baneris leidinys

martinasGintarė MARTINAITIENĖ

Šalies statistika rodo, kad jaunimas sunkiai skinasi kelią į savivaldą, o kokia situacija yra mūsų rajone? Ar jaunieji politikai jau perprato tarybos darbą ir ar jie lengvai įsilieja į senbuvių gretas? Kol kas nė vienas iš kalbintų pašnekovų nesigaili pasukęs į politiką ir tikisi būti naudingais rajonui.

Nuotr. M. Eimučio - jauniausio politiko rajone ir jauniausio socialdemokrato šalyje - kelias į politiką buvo nuoseklus.

Naujai suformuota taryba darbą pradėjo balandžio viduryje. Iš 25 tarybos narių naujai išrinktų - 13, senbuvių – 12. Ši taryba išsiskiria ir tuo, kad joje nemažai ne tik naujų, bet ir jaunų politikų, tad ką jie mano apie tarybos darbą?

Jaunieji politikai savęs nenuvertina

Jauniausiam tarybos nariui Martinui Eimučiui – 23-eji. Jis ne tik jauniausias politikas rajone, bet ir jauniausias socialdemokratas šalyje, išrinktas į savivaldybės tarybą. Nors ir jis, ir kiti kalbinti pašnekovai sako, kad perprasti tarybos darbą buvo per mažai laiko, M. Eimučio kelias į politiką buvo nuoseklus. Pirmiausiai jis buvo aktyvus visuomenininkas, dalyvavo jaunimo veikloje, atstovavo jam Jaunimo reikalų taryboje, vėliau įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją ir per rinkimus buvo išrinktas į tarybą. „Nejaučiu ar bent jau neleidžiu sau pripažinti, kad man pritrūks kompetencijos sprendžiant rajono klausimus“, - nenuvertindamas savo amžiaus sako jauniausias politikas rajone.
 
Nenuvertina savęs ir 26-erių griškabūdietis Mantas Puskunigis, kuriam darbas taryboje yra naujas išbandymas. Priešingai nei M. Eimutis, jis studijavo ne politikos mokslus, bet neseniai apsigynė mechaniko inžinieriaus magistro laipsnį Lietuvos žemės ūkio universitete. Tad kodėl jis pasuko į politiką? M. Puskunigis mano, kad tikriausiai labiausiai pastūmėjo Lietuvos valstiečių liaudininkų partija, kuriai jis ir priklauso. Nors jo mama Virginija Puskunigienė taryboje dirba ne vieną kadenciją, sako jog ne ji pastūmėjo dalyvauti rinkimuose. „Pritariu valstiečių liaudininkų vykdomai politikai, darbams, tad ir priėmiau pasiūlymą, nes, manau, jog būsiu naudingas savo kraštui“, - sako M. Puskunigis. Kalbėdamas apie sritis, kuriose būtų galima ką nors keisti ar labiausiai jose padirbėti, M. Puskunigis sakė, kad prioritetinės srities nėra, nes visos vienodai svarbios.

Trisdešimtmetis, taip pat valstietis liaudininkas, Tomas Skaizgirys mano, jog jaunų, aktyvių bei norinčių imtis iniciatyvos žmonių rajone trūksta. „Jeigu atsitinka taip, kad tokių žmonių atsiranda ir jie dar patenka į tarybą, tai puiku“, - įsitikinęs T. Skaizgirys. „Nors ir esu pakankamai jaunas, bet gyvenimiškos patirties turiu nemažai. Esu dirbęs keletoje sričių, teko paklajoti po pasaulį, mokiausi ne vienoje mokymo įstaigoje, tad savo žinias ir idėjas generuoju tam, kad pagerinčiau mūsų visų gyvenimą ir kad ateitiems kartoms nereikėtų lenkti nugaros kažkur už Atlanto ar svetimose šalyse, o būtų gera gyventi čia, Šakių mieste ir rajone“, - sako T. Skaizgirys.

Įsiliejimą vertina skirtingai

Tad ar jaunimui sunku įsilieti į senbuvių gretas? Vieni tikina, kad taip, kiti, kad ne. M. Eimutis sako: „Be abejo, kad sunku, nes yra tokių tarybos narių, kurie dirba trečią ar ketvirtą kadenciją. Taigi jiems puikiai pažįstama komiteto posėdžių ar tarybos veiklos specifika“. M. Puskunigis teigė, jog senbuviai į savo būrį priima draugiškai, tačiau šis jaunas politikas nemanė, kad tarybai ir su ja susijusiems reikalams reikės skirti tiek daug laiko. „Tačiau gerai, taip ir turi būti“, - konstatuoja griškabūdietis. T. Skaizgirys teigė, kad įsilieti į vyresnių kolegų būrį nėra sunku. „Galbūt todėl, kad nesu uždaro būdo, galbūt todėl, kad čia viskas vyksta sklandžiai“, - mintimis dalijosi pašnekovas. Be to, jis tikina, kad neįdomu būti pilka pele ir tupėti po šluota. „Manau, gyvenime reikia atiduoti duoklę savo kraštui bei žmonėms“, - teigė T. Skaizgirys.

Taryba – spektaklis?

Nors pašnekovai sako, bent jau kol kas, nesigailintys, pasukę į politiką, išsamiausiai bei kompetentingiausiai apie darbą taryboje kalbėjo M. Eimutis. Galbūt todėl, kad jis studijuoja politikos mokslus, galbūt todėl, kad jis vienintelis iš minėtų tarybos narių dalyvavo ir vykusiuose komiteto posėdžiuose. „Labiau reikėtų kalbėti apie tarybos komitetų darbą, o ne pačios tarybos veiklą, nes būtent komitetuose verda didžiausios diskusijos ir detaliai analizuojami klausimai. Tarybos darbą, ko gero, jau spėjau perprasti, nes joje atliekami tik formalumai, atskirų narių nuomonės išreiškimas. Tai savotiškas spektaklis su iš anksto partijų frakcijose ir komitetuose parašytu scenarijumi. Komitetų bei užkulisinės partijų veiklos perprasti nespėjau, nes paprasčiausiai praėjo per mažai laiko“, - mintimis dalijosi M. Eimutis. Jis jau numatęs ir tam tikras veiklos gaires. Kalbėjo, kad nori susikurti savo savivaldybės tarybos modelį ir veiklos specifiką bei stengtis įgyventi tai, ką rinkėjams partiečiai buvo pažadėję prieš rinkimus. Visgi jis mano, kad savivaldybėms yra suteikiama per mažai įgaliojimų.

Slepiasi vieni už kitų?

Nors ir ne jauniausias, bet naujai į tarybą išrinktas ir Sveikatos bei socialinės politikos komiteto pirmininku paskirtas anksčiau aktyviai dirbęs žiniasklaidos srityje, dabar socialinėje, Darius Mikelionis. Jam tiek komitetuose, tiek tarybos posėdžiuose vykstantis darbas pažįstamas iš ankstesnės darbo praktikos. Tačiau kalbiname jį ne todėl. Keletą kadencijų Švietimo, kultūros ir sporto bei Sveikatos ir socialinės politikos komitetų posėdžiai vykdavo bendrai, o nuo šios kadencijos nuspręsta jų darbą organizuoti atskirai. Tad kodėl? Galbūt nepasitikima kolegomis ar abejojama jų kompetencija? D. Mikelionis aiškino, kad visos sritys yra vienodai svarbios, kaip ir vienodai svarbus visų tarybos narių statusas. „Manau, darbas sujungtuose komitetuose sudaro sąlygas pasislėpti vieni kitiems už nugarų, mintyse turiu kvorumą komiteto posėdžio metu. Kokių nors išskirtinių priežasčių dėl tokio Sveikatos ir socialinės politikos komiteto darbo organizavimo lyg ir nėra. Tiesiog taip nutarėme ir viskas“, - aiškino komiteto pirmininkas D. Mikelionis. Kalbėdamas apie veiklos gaires socialinėje srityje, jis pripažino, kad keisti reikia daug ką. Visų pirma pradėti pratinti visuomenę prie kitokio socialinio gyvenimo suvokimo. „Socialinę paramą reikia užsidirbti, o ne tik gauti. Kažkodėl socialinė politika valstybėje virto išimtinai tik remiančia, taip atimant iš augančios kartos žmonių ne tik požiūrį į darbą bei paramos siekimą, bet ir į pagarbą pačiai valstybei“, - teigė D. Mikelionis. Kalbėdamas apie darbą rajono taryboje bei savo vaidmenį joje Sveikatos bei socialinės politikos komiteto vadovas išreiškė nuomonę, jog taryba – ne baubas ar magiškas galias turinti institucija, kuriai būtų galima nurašyti visuomenėje vykstančias blogybes. „Visi privalome vieni kitiems daryti įtaką, kad galėtume pasakyti, jog mes savo rajonui, valstybei davėme daug gero. Ne tik tvatinti žodiniu ir įstatyminiu vėzdu kartais ne tik už kažką, bet ir šiaip, avansu“, - dėstė naujai į tarybą išrinktas politikas.

Comments are now closed for this entry


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos