Gintarė MARTINAITIENĖ

Dar praėjusiais metais priimtas įstatymas dėl seniūnaičių rinkimų ir seniūnaitijų steigimo buvo vertinamas gana dviprasmiškai. Tuo labiau, kad seniūnaitis turi dirbti visuomeniniais pagrindais. Šakių rajono savivaldybė, kaip ir dar keletas savivaldybių Lietuvoje, netgi vilkino šį procesą, tačiau trauktis nebuvo kur. Praėjusio mėnesio pabaigoje oficialiai buvo išrinkti paskutiniai seniūnaičiai rajone. Ar jie reikalingi, ar tai tik formalumas, kurį privalėjo pagal įstatymą vykdyti tiek savivaldybė, tiek seniūnijos?

Nuotr. A. Puida sako, kad jo vadovaujamoje seniūnijoje seniūnaičiai dirba daugelį metų, o patvirtinus įstatymą dėl jų išrinkimo, keblumų ne tik kad nekilo, bet seniūnaičių tik sumažėjo.

Šakių rajono taryba, kaip ir ne viena kita rajono taryba Lietuvoje, šiek tiek vilkino seniūnaitijų steigimo įstatymo vykdymą tikėdamasi, kad galbūt seniūnaitijų steigimas bus atšauktas. Tačiau taip neįvyko, seniūnaičiai jau išrinkti ir mūsų rajone, o kalbinti seniūnai tikino, kad jie padeda spręsti problemas bei užtikrina vieningą darbą.

 
Rajone – 77 seniūnaičiai

Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio įsakymu pagal patvirtintą grafiką pirmieji seniūnaičiai rajone pradėti rinkti nuo kovo mėnesio. Paskutinysis seniūnaitis išrinktas Lekėčių seniūnijoje birželio viduryje. Iš viso rajone išrinkti 77 seniūnaičiai, kurių viena pagrindinių funkcijų padėti seniūnams. Tiesa, seniūnaičiams už jų darbą niekas nemoka. Įstatymas suteikia teisę seniūnaičiams atstovauti seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose, valstybės įstaigose. Seniūnaitis turi skatinti gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją (kelius, gatves, aikštes, kapines ir kitus infrastruktūros objektus), plėtoti ir organizuoti kaimo, miestelio kultūrinį ir sportinį gyvenimą. Seniūnaičiai bendruomenėms rūpimus klausimus turi svarstyti ir sprendimus priimti seniūnaičių sueigoje. Seniūnaitis renkamas dvejiems metams.

Daugiausiai seniūnaičių turi Šakių seniūnija – net 14, Kudirkos Naumiesčio ir Lukšių seniūnijos – po 8, Plokščių, Sudargo, Lekėčių – po 3.

Nors Seimas dėl seniūnaitijų steigimo įstatymą patvirtino praėjusiais metais, Kudirkos Naumiesčio seniūnas Vincas Alfredas Puida sako, kad jo vadovaujamoje seniūnijoje seniūnaičiai dirba jau 10 metų. Pasak seniūno, priėmus įstatymą jų seniūnijoje seniūnaičių tik sumažėjo – buvo 20, dabar liko 8. „Pas mus, galima sakyti, jau tradicija, pradėta dar prie Algimanto Damijonaičio. Labai gerai, kad yra seniūnaičiai, nes jie padeda spręsti problemas, apie jas informuoja. Juk nemaža seniūnija, visko nesužiūrėsi, o jie apie viską informuoja, pasitariame. Manau, mažiau nesusikalbėjimų tarp žmonių ir valdžios turėtų būti, nes jie žmonių atstovai. Tiek jų nuomonę perduoda, tiek juos informuoja“, - nuomonę dėstė Kudirkos Naumiesčio seniūnas. Panašios nuomonės buvo ir kiti kalbinti seniūnijų seniūnai. Jie taip pat pasisakė, kad seniūnaičiai lyg jų dešinioji ranka, padedanti geriau sužiūrėti, kas vyksta seniūnijoje bei spręsti kylančias problemas.

Seniūnai apie savo padėjėjus atsiliepia teigiamai, seniūnaičiai dirba visuomeniniais pagrindais. Birželio pabaigoje Seimui buvo teikiami Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektai, numatantys seniūnijų ir seniūnaičių realių galių sustiprinimą. Įstatymo pakeitime siūloma lėšas (2011 metais ne mažiau kaip 1 procentą, 2012 metais ne mažiau kaip 1,5 procento, 2013 metais ne mažiau kaip 2 procentus nuo viso savivaldybės biudžeto) seniūnijoms paskirstyti atsižvelgiant į seniūnijos gyventojų skaičių ir seniūnijos teritorijos plotą. Už įstatymo pakeitimą pasisakantys parlamentarai tvirtina, kad lėšų skyrimą reglamentavus įstatymu didėtų seniūnijų savarankiškumas, daugiau funkcijų būtų galima perduoti žemiausioms valdžios grandims, į valstybės valdymą įtraukiant kuo daugiau piliečių. Parlamentarai tikisi, kad Vietos savivaldos įstatymo pataisos, suteiksiančios seniūnijoms ir seniūnaičiams daugiau realių galių, bus priimtos rudens Seimo sesijoje.

Už tokius siūlymus pasisako ir kalbinti Šakių rajono seniūnai. Jie mano, kad seniūnaičiai, nors ir gaudami minimalias pajamas, būtų labiau skatinami, iš jų būtų galima daugiau reikalauti. „Žinoma, tai būtų paskata. Juk dabar telefono ar kelionių išlaidų jiems niekas neapmoka“, - teigė Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė. Ji svarstė, koks būtų aplinkinių požiūris į tai, kad seniūnaitis „neva“ gauna nors ir 100 litų atlyginimą. „Kartais tokie dalykai duoda ir neigiamų emocijų. Neaišku, ar būtų sakoma, jog gerai, kad žmogus daro ir bent minimaliai kažką gauna, ar sakytų, kad gauna, o nieko nedaro“, - požiūrį dėstė O. Rakauskienė.