Gintarė MARTINAITIENĖ

Vasario 23 dieną posėdžiavusi rajono taryba vienbalsiai patvirtino šių metų rajono biudžetą. Nors jis planuojamas daugiau nei 10 milijonų litų didesnis nei praėjusiais metais, tačiau Biudžeto ir turto skyriaus vedėjos Egidijos Grigaitienės bei rajono vadovų tai toli gražu nedžiugina.

Nuotr. Biudžeto ir turto skyriaus vedėjos E. Grigaitienės pristatytą biudžetą, kuris sudaro beveik 82 mln. litų, patvirtinę tarybos nariai palydėjo jį plojimais.

Pristatydama šių metų biudžetą, Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė pabrėžė, kad šiais metais, kaip niekada anksčiau, pačiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad finansinė padėtis išlieka itin sunki. Kaip ir pernai, biudžetas yra programinis, tik šiais metais iš 19 yra palikta 11 programų, nes kitos yra apjungtos. Tačiau ir jas planuojama mažinti.

Skyriaus vedėja kalbėjo, kad labiausiai neramina gyventojų pajamų mokesčio surinkimas. Tai yra pagrindinės pajamos, iš kurių vykdomos savivaldybės savarankiškos funkcijos. Pavyzdžiui, praėjusiais metais savivaldybei buvo palikta 73.4 procento šių lėšų, o šiais metais sumažinta iki 61.6 proc. Nors gyventojų pajamų mokesčio savivaldybei paliekama mažiau, tačiau Vyriausybė planuoja, kad turėtų būti surinkta 4 mln. 250 tūkst. Lt daugiau. Iš viso savivaldybė turėtų surinkti 75 mln. 856 tūkst. Lt.

 
Tad peršasi mintis, kad turėtų mažėti nedarbas, atsirasti laisvų daro vietų, galbūt didėti algos. Bet kad taip ir bus, viltys nedidelės, tačiau savivaldybei užkelta kartelė surinkti daugiau mokesčių, išlieka. Be to, pašalpoms, kompensacijoms, socialinėms paslaugoms, socialinei paramai mokiniams skiriama 3 mln. 258 tūkst. Lt daugiau nei ankstesniais metais, tad pagerėjimas, vargu, ar gali būti įmanomas.

Biudžeto ir turto skyriaus vedėją neramina ir atsiradusi įstatymo nuostata, kad sutaupytų ir nepanaudotų valstybės biudžeto lėšų metų pabaigoje nebus galima skirti įsiskolinimų dengimui. „Nepanaudotas lėšas teks grąžinti į valstybės iždą. Tik yra viena nuostata, kad pašalpoms ir kompensacijoms skirtas lėšas bus galima naudoti kitai socialinei paramai. Kol kas tvarkos nėra, tačiau valstybės nutarimas yra, kad jas bus galima mokėti kaip priedus socialiniams darbuotojams, kurie dirba su kompensacijomis ir pašalpomis“, - aiškino E. Grigaitienė.

Rajono biudžeto pajamos planuojamos 14.1 procento, arba 10 mln. 91 tūkst., didesnės nei 2010 metais, ir sudarys 81 mln. 853 tūkst. litų. „Praėjusiais metais 6 mln. sutaupytų lėšų dėl nevykdytų projektų perkėlėme į šių metų biudžetą. Be to, kaip ir kiekvienais metais, planuojamas biudžetas deficitinis, tik šiais metais įtvirtinta įstatymo nuostata, kad jis gali būti deficitinis ta dalimi, kiek savivaldybė planuoja skolintis“, - pristatydama parengtą biudžeto projektą teigė skyriaus vedėja.

Pasak Biudžeto ir turto skyriaus vedėjos, bus stebima, kiek pajamų surenkama, ir biudžetas bus tikslinamas. „Tačiau tikslinant biudžetą paliečiamos socialiai pažeidžiamiausios sritys, pavyzdžiui, aplinkotvarka. Norime apšviestų gatvių, nugreideriuotų ir sutvarkytų kelių, tačiau lėšų tam skiriame nepakankamai. Žinoma, nukentėtų ir kultūra, ir savivalda. Labiausiai apsaugoti yra tie, kurie gyvena iš valstybės deleguotų lėšų, nors, tarkim, priešgaisrinei apsaugai skirta dar 4 tūkst. litų mažiau nei praėjusiais metais, nors ir tuomet nebuvo užtikrintas minimalios algos mokėjimas“, - niuansus aiškino E. Grigaitienė. Taip pat neplanuojamos žemės ir žemės mokesčio lengvatos, išskyrus įstatymo numatytus atvejus.

Priešingai nei pernai, šiais metais nebuvo mažinamas mokos fondas kultūros, socialiniams, seniūnijų ir mokyklų aplinkotvarkos darbuotojams. Daugeliui jų priskaičiuojamas 800 – 1000 litų atlyginimas. Tam papildomai skirta 1 mln. 761 tūkst. litų. Šiais metais daugiau lėšų skirta kelių priežiūrai seniūnijose (52.5 tūkst.), tačiau šios lėšos jau išleistos kelių valymui žiemą.

Daugiausiai lėšų, kaip ir kiekvienais metais, skirta švietimo ir sporto programai, kuriai tenka 46 mln. 419 tūkst. Lt. Tai sudaro 55.1 procentą visų biudžeto lėšų. Iš jų 26 mln. 333 tūkst. – mokinio krepšelio lėšos, 2 mln. 629 tūkst. Lt – socialinė parama mokiniams. Šiai programai šiais metais skirta 4 mln. 724 tūkst. Lt daugiau nei pernai, nors, mokinių skaičius mažėja. Tačiau reikia papildomų lėšų, nes iš apskrities rajonui perduota Gelgaudiškio specialioji mokykla (1 mln. 965 tūkst. Lt), taip pat brangsta švietimo įstaigų išlaikymas, lėšų reikia ir naujojo objekto – baseino išlaikymui.

Kitą prioritetinę biudžeto dalį sudaro socialinės apsaugos programa, kuriai tenka 14 mln. 134 tūkst. arba 16. 8 proc. lėšų. Tai yra 3 mln. 456 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais. Tai lemia ir išaugęs pašalpos gavėjų skaičius.

Savivaldybės veiklos pagrindinių funkcijų programai tenka 12.3 proc. (10 mln. 342 tūkst. Lt). Šios lėšos yra sumažintos. Manoma, kad reikės mažiau grąžinti paskolų bei sumokėti palūkanų.

Kultūros plėtros programai numatoma skirti 3.8 proc. (3 mln. 240 tūkst.). Nemažą dalį lėšų (6.3 proc.) sudaro Regioninės plėtros ir bendruomenių iniciatyvų programa, kuriai skirta 5 mln. 331 tūkst. litų. Iš jų 2 mln. 420 tūkst. planuojama skolintis. Didžioji dalis (apie 36 proc.) bus skirta vandentvarkos ir apie 33 proc. kultūros projektų finansavimui.

Kitoms programoms lėšų skirta panašiai kaip ir praėjusiais metais. Nei pernai, nei šiais metais nėra skirta lėšų Verslo plėtros fondui. 10 kartų sumažintą verslo liudijimų įsigijimą (nuo 1440 iki 120 litų) galima įvardinti kaip paramą pradedančiam verslininkui. Kaip kalbėjo Biudžeto ir turto skyriaus vedėja, vis dėlto didžiąją biudžeto dalį (apie 60 proc.) sudaro biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Tad veiklai tenka skolintos lėšos arba labai maža jų dalis.

Papildomų lėšų, jei pavyks, planuojama gauti privatizavus pastatą Voniškių kaime, mokyklos patalpas Rociškių kaime, Sudargo seniūnijoje, buvusios mokyklos pastatą Paluobių kaime, Griškabūdžio seniūnijoje. Gautos lėšos būtų naudojamos savivaldybės turto įregistravimui ir įteisinimui.

Tad ar valstybė tinkamai žiūri į savivaldą? Rajono vadovybė įsitikinusi, kad ne. Koks gali būti tinkamas požiūris, svarsto rajono vadovas Juozas Bertašius, kai savivaldai skirta tik 10 procentų biudžeto lėšų. Be to, kaip aiškino E. Grigaitienė, nuo 2012 metų valstybės deleguotos funkcijos (pašalpos, socialinės kompensacijos) taps savarankiškomis, tai yra, savivaldybė pati skirstys pašalpas ir pan. „Kai pati valstybė nesusitvarko su šiomis problemomis, tai numeta savivaldybei, kad čia ateitų žmonės ir keiktų mus“, - tvarka piktinosi J. Bertašius. Iki šiol buvo taip, kad duomenys būdavo suvedami į specialią programą ir paaiškėdavo, ar žmogui priklauso kompensacija ar išmoka, ar ne. Tačiau jau yra parengtas valstybės įstatymo projektas, kuris turėtų įsigalioti nuo 2012 metų.