Giedrė PLEČKAITYTĖ

Garbaus amžiaus šakietis Albinas Pratusevičius negali susitaikyti su, jo nuomone, Šakių seniūnijoje vyraujančia netvarka, kuri bene labiausiai gadina jo nervus. Senjoras įsitikinęs, jeigu jis būtų miesto vadovas – miestas žibėtų.  

Nuotr. Šakietis A. Pratusevičius aprodė naujose Šakių kapinėse esančią kūdrą, kurioje gana sudėtinga semti vandenį.

Mėgsta idealią tvarką

Šakių miesto centre, Kranto gatvėje, gyvenantis 77 - erių metų A. Pratusevičius jau ne pirmą kartą kreipiasi į rajono spaudą su prašymu atkreipti visuomenės dėmesį į mieste esančią netvarką. Tačiau pirmiausia susipažinkime su pačiu A. Pratusevičiumi. Apsilankę jo 20 arų sodyboje, regėjome idealiai nupjautą pievelę. Žodžiu, nors kukli sodybėlė, bet iš aplinkinių sklypų iš karto išsiskiria idealia tvarka. „Viską tvarkausi vienas. Ir valgyti darau, ir skalbiu – viską pats darausi“, - teigė jis ir pridūrė, jog tvarką mėgsta nuo pat mažens, todėl apsileidėlių jis negali suprasti. Apie tvarką besišnekučiuodami bandome piršti mintį: galbūt žmonės neturi laiko taip idealiai viską sutvarkyti. Tačiau į tai jis kategoriškai atkerta: „Turi laiko. Turi turėti to laiko“.

 
Vaikštinėdamas po savo sodybą, rodos, puikios sveikatos ir energingas senjoras noriai parodo visus sodyboje esančius daržus, gėlynus. „Nagi raskite pas mane nors vieną žolę – šimtinę duosiu, - pasitikėdamas savimi kalba jis. – Man smagu tvarkytis“.

Žodžiu, guvus vyriškis sukasi puikiai, pats užsiaugina ne tik daržovių, gėlių, bet ir suspėja apžiūrėti bei įvertinti miesto grožį, tvarką. Kiek daugiau nei 30 metų Šakiuose gyventis A. Pratusevičius negali susitaikyti su kaimynystėje stūksančiais apleistais namais. Vyriškis rodo ranka apleistus namus, stovinčius visai prie pat jo namų, ir baisisi bemaž 1,3 m aukščio žolėse paskendusiais užmirštais pastatais. „Šie namai apleisti stovi jau daugiau nei 20 metų. Prieš dvejus metus iš šio medinio namo pro antro aukšto langą iškrito žmogus ir užsimušė. Ar tai čia gražiai atrodo? Viduryje miesto šitokios žolės“, - savo pasibaisėjimą reiškė pašnekovas. Nenustygstantis vietoje vyriškis mums aprodinėdamas savo be priekaištų sutvarkytą sodybėlę ir kaimynystėje styrančius kiečius, baisėjosi esančia netvarka.

Kitas problemų objektas – naujosios Šakių kapinės, į kurias primygtinai buvome prašomi kartu nuvažiuoti. Atvykus į jas, vyriškis nusivedė parodyti prie kapinių esančios kūdros, kuri, anot Albino, nepritaikyta vandens sėmimui. Mat visai neseniai jam teko gelbėti į kūdrą kritusią moterį, vandenin paslydusią dėl klebančių turėklų. Pačiose kapinėse, anot jo, mirusieji laidojami netvarkingai ir kapavietės yra formuojamos per didelės. Be to, jis piktinosi dėl panaikinto kapinių sargo etato. „Ir parašykite, kodėl meras panaikino kapų sargą“,- sakė jis ir baisėdamasis rodė kapinių teritorijoje nenupjautą bemaž metro aukščio žolę. „Kam priklauso kapai, seniūnijai ar žmonėms?“,- svarstė senjoras Albinas ir pridūrė, jog derėtų pažvelgti į Lukšių seniūniją, kuri, jo nuomone, puikiai tvarkosi. Nejaugi viskas taip blogai. Todėl teiraujamės jo, ar jis dar mato, ką nors gražaus Šakiuose? „Nieko nematau gražaus. Ką gali matyti? A tai šitokie kapai turi būti?“ - teigė pašnekovas.

Leidęsi į kelionę po, Albino manymu, miesto problemines vietas daug išklausėme nepasitenkinimo, pykčio. Tačiau pats, paklaustas, kaip būtų galima spręsti tokias problemas, teatsakė: „Žmonės tokioms problemoms spręsti neturi teisės“. Tad pabandykime pasvajoti. Jeigu A. Pratusevičius būtų seniūnas, kas tada būtų: „Viskas žibėtų. Tvarka būtų pagal mano parunką“.

Tuo tarpu Šakių seniūnas Alfonas Jakas nenustebo sužinojęs apie šakiečio skundą, nes jis seniūnui jau seniai žinomas, kaip nuolat viskuo nepatenkintas.  „Aišku, kažkiek yra tos teisybės, bet kartais tikrai nėra prie ko kibti“,- kalbėjo seniūnas. Jis patikino, jog seniūnijoje nuolat dirba po aštuonis socialines pašalpas gaunančius žmones, kurie šienauja nemažą seniūnijos teritoriją. „Dirba žmonės. Turėtų ir patys gyventojai imtis iniciatyvos. Yra žmonės, kurie turi sveikatos, yra pensinio mažiaus ir galėtų prisidėti prie miesto tvarkymo“, - teigė A. Jakas.  

Beje, pats senjoras Albinas po išsikalbėjimo nusišypsojo ir tikino pasijutęs geriau, kad galėjo išsakyti tai, kas jau seniai spaudė širdį ir pabaigai pridūrė: „Nu jau tvarką tai tikrai mėgstu. Ką mėgstu, tai jau mėgstu“.