Asta GVILDIENĖ

Tęsdama tradiciją, renkant „Metų įvykį 2007“, „Metų gerumą 2008“, „Metų žmogų 2009“, laikraščio „Draugas“ redakcija šiais metais paskelbė „Metų vaiko 2010“ nominaciją. Rajono bendrojo lavinimo mokyklų vadovai ir mokytojai buvo kviečiami siūlyti  kūrybingus, aktyvius, gabius vaikus, laikomus pavyzdžiu ir autoritetu mokyklos bendruomenėje. Mūsų manymu, rajono bendrojo lavinimo mokyklose mokosi nemažai mokinių, galimų šios nominacijos pretendentų. Tačiau daugiausiai balsų surinko ir „Metų vaikas 2010“ nominante tapo Lukšių Vinco Grybo gimnazijos ketvirtokė Monika Grigorčenkaitė.

Nuotr. Daugiausiai balsų surinko ir „Metų vaikas 2010“ nominante tapo Lukšių Vinco Grybo gimnazijos ketvirtokė Monika Grigorčenkaitė.

Gimnazijoje - šventė

Po pranešimo, jog „Metų vaiko“ nominante išrinkta Monika, Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje - sujudimas. „Iškart apskelbiau visiems, kad pas mus - šventė, kurią pavadinčiau net „Gimnazijos garbe“, - džiaugėsi Monikos sėkme gimnazijos direktorė. - „Abejojome tik dėl nominacijos pavadinimo: anoks čia vaikas mūsų Monikutė, kuri padaro daugiau nei keletas suaugusiųjų.“ Pasak Nijolės Šapolienės, „Metų vaiko“ nominacijos įteikimas talentingai, gabiai ir labai aktyviai Monikai – tai ne tik jos darbų įvertinimas, bet paskatinimas ir toliau nenurimti, išlikti tokiai pat veikliai ir ateityje. „Smagu, kad geri darbai nelieka nepastebėti.“

 
Nepaprastas vaikas

Per vienerius metus nominantu tapti - neįmanoma. Pagarbos ir dėmesio verti darbai, asmeninės savybės, kurios galėtų tapti pavyzdžiu kitiems – kaupiamos ne vienerius metus. Lukšių Vinco Grybo gimnazijos bendruomenė mano, kad Monika ir yra tokia jauna, bet jau subrendusi asmenybė, kuria galima žavėtis ir gerbti. „Tai – nepaprastas vaikas“, Moniką geriausiai apibūdina gimnazijos direktorė. Visą savo laisvalaikį gimnazistė skiria įvairiapusei visuomeninei, kūrybinei ir savanoriškai veiklai.

Nuo 2005 metų Monika – klasės seniūnė. Ji – tikras lyderis ir idėjų generatorius. Jos optimizmo ir nepaprasto darbštumo dėka klasė buvo apdovanota gimnazijos „Šauniausios klasės“ nominacija.  Gimnazijos bendruomenė pastebėjo ir įvertino Monikos darbą ir atsidavimą – 2006 – 2007 mokslo metais jai buvo įteikta nominacija „Geriausias seniūnas“. 2008 – 2009 mokslo metais Monika – mokyklos seniūnų tarybos pirmininkė. Ji įtraukė 5 – 12 klasių seniūnus į aktyvią veiklą: įvairias akcijas, renginius, šventes, švaros ir tvarkos tikrinimo reidus. Monika visuomet buvo virur pirma ir pilna idėjų. O 2009 – 2010 metais jai buvo įteikta „Metų bitės“ nominacija.

Nuo 2006 metų Monika – Šakių rajono moksleivių tarybos narė. Ji niekada nebuvo tik nuolanki klausytoja – visada turėjo tvirtą savo nuomonę ir nebijojo jos garsiai išsakyti. Pasak Šakių jaunimo sąjungos „Apskritasis stalas“ pirmininkės Aistės Bakaitės, jau treti metai Monika yra kruopšti ir atsakinga jaunimo klubo „Lukšiečiai“ prezidentė, siela ir patriotė. Ji - Šakių jaunimo sąjungos „Apskritasis stalas“ narė, daugelio mokyklos ir rajoninių renginių bei savanorystės akcijų organizatorė. 2009 metais Šakių rajono moksleivių tarybos renginyje „Nominuok“ jai buvo įteikta „Aktyviausios savanorės“ visuomeninėje veikloje nominacija.

Šiais metais  Monika buvo apdovanota Marijampolės apskrities viršininkės Birutės Kažemėkaitės Padėkos raštu už originalias idėjas, pagarbą mokslui ir puikius darbus ateities vardan Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20 – mečio proga.

Monika suspėja visur: nuo pat pirmosios klasės ji mokslo pirmūnė ir puiki sportininkė. 2007 – 2009 metais ji lankė sporto mokyklą ir buvo nominuota „Metų sportininke“. Taip pat ji turi gražų balsą. Monikai patinka dainuoti. Ji keletą metų daunuoja gimnazijos merginų ansamblyje, ne vienerius metus gieda Lukšių Šv.Juozapo bažnyčios chore.

Laisvalaikiu mergina piešia, mėgsta dekupažą, iš karoliukų, veltinio, modelino kuria papuošalus ir dovanoja juos draugėms. Monika puikiai įvaldžiusi kompiuterinio raštingumo paslaptis ir jos sukurti kvietimai, skelbimai, sveikinimų atvirutės, skaidrės papuošė ne vieną gimnazijos ir jaunimo klubo „Lukšiečiai“ renginį. Jos patirtis visuomeninėje veikloje,  autoritetas ir sugebėjimas sutelkti didelį jaunimo kolektyvą bendrai turiningai veiklai žavi gimnazijos bendruomenę.

Direktorės pavaduotoja ugdymui Irena Lukšienė džiaugiasi Monikos aktyvumu ir iniciatyvumu. „Ji – mano dešinioji ranka. Visada galiu būti rami, nes žinau, kad Monika viską suorganizuos ir padarys geriau už bet kurį kitą“, - sako pavaduotoja. - „Žavi jos užsispyrimas ir pareigos jausmas. Ji visada drąsiai kritikuoja, nebijo išsakyti savo nuomonę. Per tiek metų ji sukaupė didžiulę patirtį ir tuo galės pasinaudoti ateityje. Iš tiesų, mokykla laikosi ant mokinių entuziazmo.“

„Ji kantriai dirba visuomeninį darbą“, - sako Monikos klasės auklėtoja Stasė Burkšaitienė. – „Jeigu niekas klasėje nepadeda padaryti kokio nors darbo – ji padaro viena. Ir niekam dėl to nepriekaištauja, nesididžiuoja, nesiskundžia.“ Pasak auklėtojos, Monikai labai svarbu daryti tai, ką ji mano esant reikalinga. Visa klasė ir mokytojai pastebi jos paslaugumą, ramumą, paprastumą ir pagalbą. S.Burkšaitienė jaučia, kad klasės draugai ir net ji pati, auklėtoja, kartais truputėlį piktnaudžiauja jos geranoriškumu ir paslaugumu, nes kas geriau padarys negu Monika. Veikli mergina suspėja viską: ji ir gerai mokosi, ir nepaprastai aktyvi popamokinėje bei visuomeninėje veikloje, ir dar randa laiko kūrybai, sportui, pomėgiams. „Aš tikiu, kad pasaulis laikosi ant entuziazmo, ant tokių žmonių kaip Monika, kurie ir be užmokesčio dirba savanoriškai, „kalnus nuverčia“, kas mūsų visuomenėje jau darosi nesuprantama“, - kalbėjo klasės auklėtoja. – „Apsidairykite, kiek žmonių dirba be jokio atlygio? Tokių vis mažiau.“

Pasveikinti Monikos su „Metų vaiko“ nominacija susirinko gimnazijos seniūnų taryba, bendraklasiai, draugai, jaunimo klubo nariai. Čia nebuvo pavydžių žvilgsnių, pašnibždomis kampuose beriamų apkalbų ir pašaipių šypsenėlių. Gimnazijos bendruomenė nuoširdžiai džiaugėsi Monikos sėkme. Tai buvo galima perskaityti susirinkusiųjų veiduose. Pasak seniūnų tarybos pirmininkės Auksės Gaižauskaitės, Monika - visiems autoritetas, labai darbšti, pareiginga, užsispyrusi, paprasta, užkrečianti savo aktyvumu, sugebanti suburti jaunimą prasmingiems darbams ir savanoriškai veiklai.

Džiugu girdėti, kad, būdama dar tokia jauna, Monika didžiausia vertybe gyvenime laiko savo šeimą. „Kiekvienas žmogus vertybėmis laiko skirtingus dalykus, tačiau šeima, manau, turėtų būti svarbi kiekvienam. Galbūt ir aš negalėčiau džiaugtis visais savo pasiekimais ir veikla, jeigu nebūtų šalia manęs supratingos mamos, kuri mane visuomet palaiko ir paremia. Todėl visų mano nominacijų dalis priklauso ir mamai už jos kantrybę su manimi“, - sako „Metų vaiko“ nominantė. Mama Moniką visuomet palaiko ir skatina jos visuomeninę veiklą. Jos abi - geriausios draugės. „Tikriausiai nebuvo tokio renginio, kuriame Monikos nepalaikytų mama. Monika scenoje, o mama sėdi pirmoje eilėje ir pergyvena, kad tik viskas pasisektų jos dukrai“, - pastebi direktorės pavaduotoja. „Juk yra darbų ir namuose, kuriuos mamai reikia padėti padaryti“, - pritaria pavaduotojai direktorė. – „Monika ruošiasi renginiui ir repetuoja mokykloje iki vėlumos, todėl mamai tenka vienai kai kuriuos darbus pasidaryti, tačiau ji nepyksta ir nedraudžia savo veikliai dukrai užsibūti gimnazijoje.“

Monikai labai svarbu gerai išsilaikyti egzaminus, o tai, anot jos, yra laimės dalykas. Nuo egzaminų rezultatų priklausys, kokį tolimesnį kelią Monika pasirinks, kur ir ką studijuos. Nors ir labai nenoriai, bet vis dėlto ji prasitarė, kad savo ateitį nori susieti su menu, norėtų studijuoti dizainą, inžineriją arba architektūrą, džiaugtųsi, jei įstotų į Vilniaus Gediminio technikos arba Kauno technologijos universitetą. „Su visuomenine ir savanoriška veikla skirtis nenorėčiau. Galvoju, kad ir studijuodama sugebėčiau viską suderinti – reikia tiktai noro.“