baneris leidinys

kaulaiGiedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjusį sekmadienį Kudirkos Naumiestyje, vietiniams žinomose žydų arba masinių žudynių kapinėse, buvo rasti atidengti žmonių kaulai. Apžiūrėti gamtos nuniokotus kapus ir įvertinti susidariusią situaciją užvakar Kudirkos Naumiestyje lankėsi įvairių institucijų atstovai.

Nuotr. Kudirkos Naumiesčio seniūnas V. A. Puida masinių žudynių kapinėse specialistams rodė susidariusią situaciją.

Aptiko pasieniečiai

Kudirkos Naumiesčio seniūną Vincą Alfredą Puidą apie Antrojo pasaulinio karo žydų tautybės žmonių ir Sovietų Sąjungos karo belaisvių žudynių vietoje ir Kudirkos Naumiesčio miesto žydų senosiose kapinėse rastus žmonių kaulus informavo Lietuvos sieną su Kaliningrado sritimi saugantys pasieniečiai. Jie, patruliuodami Lietuvos su Rusijos Federacija pasienyje, visai prie pat Širvintos upelio esančiose minėtose kapinėse, aptiko vandens srovės plaunamus čia palaidotų žmonių kaulus. Beje, istoriniai šaltiniai liudija, kad minėtose kapinėse yra palaidota daugiau nei 10 tūkst. karo belaisvių.
 
Pirmadienio ryte apie šiurpų radinį buvo informuota Šakių rajono policija. Policijos pareigūnai surinko atidengtus žmonių kaulus, kurių, pasak seniūno V. A. Puidos, išsivežė net du maišus. Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas.   

Situaciją vertino specialistai

Apie paveldo objekte – tai yra žydų ir masinių žudynių kapinėse rastus žmonių kaulus, kaip ir prideda, kad būtų išvengta nesusipratimų buvo informuotas Šakių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyrius bei Kultūros paveldo departamento Marijampolės padalinys. Balandžio 6 dieną į Kudirkos Naumiestį atvyko pastarosios institucijos vedėjas Algis Milius, vyriausiasis valstybinis inspektorius Ramūnas Kryžanauskas, taip pat apsilankė Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė Asta Kėvelaitytė, Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vilhelm Haase.

Įvairių žinybų specialistai, lydimi seniūno, kuris vylėsi, jog bus priimti konkretūs sprendimai dėl suniokotų kapų sutvarkymo, lankėsi žydų kapinėse.

Vanduo čiurlena per kapines

Kaip vėliau paaiškėjo, kapus suniokojo pati motulė gamta. Šiuo metu iš žemės gelmių einantis įšalas ir nuolatinai pavasario lietūs užtvindė pievas ir laukus. Su masinių žudynių kapinių tvora ribojasi dirbamos žemės laukas, kurio nuolydis eina tiesiai į kapinaites. Anapus kapinaičių įrengtas lietaus drenažas neatlaikė didelio vandens kiekio. Spėjama, jog drenažas tiesiog užsikimšo – sugedo, todėl laukuose susikaupęs vanduo per kapinaites nuolydžiu čiurlena tiesiai į Širvintos upę. Tad besiveržiančio vandens srovė išgraužė apie šešių metrų ilgio ir apie pusės metro gylio vagą ir tokiu būdu atidengė čia amžinajam poilsiui atgulusių žmonių kaulus. Vietoje susidariusią situaciją įvertinęs melioracijos specialistas V. Haase pareiškė nematąs čia didelių problemų. Anot jo, jei savivaldybė būtų apie visa tai informuota anksčiau, šiandien šios problemos nebūtų.

Kultūros paveldo departamento atstovai A. Milius ir R. Kryžanauskas sutiko su pasiūlytu problemos sprendimo būdu. Jie patikino, kad Marijampolės apskrityje atkasti mirusiųjų kaulai yra gan dažnas reiškinys, dar visai neseniai kaulų buvo rasta Marijampolėje ir Vilkaviškyje.

Beje, kaip teigė seniūnas V. A. Puida, šiuo metu savivaldybėje paruošiamas projektas rusų karo belaisvių kapų tvarkymui, kurį finansuos Rusijos Federacijos ambasada.

Comments are now closed for this entry


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos