Giedrė PLEČKAITYTĖ

Beveik 10 tūkst. litų kainavęs tyrimas apie Šakių rajono jaunimą, jo poreikius, vertybes, vizijas spalio 7 dieną buvo pristatytas Jaunimo reikalų tarybos nariams. Projekto vadovė, Žemės ūkio universiteto profesorė Vilma Atkočiūnienė patikino, jog naujajai savivaldos tarybai darbo bus apstu, įgyvendinant svarbiausias tyrimo rekomendacijas.

Nuotr. Praėjusį trečiadienį Jaunimo reikalų tarybos nariams buvo pristatytas „Šakių rajono jaunimo pagrindinių problemų, poreikių ir vertybinių nuostatų mokslinis tyrimas“. Jį pristatė Lietuvos žemės ūkio universiteto prof. dr. Vilma Atkočiūnienė.

Tyrimo trūkimai ir pliusai

Šakių rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos iniciatyva pirmą kartą rajono savivaldos istorijoje buvo atliktas specialus „Šakių rajono jaunimo pagrindinių problemų, poreikių ir vertybinių nuostatų mokslinis tyrimas“. Beveik 10 tūkst. litų kainavusį tyrimą pirmą kartą oficialiai praėjusį ketvirtadienį pristatė darbo vadovė, prof. dr. Vilma Atkočiūnienė.

 
Pristatydama Šakių rajono jaunimo tyrimo išvadas profesorė V. Atkočiūnienė tvirtino, kad atlikus tyrimą paaiškėjo, jog tarp rajono kaimų ir miestų jaunimo poreikių ir problemų didelių skirtumų nėra. Išskyrus tai, kad kaimuose gyvenantis jaunimas susiduria su didesnėmis užklasinės veiklos problemomis. „Vertybinės nuostatos išsiskyrė pagal amžiaus grupes, ypač 18 – 24, 25 – 30 ir 12 - 18 metų amžiaus grupėse. Šios trys respondentų grupės turi skirtingas vertybines nuostatas ir jų požiūriai šiek tiek skiriasi“,- sakė tyrimo vadovė V. Atkočiūnienė. Vienas iš trūkumų kaip įvardijo akademikė yra tai, kad tyrime nedalyvavo socialinės atskirties grupės įskaitoje esantys žmonės. „Bandėme mes daryti, kad šie žmonės dalyvautų tyrime, bet nepavyko. Kviesti tiesiogiai dalyvauti apklausoje neturime teisių, negalime“,- pridūrė V. Atkočiūnienė.

Tyrime dalyvavo 422 jauni žmonės nuo 12 iki 30 metų. Buvo taikoma anketinė apklausa. Kiekvienam respondentui buvo pateikti 62 klausimai.

Jaunimo pilietinis aktyvumas bei patriotizmas Šakių rajone dažniausiai pasireiškia vietos jaunimui dalyvaujant jaunimo organizacijų, vietos bendruomenių ir sporto klubų veikloje. „Net trečdalis visų apklaustųjų nedalyvauja visuomeninėje veikloje. Pagrindinė priežastis – nėra suprantami arba žinomi tų organizacijų tikslai“,- sakė V. Atkočiūnienė. Nustatyta, jog silpniau jaunimas įsitraukia į politinę, religinę, socialinę ekonominę ir kitas veiklas. Skirtinguose rajono jaunimui atstovaujančiuose ir vienijančiuose valdymo organuose dalyvauja tie patys lyderiai. „Kas mane stebina? Net trečdalis visų respondentų nemato prasmės ir nejaučia poreikio bei neturi laisvo laiko dalyvauti jaunimo organizacijose. Jaunimas sunkiai nustato santykį tarp laisvo laiko ir mokymosi. Nemažai yra žmonių, kurie negali įvertinti, ar turi laisvo laiko, ar neturi“,- tvirtino V. Atkočiūnienė. Daugeliui jaunuolių organizacijų vykdoma veikla yra neįdomi arba apie ją labai mažai žino. Šakiuose nėra informavimo sistemos. Kad jaunimas dalyvautų visuomeninėje veikloje, reikalingas asmeninis pakvietimas, paskatinimas.

Jaunimą dalyvauti visuomeninėse organizacijoje skatina noras įgyti naujų įgūdžių ir patyrimo.

„Šakių jaunimas geriausiai jaučiasi tada, kai bendrauja su draugais“,- sakė prof. V. Atkočiūninė. Dera pasidžiaugti, kad rajono jaunimas kaip  svarbiausią vertybę išskiria šeimą. Tačiau šeimoje esama daugiausiai bendravimo problemų. „Šeimose yra per mažai bendraujama“,- pridūrė tyrimo vadovė.

Tyrimas parodė, jog ne saugiausiai jaunimas jaučiais gatvėse bei mokymo – ugdymo įstaigose. Kad jaunimas nesaugiai jaučiasi mokyklose, įtakos turi čia vyraujančios patyčios.

Tyrimo rezultatai parodė, jog viena didžiausių rajono jaunimo problemų – nedarbas. „Įdomu tai, kad dar nepradėję dirbti žmonės, nuo 16 iki 20 metų, jau žino, kad jų laukia pagrindinė problema – nedarbas“,- teigė V. Atkočiūnienė. Pasak jos, kaip įsidarbinimo galimybę rajono jaunimas mato ūkininkavimą. „Tačiau šį klausimą sieti su Šakių jaunimo vizija negalime. Agrarinio krašto vizijos jaunimas nemato. Jaunimas turi daugiausiai pavyzdžių šeimose. Ūkininkavimą išskiria, kaip galimybę įgyti žemdirbišką specialybę“,- aiškino tyrimo vadovė.  

Antra pagal svarbą problema – žalingi įpročiai. Alkoholis ir rūkymas - Šakių rajone populiariausios jaunimo žalingų įpročių grupės. „Narkotikai nėra problema, bet pasitaiko. Nežinia, ar sąžiningai buvo atsakinėjama į šį klausimą“,- sakė pranešėja. Vyrų ir moterų, turinčių žalingų įpročių, santykis – panašus. Materialinis nepriteklius - tai trečia pagal svarbumą rajono jaunimo problema. Be to, ne mažai problemų kelia laisvalaikio užimtumas, nusikalstamumas bei būsto įsigijimas.

Kalbant apie ateities perspektyvas, net 23 proc. tyrime dalyvavusių respondentų patvirtino, jog norėtų gyventi savo gimtajame krašte. Iš visų apklaustųjų 26,4 proc. norėtų išvažiuoti gyventi kitur. „Labiausiai neramina tai, kad pasitaikius pirmai progai jaunimas pasiruošęs išvykti į užsienį. Viena svarbiausių priežasčių – nedarbas, kita - pajamos“,- sakė tyrimo rezultatų pranešėja.  

Per artimiausius dešimt metų beveik 40 proc. apklaustųjų mano, kad ateityje situacija gerės. Tik 16 proc. respondentų mano, kad ateityje situacija dar blogės.

„Jeigu žiūrėtume viziją. Ji visiškai sutampa tiek su savivaldybės administracijos, tiek su VVG formuojama vizija. Jaunimas Šakių kraštą mato, patrauklų poilsiui. Tradicijos yra svarbios, tačiau jos turi būti pateiktos šiuolaikiškai, pritaikytos šiuolaikiniams poreikiams“,- sakė V. Atkočiūnienė.

Žemės ūkio universiteto dėstytojų atliktame tyrime pateikti keturi uždaviniai rajono savivaldai, kad būtų užtikrinta jaunimo gyvenimo kokybė. Kadangi jaunimui didelė vertybė - šeima, tai pirmas toks uždavinys stiprinti šeimos, kaip socialinio instituto vaidmenį ugdant jauną žmogų. Antras pagal svarbą uždavinys – gerinti jaunimo saugumą viešosiose erdvėse: gamtoje, gatvėje, mokykloje. Taip pat raginama skatinti naujų darbo vietų kūrimą jaunimui. Tyrimą atlikę akademinės visuomenės atstovai paskutinį uždavinį įvardija: gerinti Šakių krašto jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklą.

Jaunimo reikalų tarybos pirmininko Algimanto Damijonaičio nuomone, šis tyrimas buvo ir yra reikalingas, nors apie jį būta daug skeptiškų pasisakymų. „Mes išsiaiškinome, kokia padėtis su rajono jaunimu, kurio nėra jau tiek daug. Mes turime jį saugoti“,- sakė A. Damijonaitis. Jaunimo reikalų koordinatorė Danutė Jurgutienė patvirtino, jog rajone jaunų žmonų, nuo 14 iki 29-erių metų, yra 8 tūkst. 400. Tai sudaro 20 proc. visų Šakių rajono gyventojų. Vicemero A. Damijonaičio patikinimu, bus siekiama, kad atliktas tyrimas kuo plačiau pasklistų ir būtų žinomas, tiek švietimo įstaigų vadovams, tiek savivaldybės tarybos nariams, tiek kiekvienam iš mūsų. Naujos kadencijos savivaldos atstovams darbų pakaks.