtrą.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjo Eduardo Vaitkevičiaus, galutinės parko ribos paaiškėtų planavimo proceso metu ir po viešų svarstymų (tikimasi 2023 m. viduryje ar antroje pusėje).
„Planavimo schemos rengėjai vyks į savivaldybes, seniūnijas, organizuos viešus svarstymus dėl to, kokios galėtų būti šios naujos saugomos teritorijos ribos, kokias vertybes reikėtų išsaugoti ir kaip jas racionaliai naudoti, kokios naudos ar realių galimybių galėtų turėti žemių savininkai, bus atsakoma į klausimus, su vietos šeimininkais bus kartu ieškoma subalansuotų sprendimų“,– atsakyme redakcijai teigia E. Vaitkevičius.
Pastabų neturi
Dėl numatomo Suvalkijos nacionalinio parko steigimo Aplinkos ministerijai raštą yra pateikusi ir Šakių savivaldybė, kuriame teigiama, jog „Šakių rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl steigiamo Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) rengimo pradžios ir planavimo tikslų“ projektą, informuoja, kad pastabų ir pasiūlymų nutarimo projektui neturi“.
„Šiuo metu yra tik pati proceso pradžia – pradėti ar nepradėti parko steigimą. Apie kažkokius sprendinius kalbėti anksti. Savivaldybė pateikė raštą, jog neprieštarauja, kad toks procesas būtų pradėtas, – bandė paaiškinti savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis. – Dar viskas laukia priešakyje. Turės būti derinama ir su žemių savininkais.“
Nuomonę dėl parko įsteigimo išsakė ir savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė. Ji, žvelgdama į planuojamo parko ribas, neslėpė nuostabos: „Sintautuose palei tvenkinį nubrėžtas toks siauras ruoželis numatomų parko ribų, daugiausiai apima Turčinus – paimta visas plotas dirbamos žemės. Tegul susiaurina tas ribas, lai palieka tą teritoriją labiau pagal upelius, tvenkinius. Jau turim rajone „Natura 2000“ teritorijų su tam tikrais reikalavimais.“
Įsteigus Suvalkijos nacionalinį parką, Kudirkos Naumiestis taip pat visas patektų į parko teritoriją Miesto seniūnas Edvardas Belevičius teigė, jog apie parko steigimą žino tik iš gandų.
„Tačiau oficialiai jokios informacijos niekas neteikė. Kalbėt visi kalbam. Ir taip didžioji miesto teritorijos dalis jau yra saugoma kaip urbanistikos paminklas. Jei saugomomis teritorijomis bus paskelbti ir ūkininkų laukai, besidriekiantys per seniūniją, tai, manau, atsiras jiems tik papildomi rūpesčiai, įvairūs ribojimai“, – sakė E. Belevičius.
Didelėje nežinioje
„Daug klausimų kyla dėl šio parko steigimo. Vykdant agrosektoriuje veiklą, kaip paveiks, kokie apribojimai laukia Nacionaliniame parke? Konkrečiai mūsų gyvenvietė patenka į šio parko teritoriją, dirbami laukai visų kaimyninių ūkių. Autentiškumo ir paveldo čia nėra, namai statyti sovietmečiu, dirbtinis vandens telkinys, mažas upelis Penta, miškeliai. Dirbami laukai kelių kartų“, – mintimis dalinasi Irma Bartkutė, kurios šeimos ūkis patenka į būsimo parko teritoriją.
Sintautų seniūnijoje ūkininkaujančio Igno Duobos teigimu, į įsteigto parko teritoriją patektų apie 70 ha jo dirbamos žemės bei gamybiniai pastatai, esantys prie Sintautų ežero. Vyriškis viliasi, kad visgi parkas nebus steigiamas.
„Girdėjau, kad kitais metais bus vieši svarstymai, tariamasi ir su ūkininkais. Bet jeigu jau kažkas daroma nepaisant visuomenės nuomonės ir sprendimai bus priimti už akių – bus labai negražu, – svarstė ūkininkas. – Dabar nežinom, nei kokie ūkinės veiklos apribojimai, draudimai bus įvesti. Man tas parkas toks gąsdinantis baubas kol kas. Jei aš ateityje negalėsiu kokio grūdų bokšto pasistatyti...“
Anot ūkininko, jis nesupranta, kodėl Sintautus norima įtraukti į saugomų teritorijų plotą.
„Čia tik viso miestelio kanalizacijos bėgančios, yra lentpjūvė ir brūzgynai. Čia jokio žvėries nėra, vien gyvenamieji namai. Kokių čia dar reikia draustinių steigti, kodėl tas parkas turėtų atsirasti?“ – stebėjosi I. Duoba pridurdamas, jog tiek Sintautų, tiek Totorviečių tvenkiniai yra dirbtiniai, o Pentos vaga kelis kartus yra keista, tad nieko natūralaus čia nėra. V. Duoba nesupranta, kam į numatomas parko ribas yra įtraukiami dirbamos žemės plotai.
„Įtraukta į parko ribas teritorija apie Turčinus ir Totorviečius, čia vien melioruoti žemės plotai. Žmonės europinius projektus darėsi, kad susitvarkytų melioraciją. Sintautuose šiuo metu grioviai už europinius tvarkomi. Iš vienos kišenės ima, kad tvarkytų, dabar iš kitos kišenės ims“, – svarstė pašnekovas.
Įsteigus Suvalkijos nacionalinį parką bendras Lietuvos saugomų teritorijų plotas padidėtų 0,48 proc. ir Lietuvoje būtų 18,61 proc. saugomų teritorijų. Vyriausybė yra numačiusi iki 2024 m. saugomų teritorijų plotą padidinti iki 20 proc., o ketvirtadalis jų turėtų tapti griežtai saugomomis. Europos Sąjungos (ES) žaliasis kursas numato, kad iki 2030 m. visose ES šalyse saugomų teritorijų plotas turėtų pasiekti 30 proc., iš jų griežtai saugomų – 10 proc.
Dar spalio mėnesį Aplinkos ministerija registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo būtų įteisinamas Suvalkijos nacionalinio parko steigimas – t. y. suteikta galimybė rengti parko planavimo schemą: ribų ir tvarkymo planus.
Kaip teigiama projekto lydraštyje, planuojama parko teritorija apimtų Vištyčio regioninį parką, keletą valstybinių draustinių ir buveinių apsaugai svarbių ir kitų šiuo metu saugomų teritorijų statuso neturinčių Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono vertingiausių gamtinių ir kultūrinių teritorijų, objektų. Parko teritoriją galėtų sudaryti trys atskiros teritorijos. Viena iš jų – Šiaurinė dalis, kuri apimtų Šešupės slėnį nuo Pilviškių iki Panovių, Kudirkos Naumiestį su jo apylinkėmis Vilkaviškio ir Šakių r. savivaldybių ribose, kur jau yra Šešupės kraštovaizdžio, Novos ir Aukspirtos valstybiniai hidrografiniai draustiniai, buveinių apsaugai svarbios teritorijos, skirtos išsaugoti aliuvines ir šienaujamas mezofitų pievas, skroblynus, griovų ir šlaitų miškus. Atskiromis nedidelio ploto parko dalimis galėtų būti Jono Jablonskio ir Vinco Kudirkos tėviškės. Bendras nacionalinio parko plotas, remiantis prieš 15 metų parengto projekto siūlomomis ribomis, siektų 31,4 tūkst. ha (5 tūkst. 612 ha mūsų rajone).
Aplinkos viceministro Dano Augučio tikinimu, nacionalinio parko statusas Suvalkijai suteiktų daugiau galimybių pritraukti šalies ir užsienio fondų lėšų šiai teritorijai vystyti, vietos gyventojams atsirastų naujos galimybės švarioje gamtinėje aplinkoje plėtoti ekonomiškai naudingą veiklą. Jie galėtų teikti įvairesnes turizmo, lankytojų aptarnavimo paslaugas, gauti paramą ekologiniam ūkininkavimui, agrarinės aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti, atkurti, kurti, propaguoti tradicinius verslus ir ekologinę gyvenseną, užtikrinančią tvarią, darnią šios teritorijos plėtrą.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjo Eduardo Vaitkevičiaus, galutinės parko ribos paaiškėtų planavimo proceso metu ir po viešų svarstymų (tikimasi 2023 m. viduryje ar antroje pusėje).
„Planavimo schemos rengėjai vyks į savivaldybes, seniūnijas, organizuos viešus svarstymus dėl to, kokios galėtų būti šios naujos saugomos teritorijos ribos, kokias vertybes reikėtų išsaugoti ir kaip jas racionaliai naudoti, kokios naudos ar realių galimybių galėtų turėti žemių savininkai, bus atsakoma į klausimus, su vietos šeimininkais bus kartu ieškoma subalansuotų sprendimų“,– atsakyme redakcijai teigia E. Vaitkevičius.
Pastabų neturi
Dėl numatomo Suvalkijos nacionalinio parko steigimo Aplinkos ministerijai raštą yra pateikusi ir Šakių savivaldybė, kuriame teigiama, jog „Šakių rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl steigiamo Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) rengimo pradžios ir planavimo tikslų“ projektą, informuoja, kad pastabų ir pasiūlymų nutarimo projektui neturi“.
„Šiuo metu yra tik pati proceso pradžia – pradėti ar nepradėti parko steigimą. Apie kažkokius sprendinius kalbėti anksti. Savivaldybė pateikė raštą, jog neprieštarauja, kad toks procesas būtų pradėtas, – bandė paaiškinti savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis. – Dar viskas laukia priešakyje. Turės būti derinama ir su žemių savininkais.“
Nuomonę dėl parko įsteigimo išsakė ir savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė. Ji, žvelgdama į planuojamo parko ribas, neslėpė nuostabos: „Sintautuose palei tvenkinį nubrėžtas toks siauras ruoželis numatomų parko ribų, daugiausiai apima Turčinus – paimta visas plotas dirbamos žemės. Tegul susiaurina tas ribas, lai palieka tą teritoriją labiau pagal upelius, tvenkinius. Jau turim rajone „Natura 2000“ teritorijų su tam tikrais reikalavimais.“
Įsteigus Suvalkijos nacionalinį parką, Kudirkos Naumiestis taip pat visas patektų į parko teritoriją Miesto seniūnas Edvardas Belevičius teigė, jog apie parko steigimą žino tik iš gandų.
„Tačiau oficialiai jokios informacijos niekas neteikė. Kalbėt visi kalbam. Ir taip didžioji miesto teritorijos dalis jau yra saugoma kaip urbanistikos paminklas. Jei saugomomis teritorijomis bus paskelbti ir ūkininkų laukai, besidriekiantys per seniūniją, tai, manau, atsiras jiems tik papildomi rūpesčiai, įvairūs ribojimai“, – sakė E. Belevičius.
Didelėje nežinioje
„Daug klausimų kyla dėl šio parko steigimo. Vykdant agrosektoriuje veiklą, kaip paveiks, kokie apribojimai laukia Nacionaliniame parke? Konkrečiai mūsų gyvenvietė patenka į šio parko teritoriją, dirbami laukai visų kaimyninių ūkių. Autentiškumo ir paveldo čia nėra, namai statyti sovietmečiu, dirbtinis vandens telkinys, mažas upelis Penta, miškeliai. Dirbami laukai kelių kartų“, – mintimis dalinasi Irma Bartkutė, kurios šeimos ūkis patenka į būsimo parko teritoriją.
Sintautų seniūnijoje ūkininkaujančio Igno Duobos teigimu, į įsteigto parko teritoriją patektų apie 70 ha jo dirbamos žemės bei gamybiniai pastatai, esantys prie Sintautų ežero. Vyriškis viliasi, kad visgi parkas nebus steigiamas.
„Girdėjau, kad kitais metais bus vieši svarstymai, tariamasi ir su ūkininkais. Bet jeigu jau kažkas daroma nepaisant visuomenės nuomonės ir sprendimai bus priimti už akių – bus labai negražu, – svarstė ūkininkas. – Dabar nežinom, nei kokie ūkinės veiklos apribojimai, draudimai bus įvesti. Man tas parkas toks gąsdinantis baubas kol kas. Jei aš ateityje negalėsiu kokio grūdų bokšto pasistatyti...“
Anot ūkininko, jis nesupranta, kodėl Sintautus norima įtraukti į saugomų teritorijų plotą.
„Čia tik viso miestelio kanalizacijos bėgančios, yra lentpjūvė ir brūzgynai. Čia jokio žvėries nėra, vien gyvenamieji namai. Kokių čia dar reikia draustinių steigti, kodėl tas parkas turėtų atsirasti?“ – stebėjosi I. Duoba pridurdamas, jog tiek Sintautų, tiek Totorviečių tvenkiniai yra dirbtiniai, o Pentos vaga kelis kartus yra keista, tad nieko natūralaus čia nėra. V. Duoba nesupranta, kam į numatomas parko ribas yra įtraukiami dirbamos žemės plotai.
„Įtraukta į parko ribas teritorija apie Turčinus ir Totorviečius, čia vien melioruoti žemės plotai. Žmonės europinius projektus darėsi, kad susitvarkytų melioraciją. Sintautuose šiuo metu grioviai už europinius tvarkomi. Iš vienos kišenės ima, kad tvarkytų, dabar iš kitos kišenės ims“, – svarstė pašnekovas.
Įsteigus Suvalkijos nacionalinį parką bendras Lietuvos saugomų teritorijų plotas padidėtų 0,48 proc. ir Lietuvoje būtų 18,61 proc. saugomų teritorijų. Vyriausybė yra numačiusi iki 2024 m. saugomų teritorijų plotą padidinti iki 20 proc., o ketvirtadalis jų turėtų tapti griežtai saugomomis. Europos Sąjungos (ES) žaliasis kursas numato, kad iki 2030 m. visose ES šalyse saugomų teritorijų plotas turėtų pasiekti 30 proc., iš jų griežtai saugomų – 10 proc.
Dalė iš Griškabūdžio:
