Tarybos nario Bernardino Petro Vainiaus vadovaujamame komitete kilo diskusijų dėl seniūnaičių finansinio skatinimo ir atskiros tvarkos parengimo. Kol mūsiškiai diskutuoja, kitos savivaldybės jau senokai nusimačiusios tvarkas, kad seniūnaičiai nedirbtų visuomeniniais pagrindais. D. Pavalkio nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Seimas turės spręsti, ar mokėti išmokas seniūnaičiams su jų veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms padengti. Jeigu siūlymui būtų pritarta, seniūnaitis gautų nuo 65 iki 80 eurų kiekvieną mėnesį. Tiesa, ir dabar yra savivaldybių, kurios seniūnaičiams išmokas yra numačiusios, tačiau mūsiškė apie tokią galimybę dar tik svarsto.
Siūlo mokėti
Išmokas numatančias Vietos savivaldos įstatymo pataisas įregistravęs Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas siūlo seniūnaičiams mokėti išmoką, kuri būtų 10 proc. tos savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydžio, ir už šią išmoką seniūnaitis neturėtų atsiskaityti. Tiesa, Seimo teisininkų nuomone, išmoka turėtų būti išmokama pagal išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Taip pat turėtų būti numatyta nepanaudotų lėšų grąžinimo savivaldybės administracijai tvarka. Kai kurie politikai mano, kad sprendimas mokėti išmokas seniūnaičiams sustiprintų vietos savivaldą, seniūnaičių institutą, o projekto oponentai įsitikinę, kad ne viską lemia pinigai. Be to, yra nuomonių, kad, pakeitus Vietos savivaldos įstatymą ir atsisakius taip vadinamų kanceliarinių išlaidų tarybos nariams, užmokestis tarybos nariams, ypač mažesniosioms savivaldybėms, ir taip nemaža finansinė našta.
Mūsų savivaldybėje išmokų nėra
Mūsų savivaldybėje seniūnaičių rinkimų tvarkos organizavimo aprašas buvo patvirtintas liepos mėnesį posėdžiavusios tarybos. Vadovaujantis nuo liepos mėnesio pasikeitusiu Vietos savivaldos įstatymu, sprendime numatyta, kad seniūnaičiui „su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato savivaldybės taryba“. Kaip patikslino Bendrojo skyriaus vedėja Rita Vaičiūnienė, iki šiol mūsų savivaldybėje seniūnaičiai išmokų negaudavo. Ji užsiminė, kad galbūt bus laukiama, ką nuspręs Seimas, diskusijų, kad reikėtų parengti atskirą tvarką, liepos mėnesį kilo ir Švietimo kultūros ir sporto komiteto posėdyje.
Mano, kad išmokų reikia
„Atsakingai dirbantis seniūnaitis yra didžiulė parama seniūnui“, – sakė minėto komiteto pirmininkas Bernardinas Petras Vainius ir pridūrė, kad seniai galvoja, kad seniūnaičius reikėtų labiau motyvuoti ir skatinti, tad klausė, kada šie dalykai įgaus pagreitį.
„Siūlau šio klausimo nepamiršti, nepalikti likimo valiai ir raginčiau paruošti pasiūlymą ir tvarką tarybai“, – teigė B. P. Vainius.
R. Vaičiūnienė sutiko, kad tvarką rengti galima, tačiau lėšos turi būti numatytos biudžete.
Tarybos narė Rima Rauktienė svarstė, kad pirmiausiai reikėtų susitarti, „ką mes norime užtikrinti iš to, kas išvardinta įstatyme, ir ką galime“.
B. P. Vainius siūlė seniūnaičių išmokų klausimu padiskutuoti seniūnams, galbūt jie pateiktų racionalių pasiūlymų. Violeta Simonavičienė kėlė retorinį klausimą, o ar savivaldybė pajėgi seniūnaičiams kažką pasiūlyti ir ragino pažadų anksčiau laiko nedalinti.
„Niekas nesako, kad nereikia, bet ar turime iš ko?“ – svarstė ji.
Kol mūsų savivaldybė svarsto, kaip elgtis, pavyzdžiui, kaimyninis Jurbarkas dar nuo 2017 m. seniūnaičiams moka po 120 eurų per metus, atsiskaitant kas pusmetį pateikiant išlaidas pagrindžiančius dokumentus: sąskaitas, čekius. Seniūnaičiams su jų veikla susijusioms išlaidoms išmokas moka ir daugiau savivaldybių. Tarkim, Klaipėdos mieste mokama 70 eurų per mėnesį, Tauragėje – 30 eurų per mėnesį, Palangos miesto, Šilalės rajono savivaldybėse – po 50 eurų per mėnesį ir pan. Kiek pavyko išsiaiškinti, daugiausiai šias lėšas seniūnaičiai išnaudoja kurui.
Pasiteisina ne visur
Kaip žinia, šiuo metu kaip tik skelbiami nauji seniūnaičių rinkimai. Jau šią savaitę juos ketverių metų kadencijai pirmosios renka Kriūkų, Plokščių bei Žvirgždaičių seniūnijos. Šiuo metu rajone yra 78 seniūnaičiai, tačiau savivaldybės svetainėje jų sąrašas nėra skelbiamas.
Daugiausiai, net 14 seniūnaitijų, turi didžiausia Šakių seniūnija, tačiau, kaip pastebi seniūnas Dalius Jasevičius, miesto seniūnaitijos nepasiteisina, seniūnaičiai labiau reikalingi kaimiškose vietovėse.
„Užtektų mieste ir dviejų seniūnaitijų. Štai seniūnaitija yra aplink Šakių seniūniją, tai kam į tą seniūnaitį kreiptis, kai gali ateiti tiesiai pas seniūną. Svarbiausia yra rasti žmogų, kuris norėtų būti tuo seniūnaičiu, atstovautų gyventojams ir bendrai galėtume spręsti iškylančias problemas“, – kalbėjo D. Jasevičius.
Kiek anksčiau klausimą dėl seniūnaitijų mažinimo yra kėlęs ir Slavikų seniūnas Redas Juškaitis. Jis svarstė, kad jo vadovaujamoje teritorijoje vietoj keturių užtektų ir trijų seniūnaitijų.
Kas gali būti seniūnaičiu?
Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius. Savivaldybės tvarkos apraše numatyta, kad seniūnaičiai dirba visuomeniniais pagrindais, tai yra neatlygintinai. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. Seniūnaičiu taip pat negali būti renkamas savivaldybės tarybos narys, savivaldybės administracijos direktorius, vicemeras (-ai), savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Juo negali būti asmuo, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Kandidatus į seniūnaičius turi teisę siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, bendruomeninės organizacijos, gyventojai. Seniūnaitis renkamas atviru balsavimu seniūnaitijos gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas.
Mūsų savivaldybėje išmokų nėra
Mūsų savivaldybėje seniūnaičių rinkimų tvarkos organizavimo aprašas buvo patvirtintas liepos mėnesį posėdžiavusios tarybos. Vadovaujantis nuo liepos mėnesio pasikeitusiu Vietos savivaldos įstatymu, sprendime numatyta, kad seniūnaičiui „su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato savivaldybės taryba“. Kaip patikslino Bendrojo skyriaus vedėja Rita Vaičiūnienė, iki šiol mūsų savivaldybėje seniūnaičiai išmokų negaudavo. Ji užsiminė, kad galbūt bus laukiama, ką nuspręs Seimas, diskusijų, kad reikėtų parengti atskirą tvarką, liepos mėnesį kilo ir Švietimo kultūros ir sporto komiteto posėdyje.
Mano, kad išmokų reikia
„Atsakingai dirbantis seniūnaitis yra didžiulė parama seniūnui“, – sakė minėto komiteto pirmininkas Bernardinas Petras Vainius ir pridūrė, kad seniai galvoja, kad seniūnaičius reikėtų labiau motyvuoti ir skatinti, tad klausė, kada šie dalykai įgaus pagreitį.
„Siūlau šio klausimo nepamiršti, nepalikti likimo valiai ir raginčiau paruošti pasiūlymą ir tvarką tarybai“, – teigė B. P. Vainius.
R. Vaičiūnienė sutiko, kad tvarką rengti galima, tačiau lėšos turi būti numatytos biudžete.
Tarybos narė Rima Rauktienė svarstė, kad pirmiausiai reikėtų susitarti, „ką mes norime užtikrinti iš to, kas išvardinta įstatyme, ir ką galime“.
B. P. Vainius siūlė seniūnaičių išmokų klausimu padiskutuoti seniūnams, galbūt jie pateiktų racionalių pasiūlymų. Violeta Simonavičienė kėlė retorinį klausimą, o ar savivaldybė pajėgi seniūnaičiams kažką pasiūlyti ir ragino pažadų anksčiau laiko nedalinti.
„Niekas nesako, kad nereikia, bet ar turime iš ko?“ – svarstė ji.
Kol mūsų savivaldybė svarsto, kaip elgtis, pavyzdžiui, kaimyninis Jurbarkas dar nuo 2017 m. seniūnaičiams moka po 120 eurų per metus, atsiskaitant kas pusmetį pateikiant išlaidas pagrindžiančius dokumentus: sąskaitas, čekius. Seniūnaičiams su jų veikla susijusioms išlaidoms išmokas moka ir daugiau savivaldybių. Tarkim, Klaipėdos mieste mokama 70 eurų per mėnesį, Tauragėje – 30 eurų per mėnesį, Palangos miesto, Šilalės rajono savivaldybėse – po 50 eurų per mėnesį ir pan. Kiek pavyko išsiaiškinti, daugiausiai šias lėšas seniūnaičiai išnaudoja kurui.
Pasiteisina ne visur
Kaip žinia, šiuo metu kaip tik skelbiami nauji seniūnaičių rinkimai. Jau šią savaitę juos ketverių metų kadencijai pirmosios renka Kriūkų, Plokščių bei Žvirgždaičių seniūnijos. Šiuo metu rajone yra 78 seniūnaičiai, tačiau savivaldybės svetainėje jų sąrašas nėra skelbiamas.
Daugiausiai, net 14 seniūnaitijų, turi didžiausia Šakių seniūnija, tačiau, kaip pastebi seniūnas Dalius Jasevičius, miesto seniūnaitijos nepasiteisina, seniūnaičiai labiau reikalingi kaimiškose vietovėse.
„Užtektų mieste ir dviejų seniūnaitijų. Štai seniūnaitija yra aplink Šakių seniūniją, tai kam į tą seniūnaitį kreiptis, kai gali ateiti tiesiai pas seniūną. Svarbiausia yra rasti žmogų, kuris norėtų būti tuo seniūnaičiu, atstovautų gyventojams ir bendrai galėtume spręsti iškylančias problemas“, – kalbėjo D. Jasevičius.
Kiek anksčiau klausimą dėl seniūnaitijų mažinimo yra kėlęs ir Slavikų seniūnas Redas Juškaitis. Jis svarstė, kad jo vadovaujamoje teritorijoje vietoj keturių užtektų ir trijų seniūnaitijų.
Kas gali būti seniūnaičiu?
Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius. Savivaldybės tvarkos apraše numatyta, kad seniūnaičiai dirba visuomeniniais pagrindais, tai yra neatlygintinai. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. Seniūnaičiu taip pat negali būti renkamas savivaldybės tarybos narys, savivaldybės administracijos direktorius, vicemeras (-ai), savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Juo negali būti asmuo, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Kandidatus į seniūnaičius turi teisę siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, bendruomeninės organizacijos, gyventojai. Seniūnaitis renkamas atviru balsavimu seniūnaitijos gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas.
