Asta GVILDIENĖ Gruodžio 7 dieną įvyko rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Šakių šilumos tinklai“ atstovų susitikimas su energetinių objektų montavimo įmonės „Enerstena“ direktoriumi Virginijumi Ramanausku ir bendrovės „AF-TSP“ inžinieriumi – konsultantu Robertu Puodžiumi, kuriame buvo pristatyta Šakių šilumos ūkio modernizavimo vizija.
Nuotr. UAB „Enerstena“ direktorius Virginijus Ramanauskas (dešinėje) ir bendrovės „AF-TSP“ inžinierius – konsultantas Robertas Puodžius (antras iš kairės) pristatė Šakių šilumos ūkio modernizavimo viziją.
V.Ramanauskas atsivežė ir vaizdžiai pristatė katilinės, kūrenamos biokuru, maketą. Katilinę sudaro pakura, katilas, valymo įranga, kondensacinis ekonomaizeris, be kurio šiandien nestatomos tokios katilinės, ir kaminas. Tokią katilinę, tik šiek tiek didesnio galingumo, UAB „Enerstena“ visai neseniai pastatė Radviliškyje, modernizuodami šilumos ūkį UAB „Radviliškio šiluma“, kur šilumos tinklų padėtis buvo analogiška šiuo metu esamai Šakiuose – apšildymui naudojo neprognozuojamai brangstantį kurą – dujas. Pasak V.Ramanausko, rezultatai radviliškiečių nenuvylė - centralizuotai teikiamos šilumos 1 kWh kaina sumažėjo nuo 29 iki 20 centų. Šiuo metu įmonės specialistai panašaus pobūdžio projektą įgyvendina ir Vilniaus rajone, Grigiškėse. UAB „Enerstena“ 2008 metais atliko Gelgaudiškio miestelio katilinės rekonstrukciją, pritaikė kurui šiaudų deginimą, buvo sumontuoti 4 katilai po 470 kW. Taigi, įmonė gerai pažįstama ir patikima.
Pasinaudojant Europos Sąjungos paramos fondų lėšomis, kai kompensuojama 50 procentų visų šilumos ūkio modernizavimo projekto išlaidų, rajono savivaldybės vadovai kartu su bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ vadovais planuoja Šakiuose, Gimnazijos gatvėje esančioje UAB „Šakių šilumos tinklai“ teritorijoje, pastatyti 5 MW galios biokuro katilą, kuris leistų visiškai atsisakyti šiuo metu brangiausio gamtinių dujų kuro ir, galbūt, paskatintų rajono verslininkus užsiimti biokuro, t.y. šiaudų granulių, žievės, drožlių, pjuvenų, kapotos medienos, gamyba ir tiekimu. Pasak rajono mero, Šakių miškų urėdija šiuo metu būtų pajėgi biokuru aprūpinti ne vieną tokio galingumo katilinę.
Preliminariais V. Ramanausko paskaičiavimais 5 MW galios biokuro katilo įrengimas kainuotų nuo 5,5 iki 6,5 mln. litų. Pusę šios sumos įgyvendinant projektą tikimasi gauti iš ES paramos fondų, kitą pusę, apie 3 mln. litų, turėtų surasti rajono savivaldybė. Svarbiausia, kad ši investicija leistų atpiginti centralizuotos šilumos kainą vartotojams. Pasak UAB „Enerstena“ direktoriaus, per ketvertą metų būtų sutaupyta maždaug 1 mln. litų ir į projektą investuotos rajono savivaldybės lėšos, apie 3 mln. litų, realiai atsipirktų per 2,5 - 4 metus.
Susitikimo su energetinių objektų montavimo įmonių atstovais metu buvo paskaičiuota, kad pastatytas 5 MW galios biokuro katilas UAB „Šakių šilumos tinklai“ leistų sutaupyti apie 1 mln. litų, tačiau bendrovės generalinis direktorius Laimutis Kasparavičius ir Abonentinės tarnybos vadovas Henrikas Zaremba pabrėžė, kad tai tik sąlyginiai paskaičiavimai, nes ne tik dujų, bet ir biokuro kainos neprognozuojamai keičiasi, todėl tai tik preliminarūs paskaičiavimai. Pasak H.Zarembos, tai parodo ir kuro sąnaudos Gelgaudiškyje įrengtoje katilinėje, kūrenamoje šiaudais. Jei pradžioje jie mokėjo 70 Lt už toną šiaudų, tai šiandien tonos kaina šoktelėjo net iki 140 litų. Iš tiesų, atrodo, kad mūsų rajonas žemdirbių kraštas ir šiaudų turėtų netrūkti, tačiau realybė yra kitokia. „Ar nebus taip ir su biokuro kainomis?“, - nuogastavo L.Kasparavičius. Tačiau visi susitikimo dalyviai vienareikšmiškai patvirtino, kad šilumos ūkio modernizavimo investicija „atpigintų“ dabar galiojančią centralizuotai teikiamos šilumos 1 kWh kainą apie 9 -10 centų. Tai būtų labai didelė parama šilumos vartotojams.
UAB „Enerstena“ direktorius patikino, kad netolimoje ateityje, gal dar šių metų gruodyje arba kitų metų pradžioje, bus oficialiai paskelbtas kvietimas teikti paraiškas tokio pobūdžio projektams ir mano, kad šildymo ūkio modernizavimo projektams įgyvendinti bus skiriama ne mažesnė nei 50 procentų visų išlaidų dydžio ES parama.
Rajono savivaldybės administracijos atstovai: meras Juozas Bertašius, vicemeras Algimantas Damijonaitis ir administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis susitikime neslėpė, kad energetinių objektų montavimo įmonės „Enerstena“ direktoriaus V. Ramanausko ir bendrovės „AF-TSP“ inžinieriaus – konsultanto R.Puodžiaus siūlomas Šakių šilumos ūkio modernizavimo projektas yra ypač patrauklus ir priimtinas, jei jo įgyvendinimui bus skiriama ne mažesnė nei 50 procentų visų išlaidų dydžio ES parama, tai surasti rajono biudžete kitą pusę lėšų investicijai, atsipirksiančiai maždaug per ketverius metus, problemų nebūtų.
Ar Šakių šilumos ūkio modernizavimo vizija bus įgyvendinta, paaiškės artimiausiu metu, o V.Ramanauskas siūlė, kad būtų galimybė atsidurti pirmose paramos gavėjų gretose ir konkuruoti su kitais paraiškų teikėjais, atsižvelgiant į tai, kiek ilgai užsitęsia įvairios dokumentacijos tvarkymo terminai, „namų darbus“ reikia pradėti ruošti jau dabar, iš anksto pasirūpinant kai kuriais „popieriniais“ dalykais.
