Gintarė MARTINAITIENĖ
Kai kurie daugiabučių namų gyventojai, gavę sąskaitas už šildymą, aikčiojo, kad gaunamų mėnesio pajamų užteks tik sąskaitoms apmokėti ir neliks niekam daugiau. Kiti kalbėjo suprantantys, kad gruodžio mėnesio šaltukas padidino ir sąskaitas už šildymą.
Nuotr. Kai kurie šakiečiai kalbėjo suprantantys, jog didelėms sąskaitoms įtakos turėjo šaltas gruodžio mėnuo, o kiti piktinosi, jog apmokėjus sąskaitas pinigų kitoms reikmėms nelieka.
Kiekviename name skirtingai
Kai kurie daugiabučių namų gyventojai, gavę sąskaitas už šildymą, aikčiojo, kad gaunamų mėnesio pajamų užteks tik sąskaitoms apmokėti ir neliks niekam daugiau. Kiti kalbėjo suprantantys, kad gruodžio mėnesio šaltukas padidino ir sąskaitas už šildymą.
Nuotr. Kai kurie šakiečiai kalbėjo suprantantys, jog didelėms sąskaitoms įtakos turėjo šaltas gruodžio mėnuo, o kiti piktinosi, jog apmokėjus sąskaitas pinigų kitoms reikmėms nelieka.
Kiekviename name skirtingai
UAB „Šakių šilumos tinklai“ technikos direktorius Simanas Valaitis informavo, kad už gruodžio mėnesį skirtingų namų gyventojai mokėjo maždaug 7 –12 litų už kvadratinį metrą. Tarkim, jei žmogus gyvena dviejų kambarių bute, kuris dažniausiai yra apie 60 kvadratų, tai jis galėjo gauti ir 720 litų siekiančią sąskaitą už šilumą. „Tai labai priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis gyvena tam tikro namo gyventojai. Vieni taupo ir nori žemesnės temperatūros, kiti nori gyventi šiltai ir prašo temperatūrą padidinti, tad šie dalykai atsispindi ir sąskaitose. Kiekviename name suvartotas šilumos kiekis skiriasi, tad ir sąskaitos nevienodos. Tarifai nepadidėjo, padidėjo suvartotas šilumos kiekis“, - kalbėjo specialistas. Jo nuomone tai, kad šilumos suvartota daugiau nei ankstesniais mėnesiais darė įtaką ir tai, kad gruodžio mėnuo buvo gana šaltas. Nemažai įtakos turi ir namo šiluminė varža.
Nedramatizuoja
Pensininkų partijos Šakių skyriaus pirmininkė Ona Valaitienė teigė, vos gavusi sąskaitą už gruodžio mėnesį, ją palygino su ankstesnių metų sausio mėnesio sąskaita. „Nereikia gruodžio mėnesio lyginti su lapkričiu, nes gruodį buvo labai šalta, o lapkritis dar visai nieko buvo. Aš palyginau su ankstesnių metų sausio mėnesiu, nes tada buvo panašiai kaip šiemet gruodį ir sąskaita gana panaši, tad didelio dramatizmo nėra. Ką darysi, tai pakoregavo orai“, - kalbėjo moteris. Pasak jos, gyvendama dviejų kambarių bute ji turėjo apmokėti daugiau kaip 450 litų siekiančią sąskaitą už šildymą. „2010 metų sausį mokėjau apie 600, tad tuomet buvo daug daugiau. Būtent tada ir kreipėmės į merą, sprendėme ką daryti, kad tokios sąskaitos“, - prisiminė Pensininkų partijos pirmininkė.
Susimoki ir sėdi?
Tačiau ne visi tokie supratingi ir taikūs. Štai vieno daugiabučio namo gyventoja Teresė kalbėjo, kad ji gavo 500 litų siekiančią sąskaitą, bet ją apmokėjus beveik nelieka pinigų kitoms reikmėms. „Gerai kieno pensijos didesnės. O mano maža, sąskaitos didelės, tad ką daryti? Susimoki už šildymą ir sėdi? Juk ir vaistų, ir maisto reikia“, - kalbėjo pensinio amžiaus moteris.
Reikia renovuoti
Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę kalbėjo, kad didelės sąskaitos už šildymą yra ne tik šaltuko, bet ir nerenovuotų namų problema. „Didelių sąskaitų iš tikrųjų yra ir tai neturėtų stebinti. Kiekvienas, pamatęs dideles sąskaitas, turėtų kelti klausimus, tai ar pagaliau mes susitvarkysime savo būstą, nes senuose būstuose pusė sąskaitos yra reikalinga tam, kad būtų apmokėta ta šiluma, kuri išleidžiama į orą per kiaurus langus ir stogus“, - kalbėjo premjeras. Ne kartą susitikimai butų renovacijos klausimais rengti ir mūsų rajone, tačiau į šiuos dalykus šakiečiai žiūri gana atsargiai. Galbūt ir todėl, kad pagal dabar galiojančias sąlygas nemaža dalimi lėšų turi prisidėti patys gyventojai. „Mes tokių galimybių nelabai ir turėtume, nes name faktiškai visi pensininkai, tad, kaip galime kalbėti apie renovaciją“, - teiravosi O. Valaitienė.