Gintarė MARTINAITIENĖ

Liepos pabaigoje gerokai sugriežtintas Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas duoda rezultatus. Šakių darbų biržoje praėjusį mėnesį už pažeidimus bedarbio statuso neteko beveik 100 žmonių, o per pusę šio mėnesio tokių asmenų net 82.

Nuotr. Šakių darbo biržos direktorė A. Stasiulienė pripažįsta, kad daugelis bedarbių darbo biržoje užsiregistravę tik dėl socialinių garantijų, o ne todėl, kad jiems reikia darbo. Sugriežtinus tvarką, aiškėja tikrieji bedarbiai.

Aiškėja tikrieji bedarbiai

Įsigaliojus Užimtumo rėmimo įstatymo pataisoms ir naujajam Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašui gana stipriai mažėja bedarbių, nes jie už pažeidimus tiesiog išbraukiami iš sąrašų. Kai kurie bedarbiai piktinasi sugriežtinta tvarka, tačiau daugelis specialistų teigia, kad tokiu būdu paaiškėja tikrieji bedarbiai, tai yra tie žmonės, kurie iš tikrųjų ieško darbo ir nori jį dirbti bei tie, kurie darbo biržoje užsiregistruoja tik todėl, kad gautų išmokas ir turėtų bedarbio statusą.

 
Duoda vaisių

Šakių rajone įstatymo pakeitimai taip pat duoda vaisių. Pasak Šakių darbo biržos Karjeros planavimo skyriaus vedėjos Renatos Rupeikienės, per rugpjūčio mėnesį rajone bedarbio statuso neteko 97 asmenys, o per 17 šio mėnesio dienų šis statusas nutrauktas dar 82 bedarbiams. Iš viso rugpjūčio mėnesį biržoje buvo užregistruoti 157 bedarbiai. Pagrindiniai pažeidimai, dėl kurių nutraukiamas bedarbio statusas yra tai, kad asmuo atsisako jam siūlomo darbo arba neatvyksta į Darbo biržą nurodytu laiku.

R. Rupeikienė kalbėjo, kad praėjusį mėnesį buvo gana daug darbo pasiūlymų baldų gamybos sektoriuje, tačiau neatsirado norinčiųjų dirbti. Įstatymo griežtintojai džiaugiasi, kad pasirinko teisingą kelią. Kad situacija nelabai valdoma tuomet pripažino ir Šakių darbo biržos direktorė Aldona Stasiulienė. Ji kalbėjo, kad nemažai bedarbių darbo biržoje užsiregistravę tik dėl socialinių garantijų, o iš tikrųjų net nenori ir neplanuoja dirbti. „Kažką tikrai reikia daryti, nes bedarbiai pamiršta, kad turi pareigas, kad jiems reikia atvykti, kai yra kviečiami. Galų gale pamirštama, kokia yra tikroji mūsų įstaigos funkcija“, - teigė A. Stasiulienė. Žinoma, vienareikšmiškai teigti, kad visi bedarbiai nenori dirbti negalima, nes dalis žmonių žino į kokią įstaigą ateina, yra motyvuoti ir nori dirbti.

Po rugpjūčio 24 dieną laikraštyje pasirodžiusio straipsnio „Kylama į kovą su bedarbių simuliavimu“, kuriame apžvelgėme sugriežtintą tvarką, sulaukėme ne vieno skaitytojo skambučio. Viena moteris teigė galinti nurodyti daugelį pavyzdžių, kai žmonės tik naudojasi tuo, jog yra bedarbiai. „Gauna išmokas, nedirba ir net neplanuoja dirbti, o gerti ar rūkyti turi už ką. Kas mums, paprastiems žmonėms, ką nors už dyką duoda? Dirbi darbelį ir tyli. Tegul eina ir dirba“, - komentavo skaitytoja.

Priminsime, kad iki įstatymo pakeitimo pareigų neįvykdžiusiam Darbo biržos klientui trims mėnesiams būdavo sustabdomas bedarbio ar darbo ieškančiojo statusas, o jis nutraukiamas tik, jei praėjus šiam terminui bedarbis taip ir nepasirodydavo. Dabar to nėra – statusas nutraukiamas iš karto. Iš sąrašų šešiems mėnesiams bedarbiai gali būti išbraukiami ir už tai, kad atsisako siūlomo darbo. Ankstesniame apraše nepatinkančio ar nepalankaus darbo atsisakęs žmogus dar tris mėnesius turėdavo bedarbio statusą.

Bedarbio statusas nutraukiamas pusei metų. Per tą laikotarpį nei pats bedarbis, nei jo šeimos nariai neturi teisės gauti socialinių pašalpų, kompensacijos už būsto šildymą. Be to, jis privalo mokėti ligonių kasai po 72 litus per mėnesį.