Lietuvos galią simbolizuojantiems kraštiečiams – Prezidento komandos dėmesys

sedbariene barzdiene
Pasak kanclerės Agilos Barzdienės (dešinėje), platforma „Lietuvos galia“  buvo sumanyta tam, kad su tokiomis įstaigomis kaip „Namai visiems“ galėtų susipažinti ir iš jų veiklos įkvėpimo pasisemti kuo daugiau tautiečių. Įstaigos vadovė Giedrė Šedbarienė džiaugėsi, kad darbai nelieka nepastebėti, neįvertinti. D. Pavalkio nuotr.

Kiek daugiau nei metus laiko gyvuojantis prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas projektas „Lietuvos galia“ jau subūrė daugiau nei 200 įvairią visuomeninę veiklą vykdančių asmenų ir organizacijų, tarp kurių ir VšĮ „Namai visiems“. Kasdieniuose darbuose besisukantis labdaros valgyklos kolektyvas trečiadienį sulaukė neįprastų svečių – susipažinti su Giedrės ir Juliaus Šedbarų daugiau nei dešimtmetį vykdoma kilnia misija čia užsuko prezidentūros atstovės – kanclerė Agila Barzdienė, jos komandos narė Gintautė Valūnė bei projekto „Lietuvos galia“ vadovė Austė Černiauskaitė.

Pasak kanclerės, projekto idėja gimė labai natūraliai. Bendraudamas su bendruomenėmis, lankydamasis regionuose Prezidentas suvokė, jog reikalinga erdvė, kurioje savo patirtimi, darbais ir iniciatyvomis galėtų dalintis tie žmonės, kurie dažniausiai veikia tyliai, tačiau būtent jie ir kuria šalies bendrąjį gėrį. Ši mintis buvo realizuota – internetinėje platformoje „Lietuvos galia“ sugulė gražiausios tautiečių iniciatyvos, o gruodį apdovanoti iniciatyvos laureatai, tarp kurių mūsiškiai, deja, nepateko.

„Mes, kaip prezidentūra, neturime resursų finansiškai paskatinti tas veiklas tęsti, bet suprantame, kad didžiausias ginklas, kurį turi Prezidentas – papasakoti apie jas, ištransliuoti to svarbą <...>. Kai skaitome aprašymą veiklos, iki galo neina pajausti ir suprasti, kokia yra viso to pridėtinė vertė, bet kai atvažiuoji ir pačiupinėji, tai ne tik išsineši žinojimą ir galimybę paskleisti tą žinią, bet lygiai taip pat ir motyvaciją kurti, tad pagrindinis šių vizitų tikslas – pajusti“, – sako A. Barzdienė.

Pajusti „Namai visiems“ dvasią darbų įkarštyje atvykusioms viešnioms ilgai netruko – vos žengus pro duris pasigirdo puodų žvangesys, nosį maloniai pakuteno sriubos ir kepamo kugelio kvapai, prie maisto dalijimo langelio jau būriavosi pietauti nusiteikę labdaros valgyklos lankytojai. Demonstruodama jaukias valgyklos patalpas, G. Šedbarienė su šypsena prisiminė tuos laikus, kai sriubą tekdavo dalinti tiesiog iš automobilio bagažinės. Tokia situacija susiklostė prieš dešimtmetį, kuomet savo kavinę turėjusi jauna šeima nusprendė, jog likusio maisto eikvoti negalima, tad jį išdalindavo tiems, kuriems labiausiai reikia, taip pamaitindama 10–15 burnų. Ilgainiui labdaringa veikla tapo pagrindiniu Šedbarų užsiėmimu – dabar valgykla paruošia maistą maždaug 150 žmonių, įstaigoje sukasi 20 darbuotojų  ir dar tiek pat savanorių. Anot G. Šedbarienės, tokia misija būtų neįmanoma, jei ne vietos bendruomenės geranoriškumas ir pagalba.

„Įjungėme bendruomenę, verslininkus, ūkininkus ir bendromis jėgomis sutvarkėme šias patalpas. Labai smagu, kad mumis patikėjo. Džiaugiamės, kad sėkmingai pavyksta įgyvendinti ir Europos Sąjungos projektus, rudenį buvome apdovanoti „Europos bure“ už bendruomeniškumo kūrimą“, – kalbėjo moteris.  

Apžiūrėjusios valgyklą bei antrame aukšte įrengtus kambarius, kurie dar visai neseniai buvo tapę prieglobsčiu iš karo niokojamos tėvynės pabėgusiems ukrainiečiams, prezidentūros atstovės neslėpė susižavėjimo Šedbarų šeimos požiūriu į gyvenimą, geriausiai atsiskleidžiančiu per nuveiktus darbus. O šių sąrašas tikrai ilgas – be maisto bei drabužių labdaros kuravimo, „Namai visiems“ taip pat vykdo įvairius užsiėmimus senjorams, 35 rajono gyventojams teikia asmeninio asistento paslaugą, nuo šių metų pradžios įgyvendina ir socialinės reabilitacijos neįgaliesiems programą.

Besiklausant poros pasakojimų, viešnioms parūpo ir dar vienas aspektas – kaip jie geba derinti šeimyninius ir darbinius santykius. G. ir J. Šedbarai tikino, kad problemų dėl to tikrai nekyla, mat nuo pat bendro gyvenimo pradžios jie nuolatos dirbo kartu – tiek ūkyje, tiek statybų versle, tiek maitinimo sektoriuje. Šiuo metu abu sutuoktiniai gali vadintis ir studentais, nes Vytauto Didžiojo universitete kartu kremta mokslus socialinio darbo magistro studijų programoje. Na, o po visų darbų laukia kiti bendri iššūkiai – nors viena atžala jau suaugusi, tačiau namuose vis dar auga keturi vaikai, trys iš jų – globojami.  

Šeimos istoriją išgirdusi kanclerė stebėjosi, kaip sutuoktiniai nepabūgo, išdrįso griebtis pačių įvairiausių darbų, verslų, neturėdami nei specifinių žinių, nei patirties. Pasak Giedrės, atsakymas labai paprastas – teko pasikliauti širdimi.

„Kažkiek padėjo finansų vadybos bakalauras, tai labai universalios žinios. Bet kalbant apie socialinę veiklą, aš net džiaugiuosi, kad specifinių žinių neturėjau. Viskas peraugo į tai, kad vadovavausi nuojauta. Aš tiesiog jaučiu. Vyras kartais pusiau juokais pyksta dėl to, nesupranta, kaip tai veikia. Bet aš net projektus rašau pasikliaudama nuojauta. Žmonių pajautimas padėjo išsifiltruoti, ko jiems iš tiesų reikia. Kai žmonės vadovaujasi tik universitete pateiktomis žiniomis, jie pagal jas viską matuoja. Neturint tų žinių teko kalbėti, pajusti, suprasti“, – atviravo „Namai visiems“ vadovė.

A. Barzdienė džiaugėsi ne tik Šedbarų drąsa veikti, bet ir apie tai kalbėti. Pasak moters, toks ir yra projekto „Lietuvos galia“ tikslas.

„Šiais metais išsikėlėme tikslą, kad iniciatyvų būtų ne 200, o 500. Tai iššūkis, bet norime, kad kuo daugiau nepabijotų pasipasakoti, parodyti savo pavyzdį kitiems. Tai ir yra ta dėlionė, iš ko susideda pilietinė visuomenė, kuri yra atspari grėsmėms, kad neįvyktų tokie dalykai kaip, tarkime, Baltarusijoje. Kiek leidžia jėgos, norime stiprinti, palaikyti šias iniciatyvas“, –  atsisveikindama kalbėjo kanclerė.

Agnė Kereišiūtė

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip atsikratote žaliosiomis atliekomis?

klausimelis 04 16Dalė iš Griškabūdžio:

Lapus, daržovių atliekas kompostuojame. Po to kompostą naudojam ant daržo. Nugenėtas medžių šakas patys susismulkinam ir naudojam kaip kurą. Žinau, kad žaliąsias atliekas galima vežti į tam skirtas aikšteles. Bet kai kaime gyveni, tai nereikia niekur vežti. Be to, tokių atliekų nedaug ir susidaro. Nupjauta žolę dedu apie medelius, krūmus. 

klausimelis 04 16 2

Ilma iš Šakių:

Šiuo metu gyvenu bute. Tad dėl žaliųjų atliekų tvarkymo ir rūpesčių neturiu. Jeigu tvarkomės, pasigrėbiam apie daugiabutį, tai sukraunam į krūvas, kurias po to išveža seniūnija. Be abejo, žinom, kad reikia atsakingai ir gamtoje elgtis poilsiaujant, todėl ir laužą tik tam skirtose vietose kūrenam, dar ir šiukšles, kitų paliktas, surenkam.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.