saltinisŠulinių vandenį Lietuvoje vartoja beveik 1 mln. gyventojų. Tačiau gruntinį vandenį iš tiesų ne visada yra saugu vartoti. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 50 procentų tirtų šulinių nustatyta padidėjusi mikrobinė tarša, vidutiniškai 30 procentų visų šulinių ir net apie 90 procentų šulinių, esančių miestuose ar gyvenvietėse, yra užteršti nitratais. Marijampolės apskrityje didžiausia cheminė tarša nustatyta ištirtuose Šakių rajono savivaldybės gyventojų šulinių vandens mėginiuose (nitratais –71 proc., amoniaku – 28 proc.).

Nuotr. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad Lekėčių šaltinio vanduo yra stebėtinai geras.

Marijampolės visuomenės sveikatos centras informavo, kad Šakių rajono savivaldybėje ištirtas 8 šachtinių šulinių vanduo. Mikrobinė tarša viršijo normas 2 mėginiuose (25 proc.). Užterštas nitritais, nitratais ar amoniaku vanduo rastas 4 mėginiuose (50 proc.). Balandžio mėnesį Šakių rajono savivaldybėje buvo tirtas 25 šulinių vanduo. Dešimtyje jų rastas didesnis nitratų kiekis, viename – per daug nitritų ir dar viename – per didelis amoniako kiekis. Užteršti šuliniai tuomet sudarė 48 proc.
 
Specialistai teigia, kad tokia tarša yra todėl, kad į šulinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, šulinio įrengimo ir priežiūros, ūkinės veiklos. Didžiausias gruntinio vandens teršėjas – dirbamų žemių tręšimas organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, o taip pat žema ūkininkavimo ekologinė kultūra. Sodybose neretai šeimininkai patys teršia vandenį, kurį geria. Tradiciškai šulinys kasamas sodybos centre, šalia gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, daržų. Marijampolės visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Daiva Klimavičienė atkreipia dėmesį, kad vandenį išvirinę mes galime sunaikinti ten buvusius mikroorganizmus, tačiau nitratų ar pesticidų nepašalinsim nei virindami, nei filtruodami vandenį buitiniais filtrais. Nitratai ypatingai pavojingi dirbtinai maitinamiems kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus, jei jų maisto paruošimui vartojamas užterštas vanduo. Vandens skonis ir išvaizda dažnai yra apgaulinga. Pavyzdžiui, nitratai nekeičia juslinių vandens savybių – skaidrus ir labai skanus vanduo gali būti nuodingas.

Ar vanduo saugus ir tinkamas vartoti galime sužinoti tik ištyrę jį laboratorijoje. Tyrimais turėtų pasirūpinti patys šachtinių šulinių vandens vartotojai. Vandens tyrimai atliekami akredituotose laboratorijose, viena jų – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (vandens mėginius galima pristatyti į arčiausiai Jūsų esantį Visuomenės sveikatos centrą ar jo skyrių, daugiau informacijos apie vandens mėginių pristatymą ir tyrimų kainas – tel. (8 37) 33 16 99). Nemokamai šachtinių šulinių vanduo tiriamas tik turint gydytojo siuntimą (jį nėščiosioms ir kūdikius iki 6 mėn. turinčioms šeimoms išduoda gydytojai).

Galima paminėti, kad neseniai vieno šakiečio iniciatyva buvo imtas vandens mėginys iš taip vadinamojo Didžiojo arba Lekėčių šaltinio. Tyrimų rezultatai nustebino. Pasirodo, čia esantis vanduo neužterštas ir neviršija jokių užterštumo rodiklių. Vandenį tyrę specialistai juokavo, kad šaltinio vanduo geresnis negu geras.

„Draugo“ inf.

Comments are now closed for this entry


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos