Savivaldybės Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė seniūnų pasitarimo metu pristatė biudžeto dalį, kuri aktualiausia ir labiausiai liečia seniūnus bei seniūnijas.

Vedėja iškart atkreipė dėmesį, kad biudžetas apimtimi tikrai didės, vien gyventojų pajamų mokesčio planas, planuojama, bus daugiau kaip 3 mln. didesnis. Ir pats biudžetas šiais metais bus tvirtinamas mėnesiu anksčiau nei įprastai, dar sausį, tad jau artimiausiu metu bus viešinamas ir teikiamas susipažinimui.

Pristatydama tą biudžeto dalį, kuri labiausiai liečia seniūnijas, E. Grigaitienė pažymėjo, kad seniūnams aktualiausios programos yra ūkio veiklos ir aplinkotvarka. Pagal dabar paskaičiuotą variantą, lėšos šiai programai didėja 555 tūkst. eurų, bet didėjo minimali alga dirbantiems pagal darbo sutartis, padidinti ir pastoviosios dalies koeficientai, tad per visas seniūnijas mokos fondas didėja 192 tūkst. eurų.

Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrai lėšos padidintos 10 proc., iki 429 tūkst. Taip pat lėšos, kaip ir kasmet, paskirstytos pagal patikslintą kelių ir gatvių ilgį – numatyta 423,5 tūkst. eurų.

E. Grigaitienė informavo, kad seniūnai papildomų prašymų pateikė už 110 tūkst. eurų, bet pridūrė: „Nesakome ne, bet kur neišvengiamybė, ko gero, biudžete bus planuojama iš karto, o šiaip administracijos direktoriaus rezerve bandysime maksimaliai sukaupti lėšas, kad galėtume vykdyti. Apie papildomus seniūnų prašymus pasikalbėsime ir administracijoje, pasvarstysime atskirai.“

Pavyzdžiui, Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius administracinio pastato šiltinimui prašo beveik 41 tūkst. eurų, Kidulių seniūnija 20 tūkst. eurų norėtų seniūnijos pastato stogo keitimui, Sudargo seniūnija skaičiuoja, kad administracinio pastato šiltinimui reikėtų kiek daugiau nei 24 tūkst. eurų, štai Kudirkos Naumiesčio seniūnija 10 tūkst. eurų norėtų kabinetų remontui, tiek pat antro seniūnijos pastato aukšto remontui prašo ir Sintautų seniūnas Kęstutis Birbilas. Tačiau tiek E. Grigaitienė, tiek administracijos direktorius Dainius Grincevičius pripažino, kad jeigu reikėtų rinktis, kam skirti pirmiausiai, tai prioritetų viršūnėje būtų Gelgaudiškis, kur seniūnijos pastatas, D. Grincevičiaus žodžiais, kiauras iš visų pusių ir tiesiog šildoma žemė. Ne iš aplinkotvarkos, bet iš kitos programos Sudargo seniūnija nori įsigyti technikos piliakalnių tvarkymui.

„Prašome dėl Bevardžio piliakalnio laiptų, pavėsinės stogo remonto. Nepavyko gauti sąmatos, bet laiptai tikrai nesaugūs, pavasarį reikia tvarkyti“, – kalbėjo seniūnė Rita Grigaitienė.

Seniūnams svarbi ir užimtumo programa, kur lėšos iš valstybės biudžeto kasmet mažėjančios. Jeigu pernai buvo skirta 147 tūkst., tai šiemet – 75 tūkst. 400 eurų.

„Jei norėtume išlaikyti, kiek praėjusiais metais ir tam pačiam lygmeny, ir tiek darbuotojų (29 darbuotojai) per visas seniūnijas šešis mėnesius, tai papildomai iš biudžeto reikėtų skirti 82,5 tūkst. Manau, tai svarbūs pinigai. Dabar skaičiuotume, kad skiriame tai programai, tuomet matysime, kas lieka kitoms priemonėms, nes pirmiausiai reikia užtikrinti nenutrūkstamą veiklą“, – kalbėjo E. Grigaitienė.

Pajuokauta, kad Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius papildomų lėšų negalės prašyti bent dešimt metų, nes prie dabar įgyvendinamo miestelio tvarkymo projekto galimai gali tekti prisėdėti per 500 tūkst. eurų.

Kalbant apie kitus darbinius reikalus, Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis kėlė klausimą dėl miško urėdijos kelių valymo, ypač tada, kai pasninga.

„Tais keliais važinėja mūsų, mokyklos autobusiukai ir praktiškai neina važiuot <...>. Miškuose žmonės praktiškai atskirti. Mums gaunasi papildomos išlaidos, bet važiuojame, valome, nes skambina žmonės, urėdija pasako, kad mes ten nedirbam, kreipkitės į seniūną. Bet tie keliai nei greideriuojami, nei tvarkomi“, – sakė R. Krikštolaitis ir atkreipė dėmesį, kad seniūnijoje vienas iš urėdijos keliukų negreideriuotas trejus metus, nors duobė ant duobės.

Tad svarstyta, kad galbūt į urėdiją kreiptis raštu, nes kad problema aktuali, pripažino ir kiti seniūnai.