Giedrė PLEČKAITYTĖ Šiltuoju metų laiku ypač padaugėja gyventojų pasipiktinimų dėl miestuose laikomų keturkojų aplinkos teršimo. Tad apie tai kalbamės su šunų mylėtojais, kurie tiki, jog tik šviečiant visuomenę gali būti išspęstos šios problemos.
Panašu, jog šunys ir jų vedžiojimas miestuose tampa kasmetiniu vasaros diskusijų objektu. Dar visai neseniai Šakių seniūnijos atstovai viešai piktinosi dėl šunų vedžiojimo mieste taisyklių nepaisymo bei tuo pačiu išreiškė mintį, jog geriausia būtų iš viso drausti šunis laikyti butuose. Tačiau tokią poziciją daugelis šakiečių vertino skeptiškai. Tad ko reikia, kad visuomenė išspręstų šias, rodos, visai paprastas problemas. Apie tai kalbėjomės su Šakių kinologų klubo nariais bei veterinarijos gydytojais, turinčiais tvirtą nuomonę šiais klausimais.
Draudimais nieko nepasieksi
Apie šunų laikymo butuose draudimą, kad būtų išvengta aplinkos teršimo ekskrementais, diskutuojame su veterinarijos gydytoja, FCI teisėja, Šakių kinologų klubo nare Daiva Rimaityte, kuri sako, jog draudimais nieko nepakeisi. Šunų mylėtoja kėlė klausimą, kodėl gerai ir tvarkingai laikomo šuns savininkas turi atsisakyti augintinio. Ji įsitikinusi, jog didžiausią įtaką turi padaryti būtent žiniasklaida ir švietimas. „Ar, tarkim, „Draugo“ laikraštyje yra spausdinami priminimai apie tvarkymąsi, ar pateikiama šviečiamoji medžiaga dėl teisingo augintinių laikymo. Ar mokyklose vyksta pamokos, kuriose būtų mokomi vaikai, kaip reikia elgtis su augintiniais, kaip tinkamai juos prižiūrėti ir dresuoti“,- svarstė D. Rimaitytė. Veterinarijos gydytoja, FCI teisėja Deimantė Vaitauskaitė pridūrė, jog Gyvūnų globos įstatyme nurodyta, kad negalima gyvūno paversti benamiu. „Tokiu atveju, kaip būtų sprendžiamas pasiūlymas uždrausti juos laikyti butuose? Eutanizuoti - tai taip pat draudžia įstatymai, nes sveiko gyvūno dėl užgaidos migdyti negalima“, - mintimis dalijosi D. Vaitauskaitė.
Kas padėtų pasiekti bendrą sutarimą?
Abi kalbintos veterinarijos gydytojos įsitikinusios, jog spręsti šias visuomenines problemas reikalingas tiesiog žmonių švietimas. „Derėtų daugiau skirti dėmesio būtent švietimui ir, jeigu būtina, administracinių baudų skyrimui. Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos baudos už šiukšlinimą, tad tai drąsiai galima taikyti ir šiuo atveju. Manau, daugeliui savininkų tai padėtų suprasti, kad dera susitvarkyti savo augintinių „turtą“ ir tuo pačiu gražinti mūsų visų aplinką“,- kalbėjo D. Rimaitytė. Pasak D. Vaitauskaitės, juk nėra sunku padaryti akciją ir padalinti maišelių ar pakabinti šviečiamųjų skelbimų, kaip yra daroma didmiesčiuose. Ji pastebi, jog dalis žmonių, ypač garbaus amžiaus, net nelabai suvokia, kodėl reikia susirinkti išmatas, juk tai natūrali gamtos dalis, kai net sudaužyti buteliai niekam nekliudo.
Šakių kinologų klubo prezidento Valentino Stikliaus manymu, Šakiuose šunų išmatų surinkimo problema nėra tokia aštri kaip Vilniuje. Tačiau jis taip pat pripažino, jog šiuo klausimu būtina žmones šviesti. „Aš jums galiu pasakyti, jeigu sustabdei šunį besivedžiojantį žmogų gatvėje, jis neturi maišelio – jau yra blogai. Dažniausiai tikrieji šunininkai visada turi maišelių“,- kalbėjo V. Stilius. Jis pats aiškino, kad vedžiodamasis šunį su savimi nešiojasi ne vieną, o keletą maišelių. „O kas bus jeigu šuniukas antrą kartą sugalvos...“,- kalbėjo jis.
„Buvau Londone, kur teko vaikščioti po apylinkes. Apylinkėse kabo skelbimas: kakoja šuniukas, jeigu nesusirinkai – 1000 svarų bauda. Tai labai drausmina. Manau, ir Lietuvoje turėtų būti baudžiama. Bet pirmiausia turi būti šviečiama, auklėjama, mokyklose aiškinama, kaip šuniuką prižiūrėti“,- sakė V. Stiklius.