Aktyvi Jankų bendruomenė pakvietė Sausio 13-osios vakarą gaminti apkasų žvakes. 326 apkasų žvakės kraštiečio Andrejaus Ozerenskio iniciatyva sausio 15 d. buvo išgabentos fronte kariaujantiems Ukrainos gynėjams.

Apkasų žvakės – nedidelis, į delną telpantis daiktas, bet galintis daug – sušildyti rankas ar maistą. Tad jankiečiai Laisvės gynėjų dieną paminėjo prasmingu darbu – gamindami apkasų žvakes Ukrainos kovotojams. Susirinkę bendruomenės namuose atsinešė ir šioms žvakės gaminti reikalingų medžiagų: skardinių, kartono, vaško.

Pasak Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos Jankų mokyklos skyriaus darbuotojos Vaidos Bosienės, tai vienas iš būdų padėti nuo Rusijos agresijos besiginantiems Ukrainos kovotojams. Moteris pasakojo, kad dar praeitų metų pabaigoje pusantro šimto žvakių ruošinių pagamino Jankų mokyklos mokytojai ir mokiniai, o šių metų pradžioje kartu su Jankų bendruomene tęsia ukrainiečių vadinamų „išgyvenimo žvakių“ gamybą.  

Jau žvakių gamybos patirties turinti V. Bosienė pasakojo, jog tinkamesnės yra plokštesnės skardinės, kai skardinių aukštis yra maždaug 5–7 cm, o jų skersmuo irgi maždaug tokio pat pločio. Anot pašnekovės, nedidelio dydžio žvakė tokioje skardinėje patogi įsidėti į kišenę, ji gali degti apie porą valandų, neskleidžia dūmų, kaip, pavyzdžiui, laužas, todėl neišduoda ją naudojančio žmogaus vietos. Moteris pasakojo, kad patarimų, kaip gaminti apkasų žvakes, gavo iš kraštiečio A. Ozerenskio. Anot pašnekovės, kartonas turi būti porėtas ir susuktas ne per standžiai, kartono juostos aukštis turi būti puse centimetro žemiau už skardinės kraštą. Dagtimis tampa gofruotasis kartonas. Moteris negaili ir daugiau patarimų: tinkamiausios skardinės yra iš kietesnio metalo, ypač nuo mėsos, žuvies, daržovių konservų bei gyvūnų maisto. Mat iš plonos skardos, tokios kaip alaus, limonado skardinės, gali užsidegti. Aukštoje skardinėje ištirpęs vaškas ar parafinas subėga į dugną ir nebeišdega visas iki galo. Todėl taip neefektyviai švaistomos žaliavos, kurių būtų užtekę keletui mažesnių žvakių.

Gausiai susirinkę jankiečiai netruko kibti į darbą: vieni karpė kartono juosteles, kiti jas suko ir dėjo į skardines. V. Bosienė vos spėjo tirpinti dviejuose induose vašką ir pilti į skardines.

„Vašką reikia pilti po truputį, palaukti, kol jis susigeria, tada vėl užpilti ant viršaus. Todėl gaminimo procesas užtrunka, – pasakoja V. Bosienė. – Žvakė pagaminta taip, kad dega ne tik knatas, bet visas kartonas, todėl yra daug kaitresnė. Andrejus pasakojo, kad tokiomis žvakėmis apkasuose galima pasišildyti rankas, maisto, apšviesti patalpą, išsidžiovinti nedidelius drabužius.

„Prisijungti prie šios iniciatyvos man svarbu dar ir todėl, kad ukrainiečiai kariauja dėl mūsų visų laisvės. Ukrainoje gyvena jankiečio Andrejaus šeima, kuri nuo karo baisumų glaudėsi ir Jankuose, ir mes matėme jų skausmą“, – kalbėjo V. Bosienė.

Besidarbuojantį prie bendro stalo sutinkame ir Jankų seniūną Jevgenij Kušnarenko, jo nuomone, jankiečių rankomis pagamintos žvakės nors šiek tiek šildys ir apkasuose šalies laisvę ginančius vyrus bei moteris, ir apgriautuose, nebešildomuose butuose gyvenančias šeimas.

Ukrainiečių kariams pagelbėti, sušildyti ir palaikyti atskubėjo ir Ieva Bacevičienė – jauna mama su dviem atžalom.

„Kalbam su vaikais apie karą Ukrainoje, tačiau ribojame informacijos srautą. Kai vyko Sausio 13-osios įvykiai, man buvo šešeri metai, tuomet aš labai bijojau, kad prasidės karas“, – prisiminimais dalijosi Ieva.

Kita aktyvi jankiškė Eglė Čibirkaitė-Kančienė svarstė, kad juos tokiam kilniam tikslui uždega jankuose gyvenantis ukrainietis A. Ozerenskis, kuris, pasak pašnekovės, įtraukia žmones į įvairias ukrainiečių palaikymo akcijas bei iniciatyvas.

Jankų bendruomenę vienija apie 70 žmonių, jos pirmininkė Violeta Stanaitienė taip pat pasidžiaugė, kad jankiškiai neliko abejingi ir prisijungė prie iniciatyvos gaminti žvakes Ukrainai.

„Šiandien daugelis tokias apkasų žvakes gamino pirmą kartą, tai vieni iš kitų mokėmės ir pirštus ne vienas susižalojo. Tačiau džiaugiuosi mūsų žmonių bendryste, kiek čia daug darbštumo, noro, gerumo buvo. Tikiuosi, kad gyvybiškai svarbus siuntinys greitai pasieks karo niokojamą šalį“, – kalbėjo viena iš šios iniciatyvos organizatorių, Jankų kultūrinių renginių organizatorė Rimutė Bosienė.