Šildymo sezonas šiais metais gali prasidėti kaip niekad anksti - oficialiai sezono pradžią skelbti ketinama atsižvelgiant į vidutinę paros temperatūrą, kuri jau krinta žemiau 10 laipsnių, o artimiausiomis dienomis sinoptikai orų atšilimo nežada.
Nuotr. Vidaus šilumos tinklų vamzdynų amžius daugiabučiuose namuose 30 – 35 metai – jau laikas susirūpinti renovacija.
Pasak UAB „Šakių šilumos tinklai“ generalinio direktoriaus Laimučio Kasparavičiaus, šildymo sezoną galimą pradėti kad ir šiandien, bendrovė visiškai pasiruošusi teikti šilumą visiems objektams.
Hidrauliniai bandymai atlikti
Kaip teigė L. Kasparavičius, Šakių ir Gelgaudiškio katilinės, atlikus visus profilaktikos darbus, taip pat visiškai parengtos naujajam šildymo sezonui. Katilinėje, esančioje Šakiuose, Kudirkos gatvėje, atliktas stambesnės apimties 2 MW galingumo katilo, kūrenamo biokuru, kapitalinis remontas, o spalio mėnesį šilumos gamybą atnaujins 1 MW galingumo medieną deginantis konteinerinio tipo katilas.
Reikia susirūpinti renovacija
Šiais metais atliekant vidaus tinklų hidraulinius bandymus gyvenamuosiuose namuose, šių tinklų gedimai rasti net 7 objektuose. „Tai reiškia, kad senstant gyvenamiesiems namams, vidaus šilumos ir karšto vandens tinklų būklė sparčiai blogėja“, - akcentavo generalinis direktorius. –„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad reikia susirūpinti daugelio gyvenamųjų namų vidaus tinklų renovacija.“ Aukštos kvalifikacijos specialistų skaičiavimais, vidaus tinklų amžius 30-35 metai. Tokį amžių jau yra pasiekę daugelis Šakių miesto daugiabučių namų. Paslaugos teikėjas (prižiūrėtojas) gali ir privalo tik suremontuoti atsiradusius gedimus. Nors už pastatų visos šildymo sistemos būklę atsakomybė tenka pastato šildymo sistemos prižiūrėtojui, tačiau pastato renovacija bei kapitalinis šildymo sistemos vamzdynų remontas yra savininko kompetencijoje, t. y. pačių butų savininkų rūpestis.
Parengties aktus turi dar ne visi
Kaip ir kiekvienais metais artėjant spalio mėnesiui dar ne visi šilumos gavėjai turi pastato parengties šildymo sezonui aktus. UAB „Šakių šilumos tinklai“, kaip ne pagrindinę veiklą nuo 2000 metų vykdo 78 daugiabučių namų vidaus šildymo sistemų priežiūrą. Atlikus visus privalomus darbus, šiems namams aktai parengties sezonui jau išrašyti. Iš 22 pastatų, kurių savininkai patys vykdo šildymo sistemų priežiūrą, 12 dar neturi aktų parengties sezonui, kadangi neatlikti visi privalomi darbai.
Bendrovės iniciatyva
Kaip informavo L. Kasparavičius, bendrovė šiais metais ypač didelį dėmesį skyrė sąnaudų mažinimui ir ekonominio efekto didinimui vykdant šilumos gamybą ir jos pardavimą. Per šių metų 8 mėnesius pagaminus šilumos 1156 MWh daugiau negu praėjusiais metais, bendros įmonės sąnaudos sumažintos 135 tūkst. litų, beveik 2 ct sumažėjo sąnaudos 1 kWh šilumos pagaminimui. „Finansinė įmonės būklė labai sunki, nes šiais metais grąžinome bankams 500 tūkst. litų paskolą, o šilumos kilovatvalandę parduodame 0,71 ct pigiau, negu praėjusiais metais“, - kalbėjo L. Kasparavičius.
Perspektyvoje – naujo katilo įrengimas
Pasak UAB ,,Šakių šilumos tinklai” generalinio direktoriaus, pastatyti 4 MW arba 5 MW biokuru kūrenamą katilą yra visos galimybės paprasčiausiai paimant bankinę paskolą, gavus ES SF paramą apie pusę investuotos į projektą sumos bankui būtų galima grąžinti tuoj pat, atlikus visus darbus ir praėjus atitinkamų žinybų dokumentacijos patikrinimą. Atitinkamai mažėtų bankinės paskolos dalis, palūkanų dydis, sutrumpėtų atsipirkimo laikas, galima būtų greičiau sulaukti šilumos kainos sumažėjimo, kai kuriais atvejais iš karto, kaip ir 2003 metais. „Kad būtų galima atsisakyti nuolat brangstančių dujų naudojimo, Gimnazijos gatvėje esančioje katilinėje kaip galima greičiau reikėtų pastatyti 4 – 5 MW biokuru kūrenamą katilą. Taip per metus sutaupytume apie 1 milijoną litų kintamųjų sąnaudų, reikalingų kuro įsigyjimui“, - akcentavo L.Kasparavičius. – „O jei katilo statybai būtų gautos Europos Sąjungos arba valstybės lėšos (50%), apie 400-500 tūkst. litų kasmet sumažėjusių sąnaudų būtų galima skirti šilumos kainos atpiginimui. Vien tik dėl to, šilumos kaina vartotojui galėtų atpigti 2 ct/kWh. Deja, šiais metais tokį katilą pastatyti jau nesitikime, nes iki šiol nėra paskelbto kvietimo teikti paraiškas ES SF.“
Kiek mokėsime už šilumą
Šilumos kaina šiais metais perskaičiuojama kiekvieną mėnesį priklausomai nuo kuro kainos pokyčių. Kaip teigė „Šakių šilumos tinklų“ generalinis direktorius, gerokai pabrangus gamtinėms dujoms, jau ketvirtas mėnuo šilumos kaina vartotojams yra mažesnė, negu faktiškai ji turėtų būti. Kadangi šis skirtumas nėra didelis, vis paliekama anksčiau buvusi kaina. Šiais metais Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turėtų nustatyti bazinę šilumos kainą 3 - 5 metų laikotarpiui. UAB „Šakių šilumos tinklai“ skaičiavimais, ši kaina neturėtų daug skirtis nuo dabar esamos šilumos kainos. „Tačiau perspektyvoje įvertinant tai, kad dujų kaina turi tendenciją didėti, didėtų ir šilumos kaina“, - infomavo L.Kasparavičius. Šiuo metu Vyriausybė kelia klausimą ir bando spręsti vis didėjančią gamtinių dujų kainos poblemą.
Įsiskolinimai už šilumą
Kaip informavo šilumos tinklų direktorius, skolos už šilumą yra viena iš didžiausių problemų, kuri labai apsunkina normalią ūkinę veiklą, nes pastoviai trūksta apyvartinių lėšų. Dujų tiekėjai įsigudrino už dujas apmokėjimo reikalauti kas 15 dienų, o mes pinigus gauname už praėjusį mėnesį tik kito mėnesio pabaigoje.
Įsiskolinimai ypatingai išaugo tada, kai mūsų bendrovei buvo perduotas šilumos tiekimas Gelgaudiškyje. Čia gyventojai suvartoja tik ketvirtadalį šilumos palyginus su Šakiais, o jų skolos beveik susilygino su šakiečių skolomis. „Blogiausia, kad čia yra tuščių butų, kuriuos turime šildyti, bet už juos niekas nemoka,“ – kalbėjo L.Kasparavičius. – „Šiais metais 3 tokie butai perduoti Marijampolės mokesčių inspekcijai, kuri žadėjo organizuoti jų pardavimą aukcione. Vienas butas už skolas atiteko mums, tačiau jo niekas neperka net ir už labai mažą kainą.“ Pasak UAB „Šakių šilumos tinklai“ generalinio direktoriaus, didžiausi skolininkai yra tie, kurie gyvena socialiniuose būstuose. Pavyzdžiui, vienas Gelgaudiškio gyventojas, gyvenantis tokiame būste, dar nei karto nėra mokėjęs už šildymą ir jo skola jau viršija 14 tūkst. litų. Yra skolininkų, kurie jau išėję Anapilin, ir jų skolų niekas nepadengia.
Jeigu ankstesniais metais skola už šildymą gerokai sumažėdavo vasaros laikotarpiu, tai šiais metais, nors ji taip pat sumažėjo, bet jau žymiai mažiau. Kaip teigė L.Kasparavičius, galima daryti išvadą, kad skolų problema kasmet vis didės.