baneris leidinys

karsciaiGintarė MARTINAITIENĖ

Pastarosiomis dienomis šalį kamuojanti karščio banga bent jau šiek tiek atlėgo rajone. Skelbimai atvejai, kai gelbstimos žmonių gyvybės dėl perkaitimo saulėje, vandens telkiniuose ima dusti žuvys, netgi poilsiautojai keiksnoja nepakeliamą karštį, o didžiuosiuose miestuose gerokai padaugėjo ūmių žarnyno infekcijų. Tačiau Šakių rajone, pasak specialistų, situacija nėra tokia dramatiška.

Nuotr. Šiuo metu netgi poilsiautojai keiksnoja nepakeliamą karštį.

Bumo nėra

Pastarosiomis dienomis termometro stulpelis pavėsyje Šakiuose rodė 34 laipsnius, o saulėje buvo ir iki 46 laipsnių karščio. Daugeliui ne tik dirbti, bet ir ilsėtis saulėtoje vietoje buvo sunku. Tačiau, priešingai nei didesniuosiuose Lietuvos miestuose, Šakių ligoninės Priėmimo skyriuje, pasak bendrosios praktikos slaugytojos, sergančiųjų bumo nesijautė. „Įprastinės ligos, vasarinės traumos, tokios kaip įsipjovimai, nemažai vaikų, sergančių angina, tačiau perkaitimo atvejų tikrai nėra“, - kalbėjo telefonu atsiliepusi medikė. Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Rimgaudas Lebedžinskas taip pat sakė, kad neteko susidurti su tiesiogiai nukentėjusiais nuo saulės. „Žinoma, įtakos šie karščiai tikrai turi. Nemažai žmonių skundžiasi dėl sutrukusios kraujotakos, širdies rimto, tačiau dažniausiai tai jau vyresnio amžiaus pacientai, kurie serga nuolat, o karščiai tik pablogina situaciją“, - teigė Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius. Pasak jo, jei seniau per parą būdavo apie 20 iškvietimų, tai dabar jų yra apie 30. Specialistai mano, kad žmonės tampa sąmoningesni ir klauso tiek medikų, tiek kitų specialistų rekomendacijų neperkaisti saulėje, nebūti vidudienį tiesioginiuose spinduliuose, imasi reikiamų atsargumo priemonių, todėl ir situacija rajone nėra dramatiška.
 
Situacija nebloga

Įsitvirtinus karščiams, medikai pataria mažiau valgyti, gerti daugiau skysčių, o visuomenės sveikatos specialistai – atidžiau stebėti maisto laikymo sąlygas. Jau nuo birželio ūmių žarnyno infekcijų kreivė šoktelėjo aukštyn. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose per šią savaitę ypač padaugėjo tokių susirgimų. Marijampolės visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė ryšiams su visuomene Daiva Klimavičienė tikino, kad mūsų apskrityje situacija nėra bloga, žarnyno infekcijų protrūkio nefiksuojama. Ji teigė, kad pasitaikė tik vienas kitas pavienis atvejis. Tačiau bet kuriuo atveju reikėtų atidžiau pagalvoti ir, pavyzdžiui, į iškylą gamtoje rinktis ne taip greitai gendantį maistą. Šviežiai paruoštą maistą rekomenduojama kuo greičiau suvartoti ir laikyti tik šaldytuve, kad nekiltų grėsmė apsinuodyti.

Dūsta žuvys

Dėl prasidėjusių vasaros karščių vandens telkiniuose pastebimas vandens „žydėjimas“, susidaro deguonies trūkumas ir gali prasidėti žuvų dusimas. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys aiškina, kad tokios išskirtinės meteorologinės sąlygos, kai pranašaujama temperatūra iki 35 laipsnių, gali sukelti negatyvių reiškinių gamtoje. Kalbant apie žuvų dusimą, šis pavojus pastarosiomis dienomis ypač realus: vandens temperatūra Kuršių mariose pakilo iki 24,6 laipsnio, Tauragno ežere – 25 laipsniai, kituose mažesniuose, uždumblėjusiuose vandens telkiniuose, tikėtina, vandens temperatūra yra dar aukštesnė.

Aukšta vandens temperatūra ir silpnas vėjas sukelia masinį vandens dumblių žydėjimą, greitai dauginasi dumblių populiacija. Dumbliai sunaudoja vandens telkiniuose esančius ištirpusio deguonies likučius ir greitai žūva, todėl prie vandens jaučiamas sieros vandenilio kvapas ir daugeliui lankytojų susidaro įspūdis, kad čia įvyko kažkokia dirbtinė tarša, ypač kai pakrantėje matosi uždususios žuvys.

Aplinkos ministro įsakymu yra patvirtintas vandens telkinių, kuriuose yra didžiausia tikimybė susidaryti deguonies trūkumui, sąrašas. Sąraše yra 280 ežerų ir tvenkinių. Regionų aplinkos apsaugos departamentuose yra paskirti darbuotojai, atsakingi už deguonies kiekio stebėjimą vandens telkiniuose bei dūstančių žuvų gelbėjimo darbų koordinavimą. L. Budrys aiškina, kad sumažėjus deguonies kiekiui iki kritinės koncentracijos ar pastebėjus žuvų dusimo požymius ežeruose bei tvenkiniuose, turi būti skubiai informuoti vandens telkinių valdytojai, rajonų savivaldybių ekologinės tarnybos, vandens telkinių nuomininkai ar žūklės plotų naudotojai. Tačiau, pasak specialisto, realių priemonių apsaugoti vasarą dūstančias žuvis, nėra, todėl susidarius tokiai situacijai, ežeruose ar tvenkiniuose racionaliausia būtų kuo daugiau išgaudyti dūstančių žuvų. Gamtos apsaugos departamento direktorius tikino, kad vadovaujantis minėtu aplinkos ministro įsakymu, regionų aplinkos apsaugos departamentai turėtų išduoti terminuotus leidimus verslinei žvejybai neišnuomotų vandens telkinių valdytojų pasiūlytoms žvejybos įmonėms ar vandens telkinių nuomininkams (žūklės plotų naudotojams) gaudyti žuvis perkėlimui į kitus vandens telkinius, o verslinio dydžio žuvis - ir realizacijai. Jei nėra palankių sąlygų žuvų perkėlimui į kitus vandens telkinius – leisti gaudyti ir neverslinio dydžio, bei tuo metu draudžiamas gaudyti žuvis be teisės jas parduoti (panaudojant savo reikmėms, neatlygintinai perduodant labdaros ir paramos gavėjams ir pan.).

Miškininkai – „kovinės parengties“

Su pastarosiomis dienomis šalį užliejusia karštų ir sausų orų banga kilo pavojus miškams. Juose labai sausa ir kasdien plečiasi teritorija, kurioje vyrauja ketvirtos klasės miškų gaisringumas. Jis jau apėmęs Anykščių, Joniškio, Kuršėnų, Mažeikių, Pakruojo, Rietavo Šiaulių ir Telšių urėdijų valdomas teritorijas bei dalį Marijampolės ir Šakių urėdijų.

Gaisras miške gali įsiplieksti nuo menkiausios kibirkštėlės. Todėl miškininkai, pasak Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjo Petro Kanapienio, jau yra „kovinės parengties“. Visose keturiasdešimt dviejose miškų urėdijose sustiprintas priešgaisrinis budėjimas. Miškininkai iš stebėjimo bokštų, kurių įrengta per šimtą dvidešimt, nuolat žvalgo savo valdas. Jie taip pat imasi rengti bendrus reidus su policijos, aplinkos apsaugos agentūrų pareigūnais priešgaisrinės apsaugos taisyklių pažeidėjams sudrausminti.

Beveik visus miško gaisrus sukelia žmonės, kurie neatsargiai ir neatsakingai elgiasi su ugnimi. Aplinkos ministerija kviečia visuomenę saugoti žaliąjį Lietuvos turtą, miške labai atsargiai elgtis su ugnimi. Pastebėjus gaisrą, būtina jį tuoj pat gesinti, o jeigu tai neįmanoma, – nedelsiant skambinti į artimiausią miškų urėdiją, girininkiją ar Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.

Lyginant su praėjusiais metais situacija miškuose yra kur kas geresnė. Preliminariniais duomenimis, iki liepos 12 d. šalyje buvo užregistruoti 85 miško gaisrai 16,6 ha plote. Daugiau kaip pusė jų (46) kilo privačiuose miškuose. Pernai per tą patį laiką užregistruota penkis kartus daugiau miško gaisrų – net 433.

Comments are now closed for this entry


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos