Gintarė MARTINAITIENĖ

Nors apie planuojamą Sudargo kultūros namų statybą bei gana skirtingą sudargiečių nuomonę šiuo klausimu rašėme ne kartą, norinčiųjų pasisakyti ir prieštarauti numatomam projekto įgyvendinimui yra iki šiol. Sudargietis Juozas Vytas Tamušauskas netgi turi savąją versiją, kas turėtų atsirasti parapijai priklausančioje žemėje. Ir tai tikrai ne kultūros namai!

Nuotr. J. V. Tamušauskas atkakliai laikosi savo pozicijos ir tikina, kad kultūros namai negali būtų statomi parapijai priklausančioje žemėje. Jo manymu čia turėtų būti vadinamoji knygnešių viršukalnė.

Tebėra dvi pusės

Gruodžio pradžioje Sudargo bažnyčioje vyko Šv. Mišios, po kurių buvo surengta diskusija dėl planuojamų kultūros namų statybos bei bažnyčios atstatymo ant buvusios bažnyčios pamatų. Tuomet sustikime dalyvavo ne tik parapijiečiai, bet ir Šakių dekanas Donatas Jasulaitis, parapijos klebonas Darius Sruoginis ir kiti. Diskusijoje dalyvavęs parapijietis Juozas Vytas Tamušauskas piktinosi, kad nebuvo leista pasisakyti tiek, kiek norėta. Prisimindamas istoriją vyriškis aiškino, kad kultūros namai negali būti statomi ant parapijai priklausančios žemės. Tiek tuomet, tiek dabar yra tokių, kurie planuojamas statybas palaiko, kiti tam prieštarauja, nes nenori, kad būtų „kėsinamasi į parapijai priklausančią žemę, kurią protėviai išpirko“. Nors, kaip paaiškėjo, ta žemė yra niekieno, nes nesutvarkyti dokumentai. Tai yra daroma tik dabar. Visgi kai kurie žmonės renka parašus prieš statybą ir planuoja kreiptis į vyskupą, kad kultūros namai numatytoje vietoje neatsirastų. Priminsime, kad tiek vyskupas, tiek dekanas, parapijos klebonas ir rajono valdžia bei didžioji dalis bendruomenės, pasisako už statybą ir sutinka, kad palaipsniui numatytoje vietoje būtų pastatyti ne tik kultūros namai, bet tolėliau, ant senųjų pamatų, būtų atstatyta ir bažnyčia. J. V. Tamušauskas prisiminė ir sovietmečio laikotarpį, kai jau buvo siekiama ant bažnyčios pamatų pastatyti kultūros namus, tik tuomet aplinkybės susiklostė taip, kad jie buvo pastatyti miestelio centre, o dabar, į redakciją kreipęsis sudargietis, nerimaudamas sako, jog neaišku, kaip bus.

 
Vizijos, kas turėtų būti

J. V. Tamušauskas turi ir savo viziją, kas turėtų būti toje vietoje, kur numatyta kultūros namų statyba. Jis įsitikinęs, kad čia galėtų atsirasti knygnešių viršukalnė. Jau vien todėl, kaip aiškina jis, kad Sudarge buvo ypač aktyvi knygnešių veikla. „Kritiniu Lietuvai laikotarpiu savivaldybė ir bažnyčios vadovybė pirmiausia turi išsiaiškinti ir prisiimti atsakomybę, kaip ir kada Sudargo klebonijos žemėje bus įkurtas Sudargo knygnešių centras. Visai nesvarbu, ar dėl tokio centro įkūrimo Sudarge bus panaudotos europinės ar valstybinės lėšos, ar pačiai savivaldybei ir bažnyčiai teks pasižvalgyti savo kišenėse. Išsiaiškinti reikia jau dabar ir nedelsiant, kol visokiausi vienadieniai projektai, žvyro ir pinigų ieškojimai nesunaikino istorinio, kultūrinio ir religinio, gyvybiškai svarbaus visai Lietuvai paveldo Sudarge“, - aiškino J. V. Tamušauskas. Jis teigė, kad toli žvalgytis nereikia. „Akis badantis pavyzdys, kaip reikia tvarkyti knygnešystės paveldą – kitoje Nemuno pusėje Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose. Į jį galima lygiuotis, pasisemti patirties ir išmokti knygnešių paveldo išsaugojimo pamoką. Tai ne verslo, ne pinigų, ne žvyro ir ne rinkėjų balsų vaikymosi pamoka“, - argumentus dėstė sudargietis. Tad būtent tokio pavidalo ir paskirties statinį jis norėtų matyti Sudarge, parapijai priklausančios žemės lopinėlyje. Jis siūlo, kad gražiuoju susitarę parapijiečiai savivaldybei galėtų leisti ant sudegusio kluono pamatų įrengti meniškai apipavidalintą vasaros estradą su stogeliu. „Tada giesmė ir ašaros, dainos ir šokiai, maldos ir įkaušusių šėlionės nesusilies į vieną bendrą chorą“, - kalbėjo įsitikinęs parapijietis. Mat netoliese yra įrengta šarvojimo salė, visai greta bažnyčia, tad yra prieštaraujančių, kad „kultūrnamis“ į bendrą šių pastatų ansamblį įsilieti jokiais būdais negali. „Tegul stato bet kur, bet ne čia“, - teigė J. V. Tamušauskas. Jam pritarimą išreiškia ir kai kurie sudargiečiai, parašę netgi raštišką kreipimąsi į vyskupą.  

Sudargo bendruomenės centro pirmininkė Alberta Dragūnaitienė tokias vizijas vertina gana atsargiai. Ji sako, kad pirmiausia reikia sutvarkyti tai, kas įmanoma, o paskui kalbėti apie galimus plenerus, paveikslų ekspozijas, įvairiausio pobūdžio koncertus, susitikimus. „Kai turėsime patalpas, galėsime įgyvendinti daugybę vizijų. Juk viskas priklauso nuo pinigų. Kas iš tų kalbų. Aš pati esu buvusi J. V. Tamušausko minimuose Bitėnuose, bet ten irgi niekas nepasidarė iš karto“ , - apie sudargiečio pasiūlymus rengti paveikslų galeriją ir panašius dalykus kalbėjo bendruomenės centro pirmininkė. Ji apgailestavo, kad aktyvi Sudargo bendruomenė iki šiol neturi kultūros namų. „Organizuojame renginius, planų turime dar daugiau, bet patalpų - nulis. Tad būtent šį klausimą pirmiausia ir reikia spręsti. O paskui galvoti, kur ir ką galima suorganizuoti, ką pasikviesti“, - mintimis dalijosi pašnekovė.